Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. K., M. V., J. V. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė A. K. 2018 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S-18001097 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl sūnaus N. V. išlaikymo išieškojimo iš M. V. J. V. naudai. Nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, turo ir pajamų neturi. Taip pat nustatyta, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Ž. A., kuri dirba ir gauna darbo užmokestį. Antstolės patvarkymu areštuota skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalis, išsiųstas patvarkymas skolininkui ir sutuoktinei nusistatyti santuokinio turto dalį, tačiau per antstolės nustatytą terminą nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė antstolei notaro patvirtinto susitarimo. Antstolė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 str.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų - antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismui pateikta vykdomoji byla Nr. 0133/14/01072 patvirtina, kad J. V. 2014 m. balandžio 24 d. antstolės A. K. kontorai pateikė vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-304-470/2014 dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimo. Antstolė 2014 m. balandžio 24 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, priėmė patvarkymą Nr. S-1414014245 „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“ ir informavo skolininką apie prievolę mokėti išlaikymą. Be kitų veiksmų, antstolė 2017 m. gruodžio 19 d. nustatė, kad skolininkas M. V., (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Ž. A., taip pat, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė 2017 m. gruodžio 19 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas (Nr. S-17-012707), priėmė patvarkymą Nr. S-17012708 „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, pareiškėjos skundžiamą patvarkymą Nr. S-17012717 „Areštuoti lėšas“, Sutikimą Nr. S-17012719 „Dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“, patvarkymą Nr. S-17012715 „Dėl lėšų arešto“.

Pareiškėja skundžia antstolės procesinį veiksmą – skolininko sutuoktinei pareiškėjai Ž. A. priklausančių lėšų 8 179,92 Eur sumai areštą, motyvuodama tuo, kad nėra pagrindo išieškoti sutuoktinio asmenines skolas iš jos darbo užmokesčio. Pareiškėja su M. V. susituokė (duomenys neskelbtini)., santuoka sudaryta laisvės atėmimo įstaigoje, nes sutuoktinis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, bendro turto neužgyveno. M. V. pataisos namuose išlaikomas valstybės, todėl skola, esant galimybei, turi būti išskaičiuojama iš sutuoktinio.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK 3.100 str. 6 p.) yra dažniausias bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindas (2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2013). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos kiti pagrindai. Turtas gali būti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininko M. V. skola susidarė pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą 2014 m. vasario 19 d. Pareiškėja su skolininku M. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį. Teismas sutinka su pareiškėjos nuomone, kad skola yra skolininko asmeninė, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra bendra jungtinė nuosavybė, todėl darytina išvada, kad antstolė, nepažeisdama teisės normų areštavo ½ dalį pareiškėjos darbo užmokesčio. Pareiškėjos darbo užmokestis yra bendra jungtinė nuosavybė, kurios sutuoktinių turto dalys nenustatytos, tačiau preziumuojama, kad jos yra lygios (CK 3.87 str. 2 d., 3117 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti jo turto apimties ir vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (vadovaujantis CK 3.118 str. įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams)

Kaip jau minėta, antstolė, nustačiusi, kad skolininko sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos darbo užmokestis yra bendra jungtinė nuosavybė, jis nėra padalytas, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, preziumuojant, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, pagrįstai areštavo ½ dalį pareiškėjos darbo užmokesčio. Antstolė pasiūlė skolininkui, šiuo atveju pareiškėjos sutuoktiniui M. V. per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 str. 1 d.). Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Duomenų, kad skolininkas M. V. pasinaudojo šia teise byloje nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pripažinti neteisėtais antstolės A. K. veiksmus pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, dėl to pareiškėjos skundas atmestinas (CPK 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu 513 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos Ž. A. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.