Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 281 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 281 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimas;

4. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 290 straipsnį, BK 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas dalinai sudedant, ir paskirta – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant 1 metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį – 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda;

6. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, BK 290 straipsnį, BK 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, bei su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas ir 2 MGL dydžio bauda;

7. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas su 2 MGL (250 Lt) bauda;

8. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), BK 187 straipsnio 2 dalį (5 veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas;

9. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas ir 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas ir 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda;

10. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas;

11. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda;

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta bausme 14 MGL (527,24 Eur) bauda, ir paskirta subendrinta bausmė – 74 MGL (3700 Eur) dydžio bauda;

13. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė – 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsniu 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta bausme – 74 MGL (3700 Eur) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, ir 74 MGL (3700 Eur) bauda;

14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskirtas įpareigojimas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir nesumokėta 74 MGL (3700 Eur) dydžio bauda, ir paskirta galutinė, subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 74 MGL (3700 Eur) dydžio bauda. Kartu su laisvės apribojimo bausme paskirta intensyvi priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskirtas įpareigojimas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kartu su intensyvia priežiūra viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimą tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir R. J. paskirta galutinė, subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kartu su intensyvia priežiūra viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimą tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 74 MGL (3700 Eur) dydžio baudos bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 74 MGL (3700 Eur) dydžio bauda, kartu su laisvės apribojimo bausme paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val., viso bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojimus tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytos bausmės dalys, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės.

R. J. 2021 m. balandžio 25 d. apie 12.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas D. V. K. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia vieną kartą ranka suduodamas jai į dešinę veido pusę, padarė nukentėjusiajai D. V. K. kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešinės akiduobės išorinės ir vidinės sienelių lūžius, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2021 m. balandžio 25 d., apie 13.05 val., prie namo Nr. 24, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, panaudodamas D. V. K. atžvilgiu fizinį smurtą – sugriebdamas jai už striukės gobtuvo, taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, jėga iš rankos išplėšė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) – 194 Eur vertės, su SD 2 GB – 6 Eur vertės ir UAB „Tele2“ pildyk SIM kortele – 1 Eur vertės, įdėtą į juodos spalvos dėklą – 15 Eur vertės, kurį jį buvo pridėjusi prie ausies, padarydamas D. V. K. kraujosruvą dešiniame žande, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – nukentėjusiajai D. V. K. priklausantį 216 Eur vertės turtą.

Be to, jis 2021 m. liepos 11 d. apie 20.45 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, važiuodamas paspirtuku ir prasilenkdamas su priešpriešine kryptimi važiuojančiu „CityBee“ automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. P., užblokavo jam kelią, o pastarajam sustojus, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais bandė atidaryti vairuotojo dureles, delnais daužė durelių stiklą, A. P. išlipus iš automobilio, įžūliu elgesiu – kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. P. į veido sritį, po ko nukentėjusiajam užsidengus veidą ranka, sudavė kumščiu pastarajam į kairės rankos dilbį bei įspyrė į kairės kojos šlaunį, padarydamas nukentėjusiajam A. P. nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Specialisto išvadoje Nr. G 729/2021 (02) nurodyta, kad D. V. K. konstatuota kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinės akiduobės išorinės ir vidinės sienelių lūžiai, kraujosruva dešiniame žande, kraujosruva dešinėje plaštakoje. Kraujosruvos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu, o dešinės akiduobės išorinės ir vidinės sienelių lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 64-66).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai. Atsidarius vaizdo įrašus matoma, kad tai yra pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašai. Kalbama su vyru, kuris kaip vėliau paaiškėjo, yra R. J.. Vaizdo įraše matyti, kaip R. J. atsisako sėsti į pareigūnų automobilį. Priėjus prie nukentėjusiosios, moteris patvirtina, kad ją sumušė R. J.. Vaizdo įraše girdima kaip pro šoną einantis žmogus nustemba dėl nukentėjusiosios sužalojimų. D. V. K. patvirtina, kad yra neblaivi, išgėrė keturis butelius stipraus alaus (1 t., b. l. 93-95).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas iš pareigūnų „Body“ kameros. Vaizdo įraše girdima, kaip medikė teiraujasi nukentėjusiosios, ar jai nieko neskauda. Nukentėjusioji skundžiasi, kad iš jos buvo pavogtas telefonas. Pareigūnas, kalbėdamas su kolegomis, sako, jog R. J. priešinosi sulaikomas. Pareigūnas nurodo, kad moters dešinė akis yra sumušta (1 t., b. l. 97-99).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. V. K. 2021 m. balandžio 25 d. 14.45 val. buvo nustatytas 2,37 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 129).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“. Telefonas yra juodos spalvos atverčiamame dėkle. Ant telefono ekrano esanti plėvelė yra šiek tiek pažeista. Telefone yra dvi SD kortelės. Telefonas yra veikiantis (1 t., b. l. 156-157). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 159-162).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. liepos 12 d. buvo gautas A. P. pareiškimas apie tai, kad 2021 m. liepos 12 d. apie 20.45 val. jis su išsinuomotu „City Bee“ automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžinėjo namo ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kai priešais save pamatė vyriškį, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja kelio dalimi priešais. Su juo prasilenkiant, vyriškis pradėjo kažką rėkti ir mosikuoti rankomis, bei plūstis necenzūriniais žodžiais. Jis nuvažiavo toliau ir pasuko prie (duomenys neskelbtini) 6-o namo. Tuo metu prie jo su paspirtuku atvažiavo tas pats asmuo, kuris jį pralenkė, paspirtuku blokavo jam kelią. Jis sustojo tarp (duomenys neskelbtini). 6-o namo kairiojo šono ir (duomenys neskelbtini) 9-o namo sandėliukų. Tuomet vaikinas pribėgo prie vairuotojo durelių ir bandė jas atidaryti, bei delnais daužė į langą ir plūdosi necenzūriniais žodžiais. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus ir agresyvus. Jis išlipo iš automobilio ir paklausė kas jam yra. Vaikinas pradėjo aiškinti, kad jis blogai važiavo, nors jokio kontakto su juo nebuvo. Tuomet jis vaikinui pasakė, kad jis eitų iš kur atėjęs ir lipo atgal į automobilį. Tuo metu vaikinas pribėgo prie jo ir sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiais jam į galvos sritį ir vieną kartą sudavė į kairę ranką, kuria dengėsi galvą. Tuomet dar bandė spirti ir nuo jo atšoko, nuėjęs pasiėmė paspirtuką ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Po to jis nusinešė iš automobilio pirkinius ir automobilį užrakino 20.55 val. Kuomet užrakino automobilį, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Tuo metu dar nubėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau to asmens jau nebematė. Baigus kalbėti bendruoju pagalbos numeriu, norėjo apžiūrėti, ar nebuvo apgadintas automobilis, tačiau jo jau nebebuvo, nes kažkas kitas automobilį tuo metu išsinuomojo ir išvažiavo. Vyriškį, kuris prie jo prisikabino, matė pirmą kartą. Tam vyriškiui atgal jokių smūgių nesudavė, o tik gynėsi nuo jo smūgių. Dėl ko jis jį užsipuolė, nesuprato, tačiau anot vyriškio, jis blogai įsuko ir užtvėrė jam kelią. Konflikto metu iš jį užpuolusio vyriškio burnos sklido alkoholio kvapas (2 t., b. l. 18-21).

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. liepos 14 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad A. P. mato jį sumušusį asmenį. Asmuo apsirengęs pilkus marškinėlius, mėlynus šortus, plikas, su juodu paspirtuku. Nurodytoje vietoje pareigūnai pastebėjo panašų asmenį, kuris pamatęs pareigūnus bandė pasišalinti. Nustatyta, kad minėtas asmuo yra R. J. (2 t., b. l. 28-30).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Seinų g. 6, Kaune. Įvykio vietoje matoma, kad tarp (duomenys neskelbtini) esančių sandėlių ir (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo eina asfaltuotas įvažiavimo kelias. Ant kelio kraujo ar kitokių pėdsakų nėra (2 t., b. l. 33-34). Pridėta foto lentelė (2 t., b. l. 36-37).

Specialisto išvadoje Nr. G 1305/2021 (02) nurodyta, kad A. P. konstatuoti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2021 m. liepos 11 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 42-43).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad A. P. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino R. J., kaip asmenį, kuris jį sumušė (2 t., b. l. 76-78). Pridėta foto lentelė (2 t., b. l. 81).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

3.1. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia).

Nors kaltinamasis R. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad aptariamame bute nebuvo ir nukentėjusiosios nemušė, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltę patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai, nukentusiosios D. V. K., liudytojų parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. V. K. parodymais, nes jie nekito viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, jos parodymai išsamūs ir logiški, juos patvirtina kiti byloje iširti įrodymai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdama bute gėrė su pažįstama alų, tuomet į butą atėjo R. J., kuris nieko nesakęs ir be jokios priežasties trenkė jai kumščiu į dešinę akį. Nors paties smūgio daugiau niekas nematė, tačiau smurto prieš nukentėjusiąją faktą netiesiogiai patvirtina liudytojų R. M., V. G. parodymai, kurie patvirtina, jog iki įvykio nukentėjusioji nebuvo sužalota, vadinasi sužalojimai atsirado tik po konflikto su kaltinamuoju. Sužalojimų mastą, atsiradimo būdą ir laiką patvirtina specialisto išvada Nr. G 729/2021 (02), kurioje nurodyta, kad D. V. K. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nuo smūgio lūžo nukentėjusiosios dešinės akiduobės išorinės ir vidinės sienelės. Nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo neblaivi, tačiau vos pamačiusi kaltinamąjį R. J. atpažino jį kaip asmenį, kuris ją užpuolė. Liudytojų G. S. ir A. S. parodymai tai patvirtina. Pažymėtina ir tai, kad abu minėti liudytojai atkreipė dėmesį į tai, jog R. J. buvo agresyvus ir priešinosi jiems, atsisakė pateikti jiems savo asmens tapatybės dokumentą. Tai, jog tuo metu, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, R. J. kalbėjo nukentėjusiosios telefonu ir kvietė greitąją pagalbą, savaime nereiškia, kad siekdamas gauti nukentėjusiosios telefoną jis nenaudojo fizinio smurto. Be to, aplinkybę, jog tuo metu, kai R. J. pamatė minėti liudytojai, jis kvietė greitąją pagalbą nukentėjusiajai, paneigia byloje esanti kaltinamojo ir policijos pareigūno pokalbio stenograma, kurioje aiškiai matyti, jog pareigūnui paskambinus į nukentėjusiosios telefoną, juo atsiliepė R. J.. Vadinasi kaltinamasis ne pats skambino pagalbos numeriu 112, o į nukentėjusiosios telefoną paskambino pareigūnas, kuris bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad telefoną jam padavė kažkoks asmuo, kuris tai padarė išėjęs iš buto, vertintinos kritiškai, kadangi jų nepatvirtina jokia kita byloje esanti medžiaga.

Nors kaltinamasis teisme teigė, kad neužpuolė nukentėjusiosios, tačiau byloje esanti pokalbio su nukentėjusiąja stenograma patvirtina, kad R. J. ją užpuolė ne tik bute, bet dar ir tuomet, kai nukentėjusioji jau kvietėsi pagalbą.

Teismo vertinimu, R. J. būdamas jaunesnio amžiaus, fiziškai stipresnis, naudodamas jėgą prieš fiziškai silpnesnę moterį, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali ją sužaloti, sąmoningai siekė nukentėjusios sužalojimo, neapibrėždamas, kokio pobūdžio sužalojimą sukels. Fizinę jėgą kaltinamasis pradėjo naudoti nesant jokių aiškių priežasčių, į veidą jai sudavė tyčia, po smūgio kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, konstatuotina, kad R. J. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta plėšimo sudėtis. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį ir tuo atveju, jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. J. pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis telefono iš nukentėjusiosios D. V. K. neėmė, mobiliojo ryšio telefoną jam padavė vyras, o jis tik norėjo nunešti telefoną į policiją. Iš pradžių teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad mobiliojo ryšio telefoną jam padavė laiptinėje prie buto, o vėliau nurodė, kad nukentėjusiosios telefoną jam padavė vietinis, buvęs prie turgaus. Taigi, kaltinamojo pateikiama įvykių versija šiek tiek kito. Be to, atsižvelgiant į tai, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad vienas kito iki įvykio nepažinojo, aplinkybė, kad kažkoks asmuo R. J. paduotų mobiliojo ryšio telefoną tam, kad jis nuneštų telefoną į policiją, skamba dar mažiau įtikinamai, todėl yra vertintina kaip gynybinė kaltinamojo pozicija.

Tai, kad siekiant iš nukentėjusiosios paimti mobiliojo ryšio telefoną buvo panaudotas smurtas patvirtina pokalbio su nukentėjusiąja stenograma, kurioje girdėti, kaip ji skundžiasi, kad ją antrą kartą užpuolė tas pats vyras. Liudytojai G. S. ir A. S. patvirtino, kad nukentėjusiosios telefoną paėmė iš kaltinamojo, kuris buvo netoliese ir tuo metu kalbėjo nukentėjusiosios telefonu. Nukentėjusioji patvirtino kad R. J. turi jai priklausantį telefoną. Tai, kad nukentėjusioji buvo apiplėšta ir sumušta patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojos D. M. parodymai apie tai, kad į parduotuvę pas ją įbėgo dvi moterys, viena iš jų paaiškino, kad kitą moterį sumušė ir apiplėšė, todėl reikia kviesti policijos pareigūnus. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad D. V. K. buvo ne tik sužalota dešinė akis, bet atsirado kraujosruva dešiniame žande bei kraujosruva dešinėje plaštakoje ir jos laikomos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajai kviečiant pagalbą, ji buvo užpulta ir tuo metu iš jos buvo atimtas telefonas, šią aplinkybę patvirtina pokalbio stenograma, kurioje užfiksuota, jog nukentėjusioji buvo užpulta pokalbio metu. Tai, kad būtent kaltinamasis paėmė nukentėjusiosios telefoną, patvirtina tai, kaltinamojo ir policijos pareigūnų pokalbio stenograma, kurioje užfiksuota, kaip nukentėjusiosios telefonu atsiliepia R. J., kuris bando paaiškinti, kad norėjo telefoną grąžinti policijos pareigūnams. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnams iš pradžių jis nurodė, jog telefonas priklauso jam, kaltinamojo pateikta versija, kad jis norėjo grąžinti telefoną policijos pareigūnams, laikytina gynybine R. J. pozicija.

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad R. J. 2021 m. balandžio 25 d., apie 13.05 val., prie namo Nr. 24, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodamas D. V. K. atžvilgiu fizinį smurtą – sugriebdamas jai už striukės gobtuvo, taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, jėga iš rankos išplėšė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) – 194 Eur vertės, su SD 2 GB – 6 Eur vertės ir UAB „Tele2“ pildyk SIM kortele – 1 Eur vertės, įdėtą į juodos spalvos dėklą – 15 Eur vertės, kurį jį buvo pridėjusi prie ausies, padarydamas D. V. K. kraujosruvą dešiniame žande, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą – nukentėjusiajai D. V. K. priklausantį 216 Eur vertės turtą. Tai, kad fizinė jėga buvo panaudota, siekiant pasisavinti svetimą, R. J. nepriklausantį turtą, patvirtina ir tai, kad sugriebus nukentėjusiajai už striukės gobtuvo ir už rankoje laikomo telefono, telefonas jai iškrito ir tuomet R. J. jį pagrėbęs pabėgo. R. J. veiksmai rodo, kad jis suprato, kad panaudodamas smurtą prieš nukentėjusiąją pagrobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, padaro žalą nukentėjusiosios sveikatai ir turtui ir tokių padarinių siekė, todėl jo padaryta veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

3.3. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Šio nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. J. 2021 m. liepos 11 d. apie 20.45 val., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, važiuodamas paspirtuku ir prasilenkdamas su priešpriešine kryptimi važiuojančiu „CityBee“ automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. P., užblokavo jam kelią, o pastarajam sustojus, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais bandė atidaryti vairuotojo dureles, delnais daužė durelių stiklą, A. P. išlipus iš automobilio, įžūliu elgesiu – kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. P. į veido sritį, po ko nukentėjusiajam užsidengus veidą ranka, sudavė kumščiu pastarajam į kairės rankos dilbį bei įspyrė į kairės kojos šlaunį, padarydamas nukentėjusiajam A. P. nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino tik iš dalies, nurodė, kad jį, važiuojantį paspirtuku ir kertantį gatvę, užkliudė „CityBee“ automobilį vairuojantis asmuo. Jie abu sukonfliktavo, apsistumdė, tačiau pašalinių asmenų nebuvo, viešosios tvarkos jis nepažeidė. Tai, kad R. J. ir A. P. sukonfliktavo patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai. Tačiau nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. J. jį užpuolė, trenkė į veido sritį, ranką, spyrė į koją. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1305/2021 (02), kurioje nurodyta, kad A. P. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kairėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje. Be to, R. J. ne tik naudojo fizinį smurtą, bet ir vartojo necenzūrinius žodžius, tokį įžūlų elgesį demonstravo tai darė viešoje vietoje. R. J. suprato, kad naudodamas necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pažeis viešąją tvarką ir sukels nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, demonstruos nepagarbą aplinkiniams, sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką ir to siekė, todėl konstatuotina, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. J. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis R. J. yra teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., 162-188, 3 t., b. l. 1-17), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 146-160), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 52), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 138). Respublikiniame Priklausomybės ligų centre Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (3 t., b. l. 31, 44). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje jam buvo teikiama stebėjimo paslauga nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. (3 t., b. l. 33-35, 46-48). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadose nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota psichopatologijos, dėl kurios asmuo negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo R. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 41, 51).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, R. J. skirtinos griežčiausios BK 138 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytinas įvertinus jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus, taip pat į jo elgesį ir gyvenimo būdą šiuo metu (dirba, kitų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nėra nagrinėjama). Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Pridedamos bausmės dalys nustatomos atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė nebendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. nutartimi subendrinta bausme, nes šio nuosprendžio priėmimo metu minėta nutartis yra neįsiteisėjusi. Bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas bausmių vykdymo metu.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas.

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. J. priteisti 600 Eur neturtinę žalą, kuri atsirado dėl kaltinamojo veiksmų pasireiškusiais krūtinės ir smilkinio skausmais, sunkiu kvėpavimu, galvos svaigimu. Dėl įvykio jis ilgą laiką jautė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, blogai miegodavo, jautė diskomfortą darbinėje aplinkoje, bendraujant su žmonėmis (2 t., b. l. 83-84).

Visų pirma pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau visais atvejais ji atlyginama, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenumato konkretaus neturtinės žalos dydžio, ją konkrečiu atveju nustato teismas. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo R. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala jo sveikatai, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, stresą, šoką. Tą patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam buvo netikėti ir nepriimtini. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus ir tai, jog prašoma neturtinės žalos suma yra 600 Eur, teismas sprendžia, kad tokia suma šiuo atveju yra adekvati, teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir atitinkanti teismų praktiką.

Įvertinus paminėtas aplinkybes ir reikalaujamos neturtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys turi būti tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. J. priteisti 128,62 Eur gydymosi išlaidų (2 t., b. l. 117-118), kurias sudaro ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, otorinolaringologo bei veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijos dėl kitų kaukolės ir veido lūžių, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas. Iš prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad D. V. K. buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo, otorinolaringologo, veido ir žandikaulių chirurgo profilio paslaugos (1 t., b. l. 119). Kauno teritorinė ligonių kasa suteikusi minėtas paslaugas D. V. K., patyrė turtinę žalą, ji kilo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl kaltinamasis privalo ją atlyginti.

VI. Kiti klausimai.

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 132-133, 135-137), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu R. J. turtui – piniginėms lėšoms, 600 Eur, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, kuris buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. kovo 15 d. nutartimis, paliktinas galioti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, o atlyginus civilinį ieškinį, panaikintinas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje (3 tomo bylos viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312-313 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės pridedant dalis švelnesnių bausmių ir skirti R. J. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti R. J. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kaltinamajam R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. J. piniginėms lėšoms, 600 Eur, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, o jį atlyginus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. J. jo naudai priteisti 600 Eur neturtinę žalą.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. J. civilinio ieškovo naudai priteisti 128,62 Eur gydymo išlaidas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.