Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. e2S-186-425/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
e2S-186-425/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Skolininkas
UAB „Ekonomiškos statybos centras“
Kreditorius
UAB „Šatruva“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-186-425/2016

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08777-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1; 3.2.7.1; 3.3.1.14; 3.3.2.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Ekonomiškos statybos centras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-10025-223/2015 pagal kreditoriaus UAB „Šatruva“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Ekonomiškos statybos centras“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius UAB „Šatruva“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas išduoti teismo įsakymą ir priteisti 6 602,23 Eur skolos, 294,81 Eur delspinigių, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 51,73 Eur žyminio mokesčio iš skolininkės. Kreditorė reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės piniginių lėšų sąskaitose areštą pareikšto reikalavimo ribose, nes skolininkė su kreditore neatsiskaito, skolos suma yra didelė, mano, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Šatruva“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies ir areštavo, uždraudžiant disponuoti, 6 897,04 Eur sumai skolininkei UAB „Ekonomiškos statybos centras“ priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas skolininkę ir/ ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininkę, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Šatruva“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui, jei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma pradinėje bylos stadijoje, jos paprastai yra taikomos, kadangi atsakovo (skolininko) pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra žinomas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Skolininkas su kreditoriumi neatsiskaito ilgą laiko tarpą, skolos suma yra pakankamai didelė, be to, iš Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad skolininkas turi ir daugiau kreditorių su kuriais neatsiskaito. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laikė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo įsakymo įvykdymas.

Šalies argumentai

Skolininkas UAB „Ekonomiškos statybos centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus UAB „Šatruva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas nurodė, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vien iš prie bylos pridėtų vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų teismas negalėjo susidaryti nuomonės, kad kreditoriui palankus procesinis sprendimas galėtų būti priimtas, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kreditorius prašymą grindė tik abstrakčiais samprotavimais apie didelę ieškinio sumą ir prielaida, kad apeliantas vengs vykdyti teismo įsakymą, bet tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Pareiškėjo kreipimasis į teismą, pareiktų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios, todėl vien pareiškimo pateikimas nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas tuomet, kai ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nėra absoliuti. Kreditoriaus įvardinta kaip didelė reikalavimų suma savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi ši suma skolininkui nėra didelė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, kad apeliantas vengs vykdyti teismo sprendimą, byloje nėra duomenų apie apelianto skolas ar sunkią finansinę padėtį, taigi būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo įrodyta.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Šatruva“ atsiliepimu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-17 nutartį palikti nepakeistą, o apelianto UAB „Ekonomiškos statybos centras“ pareikštą atskirąjį skundą atmesti. Kreditoriaus pateikti su skolininku pasirašyta sutartis, atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos-faktūros pilnai pagrindžia kreditoriaus reikalavimo atsiradimą. Skolininkas nevykdė savo pareigos tinkamai nustatytais terminai priimti rangovo atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus, todėl teismui pateikti atliktų darbų aktai yra pasirašyti vienašališkai. Skolininkas ginčijo tik nedidelę dalį kreditoriaus atliktų darbų, tačiau darbus atsisakė priimti visa apimtimi, o tai leidžia daryti pagrįstas prielaidas, kad skolininkas taip pat priešinsis bei vengs ir teismo priimto sprendimo įvykdymo. Kreditorius pažymėjo, kad jo prašymas buvo grindžiamas ne kiek didele reikalavimo suma, bet kitais argumentais, t. y. aplinkybe, kad skolininkas vengs vykdyti savo pareigas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo ir neproporcingai neriboja skolininko teisių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimas. Būtina pažymėti, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso nuo paties ieškovo ar kreditoriaus valios, todėl ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovą ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad būtina sąlyga tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta prielaida, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 str. 1 d.). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovo turtą areštavo atsižvelgdamas į ieškinio sumą, kurią pripažino keliančia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atsižvelgė į tai, kad skolininkas su kreditoriumi neatsiskaito ilgą laiko tarpą, o LITEKO duomenimis skolininkas turi daugiau kreditorių, su kuriais neatsiskaitoma.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad reikalavimų suma - 6 897,04 EUR skolininkui nėra labai didelė, kadangi, kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos (pvz., rekvizitai.lt, VSDFV ir VMI duomenys), skolininko metinė apyvarta yra 500 000 – 1 000 000 €, skolininkas šiuo metu yra įdarbinęs 56 darbuotojus, turi 9 automobilius, mokestinių nepriemokų VMI, VSDFV biudžetams skolininkas neturi. Taigi, reikalavimų suma skolininkui nėra didelė, be to, vien didelės ieškinio sumos pareiškimas savaime nesuponuoja grėsmės būsimo galbūt kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų, jog atsakovas (skolininkas) ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Kreditorius nurodo, kad skolininkas vengia atsiskaityti už atliktus darbus ir tai patvirtina prielaidą, kad skolininkas ateityje gali vengti įvykdyti teismo sprendimą, tačiau pažymėtina, jog vien tai, kad skolininkas nesutinka su pareikštu ieškiniu ir jame keliamais reikalavimais, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti egzistuojant aplinkybėms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Kreditorius atsiliepime pats pripažino, kad skolininkas ginčija atliktų darbų kokybę, todėl esant ginčui, tokio neatsiskaitymo negalima laikyti įrodančiu grėsmę būsimo kreditoriui galimai palankaus sprendimo neįvykdymui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad LITEKO duomenys patvirtina, jog skolininkas turi ir daugiau kreditorių su kuriais neatsiskaito, tačiau LITEKO teismų informacinės sistemos duomenimis UAB „Ekonomiškos statybos centras“ 2015-2016 m. nedalyvavo ir nedalyvauja jokiose bylose (išskyrus nagrinėjamąją), todėl pirmosios instancijos teismo teiginys nėra tikslus. Priešingai, informacinės sistemos duomenimis 2013 m. civilinėje byloje Nr. 2-713-828/2013 iš UAB „Ekonomiškos statybos centras“ priteistas sumas skolininkas sumokėjo, todėl jo atžvilgiu buvo panaikintos minėtoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taigi galima daryti išvadą, kad skolininkas nevengia vykdyti jo atžvilgiu priimtų sprendimų. Kreditorius nepateikė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nenustatęs grėsmės būsimo galbūt kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama nutartis naikinama bei klausimas išsprendžiamas iš esmės – UAB „Šatruva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - UAB „Šatruva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Ekonomiškos statybos centras“ turto atžvilgiu atmesti.

teisėjas Laimantas Misiūnas