Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. B. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Švenčionių rajono savivaldybės administracija, VĮ „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įstatymo nustatytu 14 dienų terminu suinteresuoti asmenys į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau ir – CK ) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ). Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų ( ne valdytojų ) vardu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24, 31 p. ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens ( ne valdytojo ) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis ); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų ( CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis ); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas ( CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys ); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai ( CK 4.68 straipsnis ); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą ( asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas ); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi ( CK 4.47 straipsnio 11 punktas ). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė ( CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008 ). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Nustatyta, kad Lietuvos TSR Švenčionių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Finansų skyrius 1985-03-18 raštu Nr. 104, adresuotu Švenčionėlių apylinkės vykdomajam komitetui, vykdant rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985-02-21 sprendimą Nr. 32, Ž. M., P., gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), perduoti nemokamai Kretuonų kolūkiui. Kretuonų kolūkio pirmininkas M. K. 1985-04-16 sutartimi nuo 1985-04-19 iki 1990-04-19 kolūkio nuosavybei priklausančius ūkinius pastatus ir namą, esančius (duomenys neskelbtini), kaip 95 proc. nusidėvėjusius, avarinėje būklėje, išnuomojo V. B. pertvarkymui į vasarnamį, naudojimuisi, priežiūrai. Pagal V. B. pareiškimą, 1988-10-06 kolūkiui nemokamai perduoti statiniai, V. B. parduoti kaip malkos (10 m³). Iš turto valstybinio privalomojo draudimo liudijimų Nr. 45, 76A, 540 ir 1987-08-27, 1988-10-06 kvitų matyti, kad V. B. mokėjo turto, esančio (duomenys neskelbtini), draudimo mokestį, taip pat mokėjo nuo 1997 m. gegužės mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. už faktiškai suvartotą elektros energiją ( abonento Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo knygelė, apmokėjimą patvirtinantys kvitai ). Rašytiniai bylos duomenys ir pareiškėjo pateiktos statinio nuotraukos patvirtina, kad pareiškėjo valdomas nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas, gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. VĮ „Registrų centras“ 2024-04-24 rašto Nr. SP-57830 (4.55 Mr) duomenimis, nekilnojamasis daiktas, adresu (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, duomenų dėl ko minėtas nekilnojamas turtas nėra registruotas viešajame registre neturi.

Pareiškėjas V. B. nuo 1985-04-19, t. y. daugiau kaip 39 metus, atvirai ir nepertraukiamai valdė nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo šio turto valstybinio privalomojo draudimo mokestį, taip pat mokėjo už faktiškai šiame objekte suvartotą elektros energiją ir rūpinosi statiniu kaip savo, t. y. remontavo, prižiūrėjo, laikė savo daiktu. Nenustatyta, kad kiti, nei pareiškėjas V. B., asmenys gali turėti daugiau teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą. Statinys nėra registruotas ar įtrauktas į apskaitą savivaldybėje, pareiškėjas nurodė, kad žemė po statiniais taip pat nėra įregistruota. Minėtas statinys nėra registruotas kito asmens vardu ir byloje nėra duomenų, kad šis statinys priklausytų valstybei ar savivaldybei. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų žinoma apie kliūtis, trukdančias įgyti statinį nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų ar duomenų, kad pareiškėjas nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), būtų įgiję nuosavybės teise CK 4.47 straipsnyje nustatytais būdais. Esant įstatyme nustatytoms pozityvioms sąlygoms ir nenustačius kliūčių, trukdančių įgyti nekilnojamąjį daiktą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi, pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 4.68-4.71 straipsniais, LR CPK 533 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. B. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.