- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-28
- Bylos Nr.
- 1-2221-738/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Nukentėjusysis
- D. A.
- Kaltinamasis
- T. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiesiems D. A., D. A., kaltinamajam T. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 2006-07-25 Vilniaus 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1 d. 5 MGL bauda,
kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. 2013-06-26, apie 19 val., Raudondvario pl. 166, Kaune, prie parduotuvės „IKI“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, suklastodamas automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, tai yra joje pasirašydamas D. A. vardu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. A. priklausančius 5000 litų.
Kaltinamasis T. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį, kurią tiksliai dieną neprisimena, su D. A. žodžiu susitarė nusipirkti automobilį „Opel Zafira“, salst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 7500 Lt. Iš J. A. pasiskolino 7500 Lt ir įsipareigojo tą sumą gražinti iki 2014-05-01. Automobilis buvo perduotas jam naudotis, tačiau jo neperregistravo. Automobilis pastoviai gedo, jam pasirodė nebetikslinga jį remontuoti, todėl jį nusprendė parduoti. Apie ketinimą parduoti automobilį telefonu informavo D. A., tačiau jis nei sutiko su tuo, nei tam prieštaravo. Automobilį pardavė už 5000 Lt, pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau kadangi nebuvo automobilio savininkas, todėl sutartyje pasirašė D. A. vardu. Už minėtą automobilį D. A. ar jo žmonai nesumokėjo nė vienos įmokos, todėl teisės disponuoti automobiliu neįgijo. Dabar dėl padarytos veikos labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusieji jam atleido, prašo teismo leisti susitaikyti su nukentėjusiaisiais ir bylą nutraukti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str. pagrindu ir LR BPK 291 str.2 d. tvarka ištyrus byloje surinktus įrodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Nukentėjusysis D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 2013 m. kovo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, sudarė žodinį susitarimą su T. J. dėl automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo išsimokėtinai. Susitarė, kad T. J. minėtą automobilį perka už 7500 Lt ir, kad minėtą sumą iki 2014-05-01 išmokės dalimis po 300 Lt per mėnesį, tačiau negavo nei vienos įmokos. Dėl skolos žmona J. A. su T. J. sudarė paskolos sutartį, kurioje automobilis neminimas, tik jo vertės pinigų suma. Automobilį T. J. perka ne pirmą kartą, todėl negalvojo, kad T. J. jį apgaus. Apie automobilio pardavimą sužinojo iš policijos. Jokios sutarties su D. A. sudaręs nebuvo, todėl parašas ant minėtos sutarties yra ne jo (b.l. 13).
Nukentėjusysis D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-06-26 internetiniame tinklapyje www.autogidas.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Opel Zafira“ 2001 m. laidos. Susiskambinęs su pardavėju skelbime pateiktu telefono numeriu ir pasiteiravęs apie automobilio būklę sutarė jį pirkti. Su pardavėju susitarė susitikti Kauno mieste prie parduotuvės „IKI“ esančios Raudondvario plente. Susitikęs su pardavėju apžiūrėjo automobilį, jį išbandė ir susitarė jį nupirkti už 5000 Lt. Su pardavėju pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Sutartį jau turėjo pardavėjas. Sutartyje jau buvo įrašyti pardavėjo duomenys, todėl jis įrašė tik savo duomenis. Pirkdamas automobilį, pardavėjo asmens duomenų nesutikrino, patikrino tik automobilio dokumentus. Perkant automobilį jokių įtarimų nekilo. Pinigus sumokėjo grynais pardavėjui ir išsiskyrė. Pardavėjas pažadėjo, kad kitą dieną nuvyks į „Regitrą“ ir automobilį išregistruos. Sutarė susiskambinti, kada galės priregistruoti automobilį savo vardu. Su pardavėju susiskambindavo dažnai ir tai truko apie mėnesį, tačiau jis automobilio vis neišregistruodavo ir vis žadėdavo tai padaryti. Vėliau su pardavėju susisiekti nepavykdavo nes telefonas būdavo išjungtas, todėl kreipėsi į policija (b.l. 22).
2013-10-11 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad Tauragės AVPK Pagėgių PK atlikta automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b.l.25).
2013-11-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. A. pateikė automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su registracijos dokumentais.
2013-11-07 pakvitavime matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su registracijos dokumentais grąžintas D. A. (b.l.42).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, suklastodamas automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, tai yra joje pasirašydamas D. A. vardu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. A. priklausančius 5000 litų.
Tokie kaltinamojo T. J. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji D. A., D. A. ir kaltinamasis T. J. susitaikė, kaltinamasis pažadėjo iki 2014-12-01 atlyginti nukentėjusiajam D. A. nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 5000 litų, nukentėjusieji kaltinamajam atleido, todėl prašoma baudžiamąją bylą nutraukti LR BK 38 str. pagrindu.
Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal suformuotą teismų praktiką, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (LR BK 38 str.), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti visų LR BK 38 str. 1 d. nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl LR BK 38 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-298/2007; 2K-73/2008).
Kaltinamasis T. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, sutarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusieji kaltinamajam atleido, nukentėjusysis D. A. sutiko, kad žala jam būtų atlyginta iki 2014-12-01, todėl prašo bylą nutraukti.
Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. sąlygą, teismas pažymi, kad T. J. anksčiau teistas baudžiamuoju įsakymu pinigine bauda, bauda sumokėta (b.l.56-57), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 61-67), dirba (b.l.68), priklausomybės ligų gydymo įstaigų įskaitoje neįrašytas, psichiatrinės ekspertizės atlikti nereikia (b.l. 70,74). Teismas mano, jog T. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 38 straipsnio nuostatas ir T. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Atsižvelgiant į tai, baudžiamoji byla nutrauktina (LR BPK 303 str. 4 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta, ji šioje proceso stadijoje ir neskirtina.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su registracijos dokumentais, perduotas saugojimui automobilio savininkui D. A., nuosprendžiui įsiteisėjus jam ir paliktinas (LR BPK 94 str.).
Kaltinamajam T. J. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 3 d. ir 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiaisiais ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti susitarimą, kad kaltinamasis T. J. iki 2014-12-01 atlygins nukentėjusiajam D. A. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų).
Kardomosios priemonės neskirti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su registracijos dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti D. A..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.