- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2-247-642/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05649-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- J. A., V. Š.
- Ieškovas
- B. Š.
- Advokatai
- Marius Cechanavičius, Jonas Platelis
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui, atsakovės J. A. atstovui advokatui Jonui Plateliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovams V. Š. ir J. A., trečiajajm asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui Edgarui Sutkui, dėl 2011-01-25 sutikimo įkeisti nekilnojamąjį turtą - butą ir įregistruoto sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu 2011-01-25 sutikimą įkeisti nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu 2011-02-21 sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti sutartinės sutartinės hipotekos registraciją (identifikavimo kodas 03120110001132); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. birželio mėn. 26 d. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo V. Š., kuris yra ieškovės sūnus. Ieškovė siekė, kad būtų prižiūrima, ją rūpinamąsi taip kaip aptarta sutartyje. Šiuo metu ieškovė gyvenu su dukterimi V. Z.. Sūnus prižadėjo rūpintis ieškove. 2011 metų pradžioje, atsakovas V. Š. pasakė ieškovei, kad būtina apdrausti butą, kadangi atsakovas dabar mokės visus mokesčius ir taip bus geriau. Dar atsakovas pasakė, kad reikia važiuoti pas notarą ir pasirašyti būsto draudimo sutartį, ieškovė sutiko. Notaras ieškovei davė pasirašyti kažkokį dokumentą ir daugiau niekas nieko neklausė. Tačiau pasirašius sutartį, ieškovė sužinojo, kad sūnus turi problemų su teisėsaugos institucijomis ir gali turėti skolų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nutylėjo esmines aplinkybes, sutikimo pasirašymo metu, kurias žinodama, sutikimo įkeisti savo nekilnojamąjį turtą ieškovė nepasirašytų. Tai yra antstolių vykdomi išieškojimai iš atsakovo. 2013 m. lapkričio 19 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad. „dokumento niekas neskaitė, ieškovė jo neskaitė, ieškovė sūnumi pasitikėjo, ieškovė nemoka skaityi, nes nėra baigusi nė vienos klasės.... Ieškovė dukrai nesakė, kad važiuoja su sūnumi apdrausti butą“ (T.1; b.l. 98, 99, 100, 101,102, 190).
Atsiliepimas
Atsakovė J. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad galima suprasti, kad ieškovė 2011-01-25 sutikimą įkeisti butą ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio numatytais pagrindais. Neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio nustatytų sąlygų sandoriui nuginčyti, kadangi, kaip teisingai nurodoma ieškinyje, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teisių ir pareigų neteisingas įsivaizdavimas (jei toks butų įrodytas) negali būti pripažintas suklydimu, taip pat suklysti galima tik dėl aplinkybių egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne atsiradusių po jo sudarymo. Tuo tarpu matome, kad ieškovė neįrodo ne tik suklydimo fakto, bet ir minėtų sąlygų, nes dėsto faktines aplinkybes atsiradusias po sandorių sudarymo. Apgaulės fakto ieškovė taip pat neįrodo, kita vertus, net ir neįrodinėja, nenurodo kaip jos nuomone apgaulė pasireiškė. Atsakovės J. A. atstovas advokatas Jonas Platelis teismo posėdžio metu paaiškino, kad notaras išaiškino visas teisines pareigas, sutikimas pasirašytas ieškovės (T.1; b.l. 137, 138, 191).
Atsakovas V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2011 sausio 25 d. Klaipėdos m. pirmajame notarų biure buvo sudarytas pareiškimas registro Nr. K1ES-364, kuriuo ieškovė sutiko, kad jos sūnus V. Š., įkeistų bet kuriam kreditoriui minėtą butą, už jo vardu gaunamą paskolą, bet kokio dydžio, bet kokiomis sąlygomis savo nuožiūra. Pareiškimas yra vienšalis sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Ieškovė asmeniškai atvyko į notarų biurą. Pareiškime ieškovė aiškiai sutiko, kad jos sūnus V. Š. įkeistų minėtą butą, taip pat nurodė, jog V. Š. asmeniškai savo nuožiūra pasirenka kreditorių, paskolos dydį, sąlygas. Šio sandorio šalis, jo sudarymo metu, visiškai suprato esminius sudaromo sandorio elementus, sandorio reikšmę, taip pat jo galimas teisines pasekmes. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnio l dalimi, prieš patvirtindamas sandorį, notaras išaiškino atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes sandorio šaliai. Ieškovė teigia, kad šį vienašalį sandorį sudarė dėl suklydimo, bet pagrindiniai tokio teiginio argumentai yra jos sūnaus V. Š. elgesys jau po minėto sandorio patvirtinimo. Santykių pablogėjimas tarp ieškovės ir atsakovo - jos sūnaus yra teisiškai nereikšmingas, kadangi šios aplinkybės atsirado jau po pareiškimo sudarymo Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus 2013 m. lapkričio 19 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad išaiškino ieškovei sandorio sudarymo pasekmes, garsiai perskaitė sutikimo turinį (T.1; b.l. 131, 132, 133, 191).Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.
Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2011-01-25 sutikimą įkeisti nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini)
2011 m. sausio 25 d. trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus patvirtino ieškovės pareikštą pareiškimą, kuriuo ieškovė davė sutikimą atsakovui – savo sūnui V. Š. įkeisti bet kuriam kreditoriui, butą, esantį (duomenys neskelbtini), už jo vardu gaunamą paskolą, bet kokio dydžio, bet kokiomis sąlygomis savo nuožiūra (T.1; b.l.58). Kitap tariant, ieškovė sudarė vienašalį sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipnio 3 dalis). Tačiau ieškovė savo pačios sudarytą vienašalį sandorį, t.y. notaro patvirtiną pareiškimą, ginčija dviem argumentais: 1) ieškovė suklydo; 2) ieškovę apgavo, o, be to, ieškovė nemoka skaityti ir rašyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija notaro patvirtiną pareiškimą, aiškindama sudariusi šį sandorį dėl to, kad atsakovas buvo jos sūnus ir turėjo prievolių kreditoriams apie kuriuos ieškovė nieko nežinojo. Jei būtų žinojusi apie atsakovo įsipareigojimus kreditoriams, nebūtų davusi sutikimo. Šioje vietoje pasakytina, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris atitinkamomis aplinkybėmis grindžia savo procesinę poziciją. Šiuo atveju ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes, kurios paneigtų jos valios sudaryti ginčijamą sandorį elementą.
Teismo nuomone, ieškovė neįrodė valios ydingumo, aplinkybių, grindžiančių, kad ieškovė buvo priversta sudaryti vienašalį sandorį labai nenaudingomis sąlygomis. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs byloje esančius įrodymus. Pirma, iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-601-512/2013 esančios 2009 m. birželio 26 d. sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties matyti, kad šalys sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-601-512/2013, T.1; b.l. 7). Antra, iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-601-512/2013 esančio ieškinio argumentų matyti, kad ieškovė jau po šios sutarties pasirašymo (t.y. po 2009 m. birželio 26 d.) sužinojo, kad sūnus turi problemų ir gali turėti skolų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-601-512/2013, T.1; b.l. 3); 3) Trečia, iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-601-512/2013 esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovė žinojo apie sūnaus prievoles, nes ieškovės vaikaitė, paaiškino, kad buvo žinoma apie atsakovo skolas (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-601-512/2013, T.1; b.l. 54, T.2; b.l. 41). Ketvirta, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nieko neskaitė, o tik pasirašė, pasitkėjo sūnumi (T.1; b.l. 190). Penkta, ieškovė davė sutikimą atsakovui – savo sūnui V. Š. įkeisti butą, ne bet kokios prievolės įvykdymo užtikrinimui, bet už jo vardu gaunamą paskolą, bet kokio dydžio, bet kokiomis sąlygomis savo nuožiūra.
Pasisakytina ir tai, kad teismo neįtikino ieškovės aiškinimas, kad notaras neskaitė ieškovės pareikšto pareiškimo, kuriuo ieškovė davė sutikimą atsakovui – savo sūnui V. Š. įkeisti bet kuriam kreditoriui, butą, esantį (duomenys neskelbtini), už jo vardu gaunamą paskolą, bet kokio dydžio, bet kokiomis sąlygomis savo nuožiūra. Teismas netiki, kad ieškovė būtų galėjusi pasirašyti dokumentą, kurio turinys jai visiškai nežinomas, neaiškus ir kurio ji negirdėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, jog nurodytas ieškovės elgesys ir lūkesčiai turi būti įvertinti protingumo principo kontekste. Pažymėtina, jog protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Apibendrinus konstatuotina, kad ieškovės nurodytas elgesys nelaikytinas atitinkantis protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1. 5 straipsnis).
Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011).
Minėta, kad ieškovė žinojo apie atsakovo sūnaus V. Š. prievoles kreditoriams. Tačiau nepaisant to, ieškovė, būdama veiksni, gera valia davė sutikimą atsakovui – savo sūnui V. Š. įkeisti bet kuriam kreditoriui, butą, esantį (duomenys neskelbtini), už jo vardu gaunamą paskolą, bet kokio dydžio, bet kokiomis sąlygomis savo nuožiūra. Kitaip tariant, ieškovė sutiko, kad sūnus turėtų galimybę dar didinti įsipareigojimų apimtį, įkeičiant jai priklausantį butą. Šioje vietoje negalima nepaminėti dar vienos svarbios aplinkybės. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė turi ne tik sūnų, bet ir dukrą, kuri gyvena kartu su ieškove (T1; b.l.190). Ieškovė, teismo posėdžio metu, aiškindama dukters vaidmenį dėl sutikimo davimo įkeisti butą, nurodė prieštaringas aplinkybes. Vien vertus, ieškovė aiškino, kad dukrai sakiusi, jog buvo apdrausti buto, kita vertus, aiškino, kad dukrai nieko nesakiusi, nes kai V. atvažiavo, nieko namuose nebuvo. Neįtikėtina, kad kartu gyvenančios mama ir dukra nebūtų pasišnekėjusios apie V. Š. (sūnaus ir brolio) problemas, kad mama, besiruošianti važiuoti į instituciją (draudimo kompaniją ar notaro biurą), nebūtų apie tai pasakiusi dukrai.
Ieškovė savo argumentams pagrįsti nurodė dar vieną aplinkybę - ieškovė nemoka nei skaityti nei rašyti, nėra baigusi nė keturių mokyklos klasių (T.1; b.l. 5). Tačiau tokius ieškovės argumentus paneigia asmens kortelė, kurioje nurodyta, kad ieškovės išsimokslinimas – 4 klasės (T.2; b.l. 17). Ieškovės atstovas taip pat patvirtino, kad ieškovė baigė 4 klases. Tai, kad ieškovė moka minimaliai skaityti ir rašyti įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, pvz., 1992 m. spalio 19 d. pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-601-512/2013, T.1; b.l. 20); teisinių paslaugų sutarys (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-601-512/2013, T.1; b.l. 25, 26), įgaliojimai ir kt.(T.1; b.l. 96, 105, 115, 196).
Kasacinio teismo praktikoje išskiriama, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011).
Nustatytų aplinkybių pagrindu ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2011-01-25 sutikimą įkeisti nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodesko 270 straipsnis).
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.).
Dėl ieškovės reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2011-02-21 sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sutartinės hipotekos registraciją (identifikavimo kodas 03120110001132).
Teismui atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011-01-25 sutikimą įkeisti nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), atmestini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiu 2011-02-21 sutartinės hipotekos sandorį, kuriuo buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) m. ir panaikinti sutartinės hipotekos registraciją (identifikavimo kodas 03120110001132). (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodesko 270 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei J. A. iš ieškovės priteistina 2000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis, T.1; b.l. 97).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės B. Š. atsakovei J. A. 2000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.