Vilniaus apygardos teismo nutartis

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl teisės į mokėtiną draudimo išmoką ir jai įgyvendinti reikšmingų aplinkybių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.Ieškovas V. Č. ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ likusią neišmokėtą 3 189,06 Eur draudimo išmokos dalį ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2014-10-07 su atsakove AB ,,Lietuvos draudimas“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas ieškovo automobilis „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01), kurios yra sudedamoji draudimo sutarties dalis. Pagal sudarytą draudimo sutartį ieškovas atsakovei sumokėjo 2 216 Lt (641,80 Eur) draudimo įmoką su 300 Lt (86,89 Eur) besąlygine išskaita. Paaiškino, jog 2015-09-02 ieškovui važiuojant apdraustu automobiliu autostrada Kaunas – Klaipėda ir prietaisų skydelyje įsijungus variklio tepimo sistemos sutrikimą rodančiai signalinei lemputei, ieškovas sustabdė vairuojamą automobilį ir iškvietė telefonu pagalbą kelyje. Automobilis buvo nugabentas į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Autofortas“, joje buvo nustatyta, kad pažeistas automobilio karteris ir nustatyti kiti smulkūs kosmetiniai defektai. Vėliau, papildomos apžiūros metu, buvo taip pat nustatytas automobilio variklio gedimas, kurio priežastis – sutrikusi variklio tepimo sistema. Atsakovė apskaičiavo mokėtiną draudimo išmoką ir išmokėjo ieškovui 442,15 Eur už karterio remontą, tepalų keitimą ir kitus smulkius remonto darbus. Atsakovė nurodė, kad dėl variklio gedimo patirtų nuostolių neatlygins, nes ieškovas transporto priemonę eksploatavo neteisingai, pažeisdamas gamintojo nustatytus eksploatacijos reikalavimus. Atsakovės teigimu, automobiliu buvo važiuota, variklyje nesant alyvos, kadangi karterio pažeidimas yra žymus, ieškovas turėjo numatyti galimus papildomus gedimus ir imtis atitinkamų saugumo veiksmų. Automobilio valdytojas prietaisų skydelyje taip pat turėjo matyti informaciją apie variklio darbo sutrikimą. Nurodo, jog ieškovei buvo neteisingai paskaičiuota ir išmokėta nepagrįstai maža draudimo išmoka, kuri neatitinka kilusio draudžiamojo įvykio esmės ir masto. Ieškovas teigia, kad variklio gedimas yra karterio pažeidimo pasekmė, šio gedimo nelėmė transporto priemonės valdytojo veiksmai, todėl variklio gedimas yra draudžiamasis įvykis ir ieškovui turi būti išmokėta papildoma draudimo išmokos dalis. Nurodo, jog ieškovo draudiminio įvykio metu patirti nuostoliai sudaro 3 631,21 Eur sumą, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Paaiškino, jog 2016 m. kovo 9 d. buvo priimtas Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus sprendimas Nr. 242-80 „Dėl V. Č. ir AB „Lietuvos draudimas“ ginčo nagrinėjimo“, kuriame rekomenduota atsakovei išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią ieškovo nuostolius dėl variklio gedimo. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog laikėsi įstatymu nustatytų reikalavimų, aktyviai veikė viso žalos administravimo metu ir siekė kuo tiksliau nustatyti patirtos žalos dydį. Draudiko ekspertai, turintys atitinkamą kvalifikaciją ir ilgametę darbo patirtį nustatė, kad variklio gedimas negali būti laikomas tiesioginiu įvykusio įvykio padariniu. Transporto priemonės variklio gedimą nulėmė būtent eksploatacinių skysčių (variklio alyvos) trūkumas. Žalos administravimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas, važiuodamas keliu Kaunas – Klaipėda tam tikrą laiką eksploatavo transporto priemonę su sugadintu karteriu, pro kurį pradėjo bėgti tepalai. Tepalams visiškai išbėgus ir automobilio prietaisų skydelyje užsidegus įspėjamajai lemputei, transporto priemonė nebuvo sustabdyta, tačiau eksploatuota toliau. Būtent dėl šios priežasties buvo sugadintas ieškovo automobilio variklis. Nors, ieškovas nurodo, kad užsidegus variklio tepimo sistemos indikacinei lemputei jis iš karto sustojo ir iškvietė pagalbą kelyje, tačiau 2015-09-14, duodamas pirminius paaiškinimus, nurodė kad 2015-09-01 važiavo iš Kauno į Palangą autostrada. Užsuko į Girkalnį. Važiuojant žvyrkeliu pajuto stuktelėjimą mašinos apačioje, tačiau tęsė kelionę autostrada. Variklyje pasigirdus pašaliniam triukšmui užsidegė lemputė, jog reikia įpilti aušinimo skysčio, o vėliau ir variklio alyvos. Užgesus visoms lemputėms ir varikliui, skambino į draudimą, kad nuvežtų mašiną į autoservisą. Šie ieškovo duoti priminiai paaiškinimai parodo, kad vairuotojas po smūgio toliau eksploatavo automobilį iki tol, kol užgeso variklis, neįsitikinęs, jog tai daryti yra saugu. Ieškovas pažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nes važiavo su transporto priemone, kuriai variklyje trūko alyvos. Būtent ieškovo neatsargūs veiksmai tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą, o pagal Draudimo sutartį draudikas neprivalo atlyginti šios žalos. Atsakovas ieškovui gali atlyginti tik išlaidas, susijusias su automobilio karterio sugadinimu, kuris įvyko staiga ir netikėtai bei yra laikomas draudžiamuoju įvykiu. Tai, kad sugedo toliau eksploatuojamos transporto priemonės variklis, yra laikoma paties ieškovo prisiimta rizika bei žala, atsiradusia dėl transporto priemonės gedimo, kas yra laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Tuo atveju, kai Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 021 įtvirtinti nedraudžiamieji įvykiai ir būtent tuo pagrindu atsisakoma mokėti draudimo išmoką, draudikas neturi pareigos atsižvelgti į draudėjo kaltę, pažeidimo sunkumą bei priežastinį ryšį, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis.

Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:teismas pažeidė procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 329 straipsnis) nepagrįstai atmesdamas atsakovės prašymus dėl įrodymų rinkimo (įskaitant ekspertizės skyrimą) byloje ir dėl šios priežasties priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl techninių aplinkybių vertinimo. Byloje yra pateiktas ieškovo automobilio eksploatacijos vadovas, kuriame nurodyti visi faktiniai duomenys apie jame įrengtas įspėjimo sistemas. UAB „Silberauto“ apeliantei nurodė, kad UAB „Silberauto“ nevykdo veiklos, susijusios su ekspertizėmis, neturi sertifikuotų specialistų ir priemonių. Apeliantė prašė skirti teismo ekspertizę ir pavesti ją atlikti specialistui, teismo ekspertui V. V.. Ekspertizėje nustatant agregato sugedimo priežastis vertinama aplinkybių visuma (transporto priemonės valdytojo veiksmai, signalizacijos sistemų būklė, techniniai parametrai, kurie leidžia nustatyti per kiek laiko per pažeidimo vietą ištekėtų variklio alyva, kiek laiko agregatas gali dirbti be eksploatacinių skysčių, atsakytų į klausimą kaip susiję aušinimo skysčio ir tepalo signalai (signalinės lemputės). Teismas atmetė apeliantės prašymą dėl ekspertizės, nurodydamas, kad teismui yra aiškios variklio gedimo priežastys (teismas jas sutapatino su pačiu variklio „užkalimo“ mechanizmu), todėl byloje liko nenustatytos svarbios faktinės aplinkybės dėl faktinių variklio sugadinimo priežasčių (ar veikė transporto priemonės signalinė ir (ar) apsaugos sistema, ar transporto priemonės valdytojas delsė imtis veiksmų, ar pramušta skylė buvo tokia didelė, kad variklis iškart sugedo po smūgio ir pan.). Teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nuspręsti, kiek laiko praėjo nuo pirmojo automobilio perspėjimo sistemos signalo (apie aušinimo skysčio trūkumą) suveikimo iki sustojimo, tačiau vertino, kad transporto priemonę ieškovas eksploatavo tinkamai. Teismo vertinimas buvo atliktas neturint techninių žinių, kai jos akivaizdžiai buvo būtinos (CPK 212 straipsnio 1 dalis);teismas nepagrįstai išplėtė šalių sudarytos sutarties draudimo apsaugos apimtį, tokiu būdu pažeisdamas materialiąsias teisės normas (CPK 330 straipsnis) inter alia sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), draudimo sutarties objekto apibrėžimo taisykles (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalis) ir draudiko prievolių apimtį (Draudimo įstatymo 98 straipsnis). Taisyklių 8 dalyje numatyti nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudimo išmoka nėra mokama. Taisyklių 8.1.3 punkte nurodyta, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi įvykiai, jei žala atsirado dėl techninių transporto priemonės gedimų. Taigi tuo atveju, kai žala transporto priemonei buvo padaryta ne dėl staiga ir netikėtai įvykusio atsitikimo, o dėl transporto priemonės dalių gedimo, žala nėra atlyginama. Sudarydamos draudimo sutartį šalys susitarė, kokie gedimai bus laikomi techniniais: techniniais gedimais laikomi gedimai, atsiradę dėl neteisingos transporto priemonės eksploatacijos, kai yra pažeidžiami transporto priemonės gamintojo nustatyti eksploatacijos reikalavimai (pvz., eksploatacinių skysčių trūkumo) (Taisyklių 1.25.4 punktas). Šalys, sudarydamos draudimo sutartį susitarė, jog draudimo sutartimi bus draudžiami tik įvykiai, kurių pasekmės yra tiesioginės (tiesiogiai padaryti matomi sugadinimai), tuo tarpu atsitikimai, priskirtini techniniams gedimams ar sąlygoti draudėjo veiksmų (neveikimo) nėra laikomi draudimo objektu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad variklis sugedo dėl eksploatacinių skysčių trūkumo, tuo tarpu karterio dugninę (už kurios keitimą draudikas apmokėjo) reikėjo keisti dėl susidūrimo metu padarytų mechaninių pažeidimų. Gamintojas draudžia eksploatuoti automobilį be eksploatacinių skysčių. Vadinasi, pats teismas nustatė, kad įvykis (variklio gedimas) yra techninis gedimas kaip jis suprantamas pagal eksploatacijos vadovą ir Taisyklių 1.25.4 punktą. Teismas nevertino objektyvų nedraudžiamojo įvykio pasireiškimo faktą, bet aiškinosi ar ieškovas atliko veiksmus, kurie būtų pripažįstami netinkamu transporto priemonės eksploatavimu, tokiu būdu netinkamai taikydamas materialinės teisės normas ir sutapatindamas draudimo išmokos nemokėjimo pagrindus, kai nėra nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 7 dalis) ir kai draudimo išmoka nemokama dėl draudėjo pareigų pažeidimo (6.1013 straipsnis, 6.1014 straipsnis, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis);teismas netinkamai vertino įvykio aplinkybes ir ieškovo pareigas įvykus draudžiamajam įvykiui (CK 6.1013 straipsnis, KET 9, 15 punktai), todėl nepagrįstai nustatė, kad ieškovo veiksmai įtakos variklio gedimui neturėjo. Draudėjas kaip transporto priemonės vairuotojas nesilaikė Taisyklių 13.2.11.1 punkte numatytos pareigos, kuri nurodo, jog atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį. Po įvykusio susidūrimo su kelyje esančia kliūtimi (akmeniu ar pan.), važiuojant dienos metu pačios paprasčiausios priemonės būtų leidę išvengti variklio sugadinimo ir jų imtis ieškovui nebuvo jokių kliūčių: (1) sustojimas šalikelėje, kur per trumpą laiko tarpą galima įsitikinti ar automobilis nėra pažeistas, t. y. ar nevarva automobilio eksploataciniai skysčiai; (2) po susidūrimų su akmenimis atidžiau stebėti automobilio skydelį, kuris šiame konkrečiame automobilyje yra itin informatyvus ir leidžiantis įtarti gresiančius transporto priemonės gedimus bei nedelsiant imtis priemonių žalai išvengti (stabdyti automobilį). Į bylą pateiktame šio konkretaus automobilio eksploatacijos vadove nurodyta, kad Aušinimo skysčio lemputė užsidega, kai šis yra per karštas. Atsiradus variklio veikime gedimų, pirmiausiai užsidega oranžinės spalvos variklio diagnostikos lemputė (eksploatacijos vadovo paskutinis įrašas), tuo tarpu ieškovas teigia matęs tik tepalo trūkumą indikuojantį signalą (kuris užsidega tik kai jau variklis nebegali toliau dirbti dėl tepalo trūkumo). Ieškovas nurodė, kad jam servise buvo paaiškinta, jog skylutė karteryje labai maža, todėl variklio alyva į išorę sunkėsi po truputį ir ganėtinai ilgą laiko tarpą. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo, ją patvirtina ir byloje (priedas prie prašymo dėl ekspertizės skyrimo) esančios transporto priemonės nuotraukos, darytos remonto metu, taigi ši aplinkybė yra nustatyta ir dėl jos ginčo nėra (CPK 187 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas nevertino aplinkybių, kad tepalas sunkėsi pamažu, ilgą laiką, todėl signalinės lemputės turėjo suveikti kaip įprasta, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas ignoravo perspėjamuosius signalus ir būtent jo veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą po laipsniško eksploatacinių skysčių sunkimosi, galiausiai sukėlusio variklio techninį gedimą. Atsakovė savo pozicijai pagrįsti teikė teismui paaiškinimus, įskaitant specialių žinių turinčių asmenų nurodytas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo veiksmai (neveikimas) yra tiesiogiai susijęs su kilusia žala (variklio gedimu);teismas netinkamai vertino įrodymus dėl žalos dydžio (CPK 179 – 183 straipsniai ir 270 straipsnio 4 dalis) ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei (CPK 178 straipsnis). Ieškovas patirtus nuostolius (kartu priteistinos draudimo išmokos dydį) grindžia UAB „Tidra“ 2015-11-24 darbų atlikimo sąmata. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia tik 748 Eur remonto išlaidų (UAB „Tidra“ 2017-03-06 raštas Vilniaus miesto apylinkės teismui su priedais), dėl likusios sumos ieškovo atstovas nurodė, kad pateikti duomenų negali, nes neturi išsisaugojęs jokių mokėjimo dokumentų. Ieškovo atstovas taip pat paaiškino, kad variklis buvo pirktas ne naujas, o dėvėtas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodydamas, kad nuostolį pagrindžia Transporto priemonės apžiūros aktai ir UAB „Tidra“ sąmata. Transporto priemonės apžiūros aktuose apskritai apie konkrečią žalą nėra jokių duomenų, ten tik nurodyti apgadinimai. Tuo tarpu minėta sąmata yra nuginčyta kitais byloje esančiais duomenimis – UAB „Tidra“ pateiktu atsakymu teismui, prie kurio pridėtas apmokėjimo kvitas. Pagal Taisyklių 9.6.2.1 punktą draudimo išmoka apskaičiuojama pagal transporto priemonės atkūrimo išlaidas. Draudimo išmoka yra piniginė žalos išraiška (nuostoliai) (Draudimo įstatymo 105 straipsnis), taigi draudikas moka draudimo išmoką lygią faktiniams ieškovo nuostoliams. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti savo faktiškai patirtų nuostolių dydį, kurie lygūs draudimo išmokai, išskaičius besąlyginę išskaitą. Teismas nurodydamas, jog atsakovė turėjo paneigti pateiktus reikalavimus (nepagrįstus įrodymais), neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei. Teismui gavus faktines išlaidas patvirtinančius duomenis iš remonto įmonės, likusio reikalavimo dydį įrodyti privalėjo ieškovas pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – įrodyti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. onus probandi in cumbit ei qui affirmat, non ei qui negat).

Ieškovas V. Č. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:ieškovas, išgirdęs stuktelėjimo į automobilio dugną garsą, neturėjo pagrindo nuspręsti, kad automobilis turi gedimų, dėl kurių negali tęsti judėjimo. Apie automobilio gedimus ieškovas galėjo nuspręsti iš automobilio perspėjimo sistemų veikimo. Byloje nustatyta, jog pirmiausia ieškovas pamatė informaciją apie skysčio aušinimo sistemoje trūkumą. Vėliau pamatė automobilio tepimo sistemos gedimo signalą, išgirdo neįprastą variklio gaudimo garsą ir tuomet sustojo. Ieškovas, rengdamas ieškinį teismui dėl galimybės atlikti automobilio ekspertizę kreipėsi į UAB ,,Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras”, kur jam žodžiu buvo paaiškinta, kad automobiliui ekspertizė turėjo būti atlikta iš karto po įvykio; atlikus automobiliui remontą, nėra galimybės objektyviai nustatyti kokie sugadinimai automobiliui buvo padaryti ir kas juos sąlygojo. Atsakovė iš karto po įvykio nenustatė, kurioje konkrečiai kelio vietoje buvo pažeistas automobilio karteris, koks buvo pažeidimo pobūdis ir kitos faktinės aplinkybės, pagal kurias iš karto po įvykio buvo galima tiksliai spręsti apie automobilio gedimo priežastis ir eigą. Atsakovė priėmė išvadą dėl ieškovo tariamai pažeistų automobilio eksploatacijos taisyklių neturėdama ir nežinodama ieškovo automobilio eksploatacijos reikalavimų, t. y. ieškovo automobilio eksploatacijos vadovą savo iniciatyva teismo metu pateikė pats ieškovas;pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad užsižiebus aušinimo skysčio simboliu pažymėtam įspėjamajam signalui, būtina sustoti nedelsiant, tačiau atsižvelgus į eismą. Tam tikro atstumo nuvažiavimas, šviečiant šiam įspėjamajam signalui, yra leidžiamas. Pagal atsakovės Transporto priemonių draudimo taisyklių 7.1 punkto nuostatas draudžiamasis įvykis yra apdraustos transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl bet kokių staiga ir netikėtai įvykusių atsitikimų. Sprendime aprašytos aplinkybės ir teisiniai argumentai yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo automobiliui buvo padaryta žala (įskaitant variklio gedimą) būtent dėl tokio staigaus (netikėto) sugadinimo – nenustatyto objekto smūgio į automobilio karterį. Šio smūgio pasekmės paaiškėjo taip pat netikėtai, ieškovui važiuojant automagistrale ir pradėjus veikti automobilio įspėjimo sistemoms. Ieškovas sureagavo į įspėjimo sistemų signalus tinkamai ir per laiką, atitinkantį automobilio judėjimo greitkeliu sąlygas. Tad nebuvo aplinkybių, kurios laikomos nedraudžiamaisiais įvykiais;Teiginys, kad ieškovas nesilaikė Taisyklių 13.2.11.1 punkte numatytos pareigos (atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį) vertintinas kritiškai, kadangi nei ieškovo automobilio eksploatacijos vadovas, nei Kelių eismo taisyklės nereglamentuoja vairuotojui pareigos išgirdus smūgio į automobilio korpusą garsą (nepriklausomai nuo to, kad automobilio skydelyje esančios informacinės lemputės nerodo jokio gedimo ir vairuotojas nemato, kad buvo fiziškai susidurta su kokiu nors kitu objektu) kiekvienu atveju nedelsiant sustabdyti automobilį, jį apžiūrėti (įvertinti techninę būklę) ir įsitikinti, kad nėra jokių išorinių pažeidimų. Tokiu atveju vairuotojas važiuojant žvyrkeliu (kada smulkūs žvyrkelio fragmentai nuolatos yra pakeliami nuo kelio ir atsimuša į automobilio dugną) turėtų stabdyti automobilį ir vertinti automobilio būklę kas keliasdešimt metrų. Ieškovas vadovavosi informacija automobilio skydelyje ir automobilį sustabdė nedelsiant, kada užsidegė įspėjamosios lemputės. Važiuojant žvyrkeliu vien išgirsti smūgio į dugną garsai nesukėlė ieškovui jokių įtarimų apie automobilio gedimą;pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad likusi draudimo išmokos dalis apskaičiuojama iš visos ieškovo nuostolių sumos (3 631,21 Eur) atėmus išmokėtąją išmoką (442,15 Eur) ir išskaitą (86,89 Eur) ir yra lygi 3 102,17 Eur. Tokį išmokos dalies dydį patvirtina ieškovo pateikti dokumentai: 2015-09-18 transporto priemonės techninės apžiūros aktas, 2015-10-07 transporto priemonės papildomas techninės apžiūros aktas, UAB „Tidra“ sąmata. Ieškovas automobilį suremontavo mažiausiais kaštais – pats per skelbimus ieškojo ir pirko nenaują variklį. Darbus patikėjo atlikti servisui UAB ,,Tidra“, kuriame kartu su atsakovės atstovais po įvykio buvo atlikta automobilio variklio apžiūra ir padaryta išvada, kad variklis yra sugedęs ir jį būtina remontuoti (keisti). Atsakovė neginčijo fakto, kad įvykio metu variklis buvo ,,užkaltas” ir UAB ,,Tidra“ pateiktos informacijos apie preliminarią nenaujo variklio kainą bei apie tai, kad nenaujas variklis buvo pristatytas ieškovo, buvo atlikti variklio pakeitimo darbai. Jeigu atsakovė nesutinka su ieškovo patirtų nuostolių sumos dydžiu, ji galėjo apskaičiuoti ir pateikti ieškovo automobilio atkūrimo išlaidas (variklio pirkimas / remontas ir keitimas) naudodama savo vidinę nuostolių apskaičiavimo metodiką.