Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. I., jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Ivanauskaitei (dalyvauja vaizdo konferencijos būdu naudojant ZOOM platformą),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovams S. E. ir D. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai triplike akcentavo, kad jų siūlomame naudojimosi nekilnojamuoju daiktu plane nėra sumažinama ieškovės turima dalis, o realiai atitinka ieškovei nuosavybės teise priklausančiai karvidės daliai. Matininko E. M. karvidės dalių paskaičiavimas skiriasi nuo matininkės E. P. parengto plano tuo, kad yra paliekamas bendras įėjimas į rūsį, bei padidinama Ieškovei tenkanti dalis „C“ atsakovės dalies sąskaita, pažymėta raide „B“. Tokiu būdu atsakovų siūloma naudojimosi tvarka yra tokia, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir abiems bendraturčiams pagal savo naudingąsias savybes tenka vienodo vertingumo daikto dalys. Ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovai nori patekti į patalpas per jai

priklausantį įėjimą. Įėjimas yra bendras, nes per bendrą įėjimą yra patenkama į namą, o toliau ir

į ginčo patalpas, kur yra šalių rūsiai. Šiuo įėjimu šalys naudojosi nuo pat pastato pastatymo,

naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, naudojimosi tvarka įėjimu niekada nebuvo keičiama. Teismui tenkinus ieškinį bus grubiai pažeistos atsakovų teisės, nes tokiu atveju ieškovė,

norėdama patekti į rūsį, ir toliau naudosis įėjimu iš namo, o atsakovai neteks galimybės patekti į

rūsį iš namo, nors rūsyje atsakovė D. D. laiko malkas. Norėdami patekti į rūsį

atsakovai turės apeiti aplink namą ir pagalbines (karvidės) patalpas, kas sudarys jiems

nepatogumus, kai tuo tarpu ieškovė viena turės galimybę patekti į rūsio patalpas iš namo. Paaiškino, kad statinio (karvidės) šiaurinėje dalyje atsakovai yra įsirengę nedidelį įėjimą į rūsį, kad

atsidarytų garažo durys, tačiau pro šį įėjimą atsakovė D. D. rūsio patalpomis normaliai

neturi galimybės naudotis. Taip pat, yra išėjimas vakarų pusėje, kuris atsidaro tik iš vidaus ir

juo atsakovė naudojasi tik patekimui į šiltnamį.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovai yra jos sesuo ir brolis. Pastaruosius penkerius metus, kol ieškovė gyveno ginčo patalpose, kildavo konfliktai. Dabar santykiai yra komplikuoti. Dalis ginčo patalpų yra pritaikytos gyvenimui. Paaiškino, kad ginčo įėjimo durys buvo įstatytos ir remontuojamos jos lėšomis, o bendra įėjimo patalpa buvo eilę metų jos prižiūrima (valoma, šluojama ir pan.). Mano, kad jos siūloma nustatyti naudojimosi tvarka užtikrins jos privatumą ir nepažeis atsakovų teisių, kadangi jie turi atskirus įėjimus į patalpas. Dalį patalpų ieškovei padovanojo atsakovė D. D. (buvusi P), nes tokia buvo tėvų valia. Nuo pat įsigijimo ten buvo bendras įėjimas, tačiau buvo apgriuvęs, todėl savo lėšomis ir darbu jį susitvarkė. Mano, kad tokia tvarka, kurią ji siūlo nustatyti yra proporcinga ir teisinga, kadangi ji atsakovei antrame aukšte įrengė tris kambarius, sudėjo plastikinius langus, kuriuose atsakovė gyveno 15 metų. Ginčo pastate negyvena penkerius metus.

Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašo patvirtinti jų siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Paaiškino, kad rūsyje atsakovė D. D. laiko daržoves, malkas ir pan. Pagal ieškovės siūlomą tvarką, nėra numatytas patekimas iš gyvenamųjų patalpų į rūsį. Įrengti atskirą patekimą į rūsį iš patalpų būtų nelogiška ir neproporcinga. A. D. D. paaiškino, kad dėl naudojimosi tvarkos niekada nebuvo kilę ginčų. Viskas prasidėjo nuo to, kai į ginčo patalpas atsikraustė ieškovės sūnus ir sugalvojo užtverti tvorą, nekreipdamas dėmesio į langų išsidėstymą ir į tai, kad nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovė šildosi malkomis, kurias laiko rūsyje. Jai, sergančiai astma, būtų sudėtinga kaskart eiti į rūsį per lauką. Niekada nebuvo jokių konfliktų – viena sutvarkydavo vienus dalykus, kita kitus. Už durų įstatymą ieškovė pinigų neprašė. Einant į rūsį iš patalpų – iki rūsio yra 5 metrai, o einant iš lauko gaunasi 30 metrų lankstas. A. S. E teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Jis palaiko D. D. pusę. Su ieškove konfliktavo dėl elektros įvedimo į pastatą. Su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka nesutinka – tai labai apsunkintų atsakovei D. D. patekimą į rūsį prie malkų. Pats yra statybininkas ir pastatė pastatui antrą aukštą. Pats ginčo įėjimu nesinaudoja. Įėjimo durys nuo pastato pastatymo 1974 metais nebuvo nei keistos, nei perdažytos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas. Nustatytina naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka pagal atsakovų pateiktą schemą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.81 straipsnį, bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas.

Teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

Nagrinėjamu atveju bylos šalys ir ginčo turto bendrarturčiai yra artimi giminaičiai – brolis ir seserys. Ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė, kad dėl konfliktinių santykių jai teko išsikraustyti iš namų. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui naudojimosi patalpomis schemą, parengtą matininkės E. P., pagal kurią siūlo R. I. skirti naudotis negyvenamosios patalpos - karvidės dalimi, pažymėta raide C (403.36 kv. m.), D. D. skirti naudotis negyvenamosios patalpos - karvidės dalimi, pažymėta raide B (398.08 kv. m.), S. E. skirti naudotis negyvenamosios patalpos - karvidės dalimi, pažymėta raide A (765.67 kv. m.). Atsakovai su siūloma nustatyti naudojimosi tvarka nesutinka, argumentuodami tuo, kad iš esmės būtų pažeista atsakovės D. D. teisė iš patalpų patekti į jai priklausantį rūsį (sandėliuką), kuriame yra laikomos daržovės, malkos ir pan. Be to, įėjimas, kurį nori „pasisavinti“ ieškovė ir iš kurio yra patenkama į kitas ginčo patalpas bei rūsį, visada buvo pagrindinis įėjimas į pastatą nuo pat jo pastatymo. Siūlo nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką pagal matininko E. M. parengtą schemą, pagal kurią yra numatyta, kad įėjimu į patalpas, schemoje pažymėtu raide D, bendrai naudojasi ieškovė R. I. ir atsakovė D. D..

Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 36 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė jau penkerius metus ginčo patalpose negyvena. Ieškovė ir atsakovai pripažįsta, kad šiuo metu jų santykiai yra gana komplikuoti. Kai ieškovė dar gyveno ginčo patalpose, buvo konfliktų su atsakovu S. E. dėl elektros įvedimo ir su tuo susijusių klausimų. Pagrindinis ginčo objektas šioje byloje yra įėjimo į patalpas (iš kurios patenkama į rūsį) ir naudojimosi juo klausimas. Iš bylos nagrinėjimo metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad nėra galimybės įrengti kito įėjimo į pastatą, kad iš jo būtų galima pasiekti rūsį, ir toks sprendimas būtų nelogiškas ir neprotingas, galimai reikalaujantis daug finansinių sąnaudų. Teismas iš esmės sutinka su atsakovų pozicija, kad nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi patalpomis tvarką, būtų ženkliai apribota atsakovės D. D. patekimo į rūsį iš gyvenamųjų patalpų galimybė. Tokiu atveju jai kaskart reikėtų daryti 30 metrų lankstą ir įeiti į rūsį pro tam nepritaikytą įėjimą, kas yra net 6 kartus daugiau nei patenkant į rūsį iš patalpų (iš patalpų iki rūsio atsakovės paaiškinimu yra apie 5 metrai). Juolab, atsižvelgtina į atsakovės paaiškinimus apie jos sveikatos būklę (serga bronchine astma), kuri jai gali net pablogėti kasdien šildymo sezono metu turint mažiausiai du kartus eiti parsinešti malkų kūrenimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė jau net penkerius metus ginčo patalpose negyvena ir jomis nesinaudoja, o pagrindinis įėjimas į patalpas buvo numatytas dar 1996 m. spalio 15 d. sudarytame plane, pagal kurį įėjimu visi bendrasavininkai naudojosi bendrai. Ieškovės paaiškinimai apie ketinimą neva parduoti jai priklausančią turto dalį vertintini dviprasmiškai, kadangi baigiamųjų kalbų metu ji nebebuvo tikra dėl patalpų pardavimo ir dėstė pamąstymus apie galimą grįžimą namo ir norą gyventi ramiai ir netrukdomai. Ši tvarka, kuri šiuo metu faktiškai egzistuoja, yra nusistovėjusi ir teismo vertinimu atitinka šalių teises ir interesus. Teismas nenustatė jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių šią tvarką reikėtų ar būtų tikslinga pakeisti. Nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą schemą, būtų neproporcingai apribotos atsakovės D. D. galimybės patekti į patalpas per pagrindinį įėjimą ir rūsį iš gyvenamųjų patalpų, kas neatitiktų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų. Įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu (karvide, unikalus Nr.), tvarką, kuri yra nustovėjusi ir atsispindi atsakovų pateiktoje matininko E. M. 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengtoje schemoje, pagal kurią atsakovui S. E. tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis raide A, atsakovei D. D. tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis raide B, ieškovei R. I. tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis raide C ir patalpa, pažymėta raide D, bendrai naudojasi D. D. ir R. I..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. A. D. D. patyrė 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės D. D. naudai priteistinos 500 Eur jos patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu (karvidės patalpomis, unikalus Nr r. sav., tvarką pagal atsakovų pateiktą matininko E. M. 2023 m. rugpjūčio 22 d. parengtą schemą, pagal kurią atsakovui S. E. tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis raide A, atsakovei D. D. tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis raide B, ieškovei R. I. tenka naudotis patalpomis, pažymėtomis raide C ir patalpa, pažymėta raide D, bendrai naudojasi D. D. ir R. I..

Priteisti iš ieškovės R. I. atsakovės D. D. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės R. I. 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.