- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-282-614/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07030-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- K. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrijos valdybos 2024 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 2024-37 priimtų sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. B. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės butų savininkų bendrijos (toliau – ir BSB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) 2024 m. birželio 27 d. valdybos sprendimą bendrijos revizore paskirti R. J. nuo sprendimo priėmimo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovas turi buto savininko teises nustatytas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 21 straipsnyje, taip pat yra atsakovės narys nuo 1999 m. gegužės 25 d., aukščiausio atsakovės valdymo organo narys. Teigė, kad iš bendrijos valdybos pirmininko A. M. į civilinę bylą Nr. e2-14644-1160/2025 pateikto bendrijos valdybos posėdžio protokolo Nr. 2024-37, 2025 m. kovo 19 d. ieškovas sužinojo, kad 2024 m. birželio 27 d. bendrijos valdyba priėmė sprendimą bendrijos revizore perrinkti R. J.. Nei įstatyme, nei bendrijos įstatuose bendrijos valdybai nenumatyta bendrijos revizoriaus išrinkimo, perrinkimo ar paskyrimo funkcija. Ieškovo vertinimu, bendrijos valdyba savavališkai 2024 m. birželio 27 d. nutarusi protokolo Nr. 2024-37 sprendimu „perrinkti“ R. J. bendrijos revizore, nesilaikė DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 1 dalies, bendrijos įstatų 8.4, 8.10, 9.2 papunkčių, viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė bendrijos narių ir ieškovo teises, nustatytas DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose, bendrijos narių lygiateisiškumo principą, nustatytą bendrijos įstatų 1.8 papunktyje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė BSB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį, nenustačius ieškinio senaties taikymo pagrindų, nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turi būti nustatyta, kokia yra priimto sprendimo reikšmė ir ar jis pažeidžia ieškovo teises arba įstatymų saugomą interesą. Pats ginčo 2024 m. birželio 27 d. valdybos protokole užfiksuotas sprendimas ir reikalavimas jį pripažinti negaliojančiu ieškovui nesukuria ir nesukurs jokių materialinių teisinių padarinių, kadangi sprendimu išrinkta bendrijos revizorė suruošia ir apibendrina bendrijos metų veiklą, supažindina narius ir bendrijos gyventojus su bendrijos skaidrumu, tačiau nesudaro neigiamų pasekmių bet kuriai iš šalių. Net pripažinus, kad ginčo sprendimas yra negaliojantis, ieškovui tai nesukurs jokių teisinių materialinių padarinių. Bendrijos revizorė R. J. buvo išrinkta ir pripažinta atlikti revizorės pareigas visuotiniu susirinkimu 2014 m. spalio 1 d., o 2024 m. birželio mėn. atsakovė nusprendė pateikti bendrijos nariams balsavimo biuletenius ir tokiu būdu perrinkti bendrijos revizorę. Atsakovė surengė rašytinį bendrijos balsavimą, pateikiant biuletenius, kuriuose buvo išdėstyta pozicija dėl pritarimo (arba nepritarimo), kad atsakovės revizore būtų R. J.. Pateiktose balsavimo biuleteniuose nariai turėjo nurodyti ar sutinka su tokiu sprendimu ir balsavimo biuletenį grąžinti iki 2024 m. birželio 24 d. Balsavimui pasibaigus, iš viso buvo grąžinta 47 biuleteniai, iš jų 4 sugadinti, pritarė 41, prieš balsavo 2. Taigi bendrijos narių dauguma nubalsavo „už“ tai, kad bendrijos revizore būtų išrinkta R. J.. Šias aplinkybes patvirtina biuletenių kopijos. Protokole yra aiškiai išdėstytas valdybos posėdžio tikslas, t. y. 2024 m. birželio 10-24 d. vykusios apklausos balsavimo biuletenių skaičiavimas ir rezultatų svarstymas. Atsakovė pabrėžė, kad posėdžio metu susirinkę valdybos nariai skaičiavo gautų balsų rezultatus, o ne patys rinko revizorę, kaip teigia ieškovas. Šiuo atveju nėra nustatyti neteisėti bendrijos veiksmai, nėra nustatyti jokie neigiami veiksmai padaryti bendrijos, narių ar ieškovo atžvilgiu. Prašydama taikyti ieškinio senatį, atsakovė nurodė, kad ieškovas sužinojo apie planuojamą priimti nutarimą / sprendimą dėl revizorės išrinkimo dar 2024 m. birželio 10-24 d. (tuo metu, kai buvo išdalinti balsavimo biuleteniai), tačiau sprendimas patvirtintas 2024 m. birželio 27 d. Ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia. Ginčyti atsakovės valdymo organo sprendimą ieškovas turėjo teisę per tris mėnesius nuo šios datos, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 27 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimu tenkino ieškinį.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DGNKPPSBĮ) 9, 10, 18 straipsniuose ir atsakovės 2014 m. spalio 1 d. patvirtintų įstatų (toliau – Įstatai) 5.1.3 papunktyje nustatytu reglamentavimu, revizoriaus rinkimo ir atšaukimo teisė priskiriama atsakovės narių visuotiniam susirinkimui. Be to, Įstatų 4.2 papunktyje nustatyta, tik tai, kad bendrijos revizorių 3 metams renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Revizoriaus kadencijų skaičius neribojamas. Jokia kita revizoriaus rinkimo, perrinkimo tvarka bendrijos įstatuose nėra nustatyta. Duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad bendrijos nariai būtų priėmę sprendimą bendrijos valdymo ir kitus organus rinkti kita, nei kad įstatuose nustatyta tvarka, byloje nepateikta. Dėl to teismas padarė išvadą, jog bendrijos revizorė buvo išrinkta pažeidžiant BSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nustatytą tvarką
6. Pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad ieškovas nagrinėjamu atveju turėjo ginčyti byloje pateiktus apklausos biuletenius, o pats 2024 m. birželio 27 d. bendrijos valdybos posėdžio sprendimo išrinkti bendrijos revizorę nesukels teisinių padarinių. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, bendrijos revizorei įgaliojimai suteikti minėtu bendrijos valdybos sprendimu, t. y. valdybai išrinkus revizorę ji įgijo įstatuose nustatytas revizoriaus teises ir pareigas, todėl akivaizdu, kad tokį sprendimą panaikinus – įgaliojimai išnyktų.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės valdybai priimant sprendimą dėl revizorės skyrimo, buvo pažeistos ieškovo, kaip bendrijos nario, teisės rinkti bendrijos revizorių. Bendrijos revizoriaus funkcija yra užtikrinti bendrijos finansinės veiklos skaidrumą ir teisėtumą (DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 3 dalis), todėl teisė tinkamai dalyvauti šio organo rinkimuose yra esminė bendrijos nario teisė, kurios pažeidimas turi reikšmingų teisinių pasekmių.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendrijos nariams nebuvo įteikti pranešimai apie šaukiamą visuotinį bendrijos narių susirinkimą (toks susirinkimas nebuvo organizuojamas), remiantis kuriais ieškovas galėjo tikėtis, kad bus priimtas atitinkamas sprendimas, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie bendrijos narių informavimą apie priimtą sprendimą, nusprendė vadovautis ieškovo pateiktais paaiškinimais – kad apie 2024 m. birželio 27 d. valdybos sprendimą jis sužinojo, kai kitoje nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas posėdžio protokolas, t. y. 2025 m. kovo 19 d. Kadangi ieškovas į teismą dėl 2024 m. birželio 27 d. valdybos sprendimo panaikinimo kreipėsi 2025 m. balandžio 22 d., padarė išvadą, kad ieškovas nepraleido trijų mėnesių ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo prijungti prie bylos pateikiamus įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Visi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad sprendimą dėl revizorės išrinkimo priėmė bendrijos nariai, o valdybos protokolu buvo tik užfiksuoti balsavimo rezultatai. Balsų skaičiavimo komisijos nariais buvo išrinktos N. P. ir R. U., o visi balsavimo biuleteniai yra pridėti prie bylos medžiagos. Todėl 2024 m. birželio 27 d. protokolu buvo tinkamai patvirtinta, kad R. J. išrinkta bendrijos revizore, o bendrija, veikdama per pirmininką, nenukrypo nuo teisės aktų reikalavimų.
9.2. Bendrijos pirmininkas bei valdybos nariai veikė pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 4 ir 5 punktų reikalavimus, kadangi teisės aktai leidžia sprendimus priimti visuotiniu balsavimu raštu. Procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad valdybos nariai balsavimo biuletenius pateikė bendrijos nariams į jų pašto dėžutes, aiškiai nurodant, kaip ir kur biuletenius reikia grąžinti. Faktą, jog biuleteniai buvo pateikti, o bendrijos nariai tinkamai informuoti apie vykstantį balsavimą, patvirtina tai, kad užpildyti biuleteniai po balsavimo buvo grąžinti į nurodytą biuleteniuose pašto dėžutę.
9.3. Pažymėtina, kad ginčo protokole įrašytas žodis „perrinkti“ revizorę nekeičia nei balsavimo esmės, nei taikytinos teisinės normos. Faktinis balsavimo tikslas buvo išrinkti revizorę, ir tai aiškiai matyti iš biuletenių, kuriuose nurodyta už ką yra balsuojama: „Ar pritariate, kad bendrijos revizore būtų R. J.“. Todėl vartota formuluotė „perrinkti revizorę“ nekeičia ir neiškraipo teisinės reikšmės, nepanaikina balsavimo proceso ar jo rezultato teisėtumo ir nekeičia atliktų veiksmų esmės.
9.4. Apie ketinimą priimti sprendimą buvo paskelbta skelbimų lentoje, kur aiškiai buvo nurodyta, jog šaukiamas BSB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos birželio 10–24 d. apklausos raštu balsų skaičiavimo posėdis, taip pat įvardyti balsų skaičiavimo komisijos nariai. Todėl akivaizdu, kad visi bendrijos nariai buvo tinkamai ir laiku informuoti apie ketinimą priimti sprendimą. Taigi ieškovas akivaizdžiai suklaidino teismą, teigdamas, jog nežinojo apie priimamus sprendimus ar vykdomus balsavimus. Ieškovui buvo žinoma apie rengiamus susirinkimus, nes apie balsavimą jis buvo informuotas tokiu pačiu būdu, kaip ir visi kiti bendrijos nariai.
9.5. Ieškovas turėjo galimybę dalyvauti, teikti kandidatūras ar atlikti kitus veiksmus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Kaip ieškovas, taip ir teismas nenurodė, kokios konkrečiai ieškovo teisės buvo pažeistos, kokia teisės norma gina tokį pažeidimą ir koks yra teisinis ieškinio pagrindas. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, kokiu pagrindu turėtų būti panaikintas bendrijos valdybos ar bendrijos narių sprendimas ir kokias materialias pasekmes toks panaikinimas jam sukels.
9.6. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog ieškovas teigia nieko nežinojęs apie sprendimą dėl revizorės išrinkimo. Ieškovui buvo pateikti balsavimo biuleteniai su aiškiai aprašytais klausimais, todėl jis buvo tinkamai informuotas apie vykdomą balsavimą. Ieškovas, sužinojęs apie vykdomą balsavimą, 2024 m. birželio 12 d. pateikė bendrijai prašymą įtraukti jį į balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisiją. Atsakydamas į šį prašymą, bendrijos pirmininkas 2024 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-2 įtraukė į balsų skaičiavimo komisiją patį ieškovą bei kitus narius. Surinkus balsus, skelbimų lentoje buvo paskelbtas pranešimas, kuriame aiškiai nurodyti balsų skaičiavimo komisijos nariai, tarp jų ir ieškovas.
9.7. Pateikti įrodymų, kurie tiekiami su apeliaciniu skundu, būtinybė iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadas, prieštaraujančias nustatytoms aplinkybėms.
Atsiliepimas
10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliacinį skundą pateikė advokatė G. B., kuri nėra bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organas, narė ir neturi teisės vienašališkai spręsti, ar bendrija skųs teismo sprendimą. Bendrijos vardu veikti gali tik bendrijos valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas šioje byloje panaikino bendrijos valdymo organo (bendrijos valdybos) sprendimą ir nustatė, kad toks sprendimas gali būti skundžiamas. Tai reiškia, kad sprendimą ar skųsti per 30 dienų turėjo priimti bendrijos narių susirinkimas, kuriame balso teisę turi ir ieškovas, o toks sprendimas nėra pateiktas. Ieškovas 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikė prašymą dėl visuotinio susirinkimo organizavimo, tačiau bendrijos pirmininkas jo nepaisė. Be to, toks advokatės vienašališkas sprendimas teikti apeliacinį skundą pažeidžia ieškovo teisę dalyvauti bendrijos valdyme bei balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime.
10.2. Atsakovės teiginys, kad „protokolas tik fiksavo balsų skaičiavimą“, prieštarauja jo turiniui. Protokolas Nr. 2024-37 yra aiškiai pavadintas „BSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu“. Jį pasirašė valdybos pirmininkas, sekretorė ir visi valdybos nariai. Darbotvarkėje nurodyta „valdybos posėdžio protokolas“, o ne visuotinio susirinkimo arba tinkamai suformuotos balsų skaičiavimo komisijos protokolas. Faktas, kad valdyba rėmėsi narių apklausos rezultatais, nekeičia teisinės to dokumento prigimties – tai lieka valdybos, kaip netinkamo organo, sprendimas. Balsavimo raštu tvarka, nustatyta Aplinkos ministro įsakymu, reikalauja, kad balsus skaičiuotų specialiai tam suformuota komisija, o ne valdyba. Šiuo atveju valdyba peržengė savo įgaliojimus.
10.3. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, šie įrodymai yra nukreipti į aplinkybes, kurių ieškovas niekada neginčijo ir kurios nėra tiesiogiai susijusios su ginčo dalyku – valdybos, kaip organo, kompetencija priimti konkretų sprendimą.
10.4. Apeliacinis skundas ir advokatės paslaugos negali būti finansuojami iš bendrijos lėšų. Pagal DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 2 dalį, bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, įstatams bei veiklos tikslams. Pagal DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, bendrijai draudžiama naudoti bendrijos lėšas teisminiams ginčams tarp valdymo organo ir bendrijos narių spręsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: pranešimą apie šaukiamą BSB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos apklausos raštu balsų skaičiavimo posėdį, ieškovo prašymą dalyvauti balsų skaičiavimo komisijos posėdyje, įsakymą dėl balsų skaičiavimo komisijos narių skyrimo.
14. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas apeliacinėje instancijoje teikti naujus įrodymus. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
15. Atsakovė paaiškino, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įrodymus įvertino netinkamai. Atsižvelgdama į atsakovės argumentus ir pridedamų naujų rašytinių įrodymų esminį ryšį su nagrinėjamu ginču, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus ir vertinti juos kartu su kitais bylos įrodymais.
Dėl ginčo esmės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir yra butų savininkų bendrijos (trumpinama – BSB) „(duomenys neskelbtini)“ narys. 2014 m. spalio 1 d. buvo patvirtinti BSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (toliau – Įstatai). 2014 m. spalio 1 d. pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimo nutarimu bendrijos revizore buvo išrinkta R. J.. Suėjus trijų metų kadencijos terminui, revizorės rinkimai nevyko. 2024 m. birželio mėn. buvo išdalinti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai, kuriuose nurodomi du svarstomi klausimai, iš kurių vienas – „ar pritariate, kad bendrijos revizore būtų R. J.“, nurodyta balsavimo biuletenį grąžinti iki 2024 m. birželio 24 d. 2024 m. birželio 27 d. įvyko BSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis, kurio metu 2-uoju darbotvarkės klausimu, remiantis apklausos - balsavimo rezultatais, nutarta bendrijos revizore perrinkti R. J..
17. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje sudaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius. DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas numatyta, kad visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą. DGNKPPSBĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrijos revizijos komisijos narius (revizorių) renka ir atšaukia visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. <...> Revizijos komisijos nariai (revizorius) renkami ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos nario (revizoriaus) kadencijų skaičius neribojamas.
18. BSB „(duomenys neskelbtini)“ Įstatų 4.2 papunktyje įtvirtinta, kad bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti bendrijoje renkamas revizorius. Įstatų 5.1.3 papunktyje nustatyta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos valdymo ir kitus organus. Įstatų 9.2 papunktyje numatyta, kad Revizorių 3 metams renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Revizoriaus kadencijų skaičius neribojamas. Revizoriumi negali būti bendrijos pirmininkas ir asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktiniai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog revizoriaus rinkimo ir atšaukimo teisė priskiriama BSB „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotiniam susirinkimui. Tačiau, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visetą, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas byloje padarė išvadas, kurios bylos įrodymų neatitinka.
20. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, DGNKPPSB Įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, sprendimų priėmimą. Minimo Įstatymo straipsnio 12 dalis nustato, jog bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
21. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-560 patvirtintu Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašu (trumpinama - Aprašas) reglamentuota konkreti bendrijos narių priimant sprendimus (toliau – balsavimas) visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimais tvarką, t. y. balsavimo raštu organizavimo ir vykdymo, o taip pat ir balsų skaičiavimo tvarka.
22. Pagal esamą reglamentavimą bendrijos narių balsavimą visuotinio susirinkimo kompetencijos klausimais balsavimą DGNKPPSB Įstatyme nustatytais atvejais organizuoja bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba, arba revizijos komisija (revizorius), arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate) (Aprašo 4 punktas). Organizatorius apie rengiamą balsavimą parengia bendrijos nariams pranešimą ir ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki balsavimo pradžios skelbia jį bendrijos interneto svetainėje (jeigu tokia yra), namo laiptinėse ar kitose gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose ir kitu, su bendrijos nariu sutartu, būdu (pvz., išsiunčiant bendrijos narių sąraše nurodytu kiekvieno bendrijos nario elektroninio pašto adresu) (Aprašo 5 punktas).
23. 2024 m. birželio 12 d. bendrijos namo laiptinėje skelbimų lentoje buvo pakabintas bendrijos pirmininko skelbimas (skelbimą į bylą pateikė ieškovas ir nurodė, kad skelbimą jis užfiksavo 2024 m. birželio 12 d.), kuriame gyventojų dėmesiui paskelbta apie vykdomą apklausą raštu dviem klausimais, vienas kurių – dėl BSB „(duomenys neskelbtini)“ revizorės rinkimų – kaip suformuluota: „ar pritariate, kad revizore būrų R. J.“. Skelbime taip pat nurodyta užpildytus balsavimo biuletenius iki birželio 24 d. įmesti į nurodytas pašto dėžutes kiekvienoje laiptinėje.
24. Tą pačią 2024 m. birželio 12 d. ieškovas pateikė bendrijai prašymą įtraukti jį į balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisiją. Bendrijos pirmininkas 2024 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-2 įtraukė į balsų skaičiavimo komisiją ieškovą K. B., kitus narius – N. P., R. U..
25. Bylos duomenys patvirtina, jog balsavimo biuleteniai buvo išdalinti bendrijos nariams patalpinant juos į jų pašto dėžutes. Pirmosios instancijos žodinio teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas) ieškovas klausiamas patvirtino, jog biuletenį taip pat gavo. Bendrijos narių užpildyti balsavimo biuleteniai buvo surinkti ir suskaičiuoti. Apie rengiamą balsų skaičiavimo posėdį namo laiptinėje buvo pakabintas skelbimas, nurodant, kad birželio 27 d. 19 val. šaukiamas bendrijos vykdomo birželio 10 – 24 d. apklausos raštu balsų skaičiavimo posėdis, nurodyti balsų skaičiavimo nariai – A. M., K. B. (ieškovas), N. P., R. U..
26. Bendrijos narių dalyvavusių balsavimo raštu balsų skaičiavimo 2024 m. birželio 27 d. susirinkime sąraše nurodyta, jog 2024 m. birželio 27 d. įvykusiame balsų skaičiavime taip pat dalyvavo V. Š., J. K., M. U., G. R., A. I., E. P., N. P. – šie skaičiavime dalyvavę asmenys sąraše pasirašė.
27. 2024 m. birželio 27 d. įvyko BSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis, Valdybos posėdžio darbotvarkė – vykusios apklausos 2024 m. birželio mėn. 10 – 24 d. balsavimo biuletenių skaičiavimas ir rezultatų svarstymas. Nurodyta, kad svarstant pritarimą, kad BSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos revizore būtų R. J., buvo gauti iš viso 47 biuleteniai, iš jų – 4 sugadinti, 41 – pritarė, 2 – balsavo prieš. Remiantis apklausos - balsavimo rezultatais, nutarta: „bendrijos revizore perrinkti R. J.“.
28. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. J. buvo tinkamai išrinkta bendrijos revizore. Nors bendrijos narių visuotinio susirinkimo dėl revizorės rinkimo (perrinkimo) balsų skaičiavimas nebuvo įformintas atskiru balsų skaičiavimo komisijos protokolu, o galutinis balsavimo rezultatas buvo užfiksuotas valdybos protokole, šie formalūs procedūriniai pažeidimai nepaneigia fakto, jog balsuodami raštu sprendimą išrinkti bendrijos revizorę priėmė ne valdyba, kuri savo sprendimu faktiškai įformino suskaičiuotų bendrijos narių balsus, o bendrijos nariai, dalyvaudami 2024 m. birželio mėn. vykusiame balsavime raštu. Minėta, kad pagal DGNKPPSBĮ 11 straipsnio, kuris reglamentuoja visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką, 12 dalį Bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu. Užpildyti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai yra pateikti į bylą ir tiesiogiai įrodo, kad revizorė išrinkta bendrijos narių daugumos valia. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas neįrodinėjo susirinkimo balsavimo raštu kvorumo nebuvimo ar balsų skaičiavimo klaidingumo. 2024 m. birželio 27 d. BSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis iš esmės atliko tik techninę-procedūrinę funkciją – balsų skaičiavimą ir rezultatų įforminimą, kas tiesiogiai nurodyta 2024 m. birželio 27 d. BSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokole. Taigi sprendimą dėl revizorės rinkimo priėmė bendrijos nariai, o valdybos posėdyje dalyvavę valdybos nariai ir kiti bendrijos nariai tik suskaičiavo gautus balsus ir užfiksavo šią aplinkybę protokole. Nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad 2024 m. birželio 27 d. BSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis buvo skirtas balsų apskaičiavimui ir rezultatų įforminimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad revizorės išrinkimas atitinka bendrijos narių valią.
29. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad apie ketinimą priimti sprendimą – suskaičiuoti gautus balsus – buvo tinkamai paskelbta skelbimų lentoje. Pranešime buvo nurodyta, jog 2024 m. birželio 27 d. 19.00 val. šaukiamas BSB „(duomenys neskelbtini)“ birželio 10–24 d. vykdytos apklausos raštu balsų skaičiavimo posėdis. Pranešime taip pat buvo aiškiai įvardyta darbotvarkė (klausimas: „Ar pritariate, kad BSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos revizore būtų perrinkta R. J.?“) bei nurodyti balsų skaičiavimo nariai (tarp kurių yra ir ieškovas). Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrijos nariai buvo informuoti apie raštu vykdomą balsavimo procedūrą bei ketinimą formalizuoti sprendimą dėl revizorės išrinkimo.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovas ne tik žinojo apie vykdomą balsavimo procesą, bet ir jame aktyviai dalyvavo. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog balsavimo biuletenį gavo, nors ieškovas vengė atsakyti ar balsavimo biuletenį jis užpildė, tačiau ieškovas taip pat nepaneigė, kad jis turėjo teisę rinkti revizorę rašytinio balsavimo būdu, apie vykdomą balsavimą žinojo, nepaneigė, patvirtino, kad skelbimų lentoje apie balsavimą buvo skelbiama, ieškovas 2024 m. birželio 12 d. pateikė bendrijai prašymą įtraukti jį į balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisiją. Reaguodamas į šį prašymą, bendrijos pirmininkas 2024 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-2 įtraukė ieškovą bei kitus narius į minėtą komisiją. Bendrijos skelbimų lentoje buvo viešai paskelbtas pranešimas, kuriame tarp balsų skaičiavimo komisijos narių taip pat buvo nurodytas ir ieškovas. Paties ieškovo išreikšta iniciatyva dalyvauti balsų skaičiavimo procese bei jo įtraukimas į balsavimo raštu komisiją leidžia daryti labiau tikėtiną prielaidą, kad ieškovui buvo žinomi arba turėjo būti žinomi balsų skaičiavimo rezultatai. Ieškovas ginčyti 2024 m. birželio 27 d. BSB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organo posėdyje užfiksuotą sprendimą turėjo teisę per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. imtinai. Kadangi ieškovas į teismą kreipėsi tik 2025 m. balandžio 22 d., konstatuotina, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis), o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškovo ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis vertina, jog ieškovo teiginys, jog apie susirinkimą ir / ar balsavimo rezultatus jis sužinojo tik po metų, neatitinka bylos duomenų ir yra deklaratyvaus pobūdžio, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
31. Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aplinkybes vertino pernelyg formaliai, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškovo ieškinys netenkinamas.
32. Kitos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai nėra reikšmingi ginčui teisingai išnagrinėti, apeliantės atstovė yra tinkamai įgaliota atstovauti atsakovę byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
34. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose neatlyginamos.
35. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
36. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 150 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus. Ieškinio netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 150 Eur advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme ir 500 Eur apeliacinės instancijos teisme, bendrai 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei butų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 135354579, iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.