Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria patenkintas Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo teikimas dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos nuteistajam S. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas bei laikas, kurį S. J. buvo atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą nuo 2004 m. rugsėjo 14 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2006 m. sausio 5 d. iki 2006 m. balandžio 5 d. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. spalio 15 d.S. J. taip pat nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, kuris vėlesniu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu iš dalies pakeistas ir S. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė sumažinta iki 2 (dvejų) metų; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – iki 3 (trejų) metų; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – iki 2 (dvejų) metų; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – iki 3 (trejų) metų; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – iki 3 (trejų) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (t. y. nuo 2014 m. spalio 17 d.). Į bausmės laiką įskaitytas S. J. suėmimo laikas nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. spalio 17 d. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. sausio 30 d.Vilniaus apygardos teisme 2017 m. balandžio 24 d. gautas Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo V. L. teikimas dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos Nr. 8-4263, kuriuo prašoma priimti sprendimą dėl pirmiau minėtų nuosprendžių vykdymo tvarkos. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi teikimą tenkino ir vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrino nuteistajam S. J. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu vėlesniu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė S. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Bausmės pradžią nutarė skaičiuoti nuo 2014 m. spalio 17 d. Į subendrintos 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės laiką S. J. įskaitė laikotarpius, nurodytus įskaityti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiuose. Nuteistojo S. J. gynėjas advokatas Vytenis Dziegoraitis skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį sumažinant nuteistajam S. J. paskirtos galutinės subendrintos 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės dydį. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad atsižvelgiant į itin sunkią ir vis blogėjančią nuteistojo sveikatą dėl jam diagnozuotos onkologinės ligos, S. J. ribotą pakaltinamumą, subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, todėl laikoma neteisingai paskirta. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje nepakankamai atsižvelgta į BK 54 straipsnio nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę, o tai lėmė nepagrįstą ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Nuteistojo S. J. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje reglamentuojamas kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymas. Šiame straipsnyje nurodyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį, kurioje, subendrinus visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nuteistajam nustatoma galutinė bausmė. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o tada paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas, subendrindamas bausmes, teisingai parinko dalinį bausmių sudėjimo būdą. Nėra pagrindo teigti, kad apygardos teismas netinkamai taikė dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą reglamentuojančias BK nuostatas ir S. J. nustatė aiškiai per griežtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Teismas turi diskrecinę teisę nuspręsti, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių.Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad atsižvelgiant į itin sunkią ir vis blogėjančią nuteistojo sveikatą dėl jam diagnozuotos onkologinės ligos, S. J. paskirta subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė turi būti sumažinta. Skundą nagrinėjantis teismas su šiais argumentais nesutinka.Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties dėl bausmių subendrinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, kuriomis reglamentuojamas bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas, nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo. Bausmei skirti reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmes pagal įsiteisėjusius ir vykdomus nuosprendžius – Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendį, kuris buvo iš dalies pakeistas vėlesniu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10-518/2017 sumažino nuteistajam S. J. paskirtą bausmę, atsižvelgdama būtent į jo onkologinę ligą ir dabartinę sunkią sveikatos būklę.Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistojo gynėjo dėmesį, kad bendrindamas bausmes apygardos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, todėl paskyrė švelnesnę galutinę bausmę, nei bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 3 dalį, kai paskirtos bausmės visiškai sudedamos prie griežčiausios bausmės pridedant visas paskirtas švelnesnes bausmes, paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų žymiai didesnė.Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad nuteistojo gynėjo pateikta pažyma dėl nuteistojo S. J. ligos nagrinėjamu atveju neturi įtakos sprendžiamam procesiniam klausimui, nes minėta informacija gali būti vertinama atskira procesine tvarka. Su tokia apygardos teismo išvada aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka. BK 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką. BPK ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse reglamentuojama, kokia tvarka sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartis yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. J. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.