- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 2A-1574-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15241-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos kartono tara“
- Atsakovas
- UAB „Klaipėdos kartono tara“
- Trečiasis asmuo
- G. S.
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1574-370/2011
2011 m. spalio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1107-122/2011 pagal ieškovo UAB „Klaipėdos kartono tara“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos kartono tara“ profesinei sąjungai dėl profesinės sąjungos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo G. S., bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovas ieškiniu teismo prašė panaikinti darbuotojų profesinės sąjungos komiteto sprendimą, patvirtintą nutarimais 2010-09-06 Nr. 6, 2010-09-23 Nr. 9 ir 2010-10-14 Nr. 18, kuriais atsisakyta duoti sutikimą patraukti drausminėn atsakomybėn UAB „Klaipėdos kartono tara“ profesinės sąjungos komiteto narį G. S. už darbo drausmės pažeidimą, įvykusį 2010-08-19, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; leisti G. S. už darbo drausmės pažeidimą, įvykusį 2010-08-19, patraukti drausminėn atsakomybėn, taikant nuobaudą – pastabą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdančioji bendrovės direktorė 2010-08-19 7.10 val. aptiko gofruoto kartono gamybos linijos operatorių G. S. ne dirbantį, o berūkantį. Ištyrę šį faktą, nustatė, kad G. S. savavališkai paliko savo darbo vietą ir nuėjo į rūkymo patalpą, t. y. dėl jo kaltės buvo nevykdomos jam patikėtos tiesioginės darbo pareigos. Įvertinę tai, kad G. S. po žodinės direktorės pastabos nedelsdamas nutraukė savo darbo drausmės pažeidimą ir pasižadėjo ateityje būti pareigingas bei tai buvo pirmas kartas, administracija už tai pasiūlė jam taikyti švelniausią nuobaudą – rašytinę pastabą. Kadangi G. S. yra profesinės sąjungos komiteto narys, administracija raštu kreipėsi į Profesinės sąjungos komitetą su prašymu duoti leidimą už darbo tvarkos taisyklių pažeidimą – darbo metu savavališką pasitraukimą iš darbo vietos – patraukti G. S. drausminėn atsakomybėn. Tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šiuo atveju bendrovėje yra akivaizdus ieškovo diskriminacinis požiūris į profesinės sąjungos narius bei priešiškas nusistatymas ir pačią profesinę sąjungą. Pav., jeigu esi profsąjungos narys, tai administracija neleidžia tokiam darbuotojui dirbti viršvalandžių, t. y. gauti didesnį uždarbį. Komitetas yra įsitikinęs, kad G. S. norima nubausti už jo dalyvavimą darbuotojų profesinės sąjungos veikloje, už tai, kad jis nepakluso darbdavio atstovų įkalbinėjimams nedalyvauti Klaipėdos darbininkų sąjungos veikloje. Administracija, prašydama sutikimo, net tris kartus tikslino prašymą, t. y. negalėjo įvardyti, kokius lokalinius aktus pažeidė G. S., koks tai darbo pažeidimas ir pan. Komiteto nuomone, jų profesinės sąjungos narys G. S. nepažeidė faktiškai nusistovėjusios tvarkos darbe. Duomenų, jog nors vienas bendrovės „rūkalius“ būtų patrauktas drausminėn atsakomybėn, nėra gavę. Pastebėjo, jog po šio įvykio rūkymo vieta buvo iškelta iš darbo patalpų. Šiuo atveju, darbdaviui neįrodžius, kokiais lokaliniais aktais profesinės sąjungos narys pažeidė darbdavio interesus bei siekdami apsaugoti komiteto narį dėl galbūt ateityje galimo neteisėto atleidimo, komitete buvo nuspręsta, kad duoti sutikimą nėra pagrindo. Be to, nei Darbo kodekso normos, nei Profesinių sąjungų įstatymas nenumato, kad darbdavys galėtų ginčyti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą drausminės nuobaudos skyrimui.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo G. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2010-08-19 ryte pradėjęs dirbti ir viską susitvarkęs kas priklauso darbo vietoje, nusprendė į priekį formatui atsinešti dažų. Kadangi linijoje formatas statomas apie 10 minučių, pakeliui užsuko į rūkymui skirtą patalpą, kuri nuo jo darbo vietos buvo apie 5–6 žingsnius. Tačiau tik spėjus užsidegti cigaretę, pro šalį ėjusi direktorė liepė baigti rūkyti ir eiti dirbti. Nedelsdamas į vadovės pastabą reagavo ir vėliau rūkyti ėjo tik per pertrauką. Tačiau pastebėjo, kad kitiems darbuotojams rūkant, vadovė dėmesio nekreipė, o tik geraširdiškai juokavo. Teigė, jog bendrovėje dirba nuo 2003 metų, jokių nusiskundimų apie atliekamą darbą nebuvo. Savo pareigas puikiai išmano, savarankiškai pats organizuoja darbą ir pasiruošia kitam darbo etapui, todėl jam nurodyti, ką toliau veikti, nereikia. Paprastai dar padeda ir brigadininkui. Žodines direktorės pastabas dėl rūkymo, kaip ir visi kiti, yra gavęs, bet nubaustas iki šiol nėra nė vienas darbuotojas. Dabartiniu metu rūkymo patalpa iš cecho yra iškelta. Palaiko profesinės sąjungos atstovo nuomonę, jog su jais norima susidoroti. Tai patvirtina susirinkime vadovybės išsakyti teiginiai, kad kas eis į profsąjungą, bus baudžiami.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-10 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad faktinė aplinkybė, jog be tiesioginio viršininko žinios G. S. pasišalino iš darbo vietos parūkyti, yra pakankama vada pradėti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą. Bylos duomenys teismui leidžia labiau manyti, kad trečiasis asmuo darbo drausmę pažeidė, nei buvo persekiojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje. Tačiau faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad šiuo atveju trečiojo asmens tikslas buvo ne pailsėti ar parūkyti, o darbo proceso tęsimui atsinešti priemonę – dažų. Ši faktinė aplinkybė paneigia ieškovo argumentus, kad tam reikalui reikia gauti tiesioginių vadovų nurodymų. Taip pat liko nepagrįsti teiginiai, kad trečiasis asmuo būtų tokius nurodymus (atnešti dažus) neįvykdęs, nes užsuko parūkyti, t. y. nepaklusęs tiesioginiams vadovo (šiuo atveju brigadininko) paliepimams, todėl teigti, kad tokiu būdu buvo nusižengta vidaus tvarkos taisyklėms ar kolektyvinei sutarčiai, nėra pagrindo. Be to, ieškovas nei profesinei sąjungai, nei teismui nepateikė įrodymų, kaip trečiasis asmuo yra aprūpinamas darbo priemonėmis (dažais) ir/ar trečiajam asmeniui nuėjus jų atsinešti nukentėjo gamyba ar nukentėjo darbdavio interesai, kokie buvo padaryti nuostoliai ir pan. Nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šio ginčo dalykas, bet išdėstytų argumentų pagrindu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad atsakovo nesutikimas skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą yra pagrįstas.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimą ir priimti naują – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas konstatuodamas faktinę aplinkybę, kad G. S. savavališkai pasišalino iš darbo vietos, šią aplinkybę klaidingai įvertino kaip neprieštaraujančią darbo procesui. Nei darbo ir poilsio laiką reglamentuojančiose Darbo kodekso normose, nei įrenginio operatoriaus pareiginėje instrukcijoje nėra numatyta, kad darbuotojui einant atnešti dažų yra leidžiama padaryti pertrauką – parūkyti. Todėl darytina išvada, kad darbuotojai gali rūkyti tik darbo tvarkos taisyklių nustatytų pertraukų metu tam skirtoje vietoje. Taigi G. S. pažeidė savo kaip įrenginio operatoriaus pareigas, nes nesilaikė darbo ir technologinės drausmės. Teismas nepagrįstai G. S. darbo drausmės pažeidimo pobūdį (savavališką pertraukos organizavimą darbo metu) sutapatina su tiesioginio viršininko nurodymų vykdymu, darbo proceso atlikimu (dažų atnešimu), technologinių ar materialinių nuostolių atsiradimu darbdaviui. Darbuotojo drausminė atsakomybė siejama su individualia jo atsakomybe, darbo drausmės pažeidimas siejamas tik su darbo pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu, kai tai įvyksta dėl darbuotojo kaltės. Įstatymai nesieja darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo su kokio nors nuostolio atsiradimu ar darbdavio interesų pažeidimu. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą dėl nuobaudos darbuotojui skyrimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas kitos šalies piktnaudžiavimo savo teise faktu, t. y. darbdavio siekiu skirti nuobaudą neteisėtu pagrindu ir tvarka (teisingumo principas), pasirenkant neadekvačią nuobaudą darbuotojo padarytam pažeidimui (protingumo principas) arba darbdaviui kitaip veikiant nesąžiningai, pav., taikant nuobaudą ne tam asmeniui (sąžiningumo principas). Tuo atveju, kai profesinė sąjunga nepateikia jokių argumentų, susijusių su drausminės nuobaudos skyrimo darbuotojui nepagrįstumu ar neteisėtumu, profesinė sąjunga pažeidžia darbdavio teises.
Atsakovas atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nei ieškinyje, nei posėdžių pirmosios instancijos teisme metu net neįrodinėjo aplinkybės, kad profesinės sąjungos nutarimas iš esmės pažeistų ieškovo interesus, ir nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų esminio pažeidimo faktą bei šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu sprendimu (DK 134 str. 3 d.). Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu apeliantas įrodinėjo nusižengimo padarymo faktą, todėl jo ieškinys negalėjo būti patenkintas. Darbuotojų profesinės sąjungos komitetas atsisakė duoti sutikimą drausminės nuobaudos skyrimui todėl, kad darbdavys profesinei sąjungai nepateikė jokių įrodymų, kad G. S. būtų pažeidęs norminį ar vietinį lokalinį teisės aktą. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Bendrovėje buvo nusistovėjusi tvarka, jog administracijos darbuotojai darbo metu rūkydavo bet kuriuo metu, o gamyboje dirbantys darbuotojai – kai dėl atliekamo darbo pobūdžio atsirasdavo pertraukėlės: sustojus gamybai, keičiant gaminių formatus ir pan. atvejais. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojai operatorius–brigadininkas M. E. bei gamybos baro viršininkas A. D. Taigi šiuo atveju profesinė sąjunga apsaugojo renkamą darbuotojų atstovą nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Jau po teismo sprendimo priėmimo darbdavys vėl kreipėsi į profesinę sąjungą dėl antros nuobaudos skyrimo G. S. Šį kartą buvo norima jį nubausti už tai, kad jis neatsiklausęs darbdavio nuėjo į tualetą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2010-08-23 kreipėsi į atsakovą patraukti drausminėn atsakomybėn profesinės sąjungos narį G. S. už tai, kad pastarasis 2010-08-19 7.10 val. savavališkai paliko darbo vietą ir ne pertraukos metu rūkė (b. l. 11). Atsakovas 2010-09-06 nutarė neduoti prašomo sutikimo tuo pagrindu, kad darbdavys savo prašyme nenurodė, kokią drausminę nuobaudą ketinama skirti, taip pat – kokį norminį ar vietinį lokalinį teisės aktą pažeidė G. S. (b. l. 16). 2010-09-10 ieškovas pakartotinai paprašė sutikimo nurodydamas, kad G. S. savavališkai palikdamas darbo vietą bei rūkydamas darbo metu pažeidė UAB „Klaipėdos kartono tara“ nustatytą darbo ir poilsio režimą, kuriame nėra numatyta specialių pertraukų gofro kartono gamybos darbuotojams, todėl gofro kartono taros darbuotojai turi teisę rūkyti tik nustatytų pertraukų metu. Taip pat nurodė, kad G. S. už darbo drausmės pažeidimą ketinama skirti nuobaudą – pastabą raštu (b. l. 12, 13). Atsakovas 2010-09-23 nutarimu netenkino ir antrojo darbdavio prašymo motyvuodamas tuo, kad darbdavys taip ir nenurodė, kokį norminį ar vietinį lokalinį teisės aktą G. S. pažeidė – pats darbdavys savo prašyme nurodė, kad darbo tvarkos taisyklėse nustatytos tik rūkymo vietos, o ne rūkymo tvarka. Pažymėjo, kad administracijos ir kitų padalinių darbuotojai rūko bet kuriuo metu, kai to nori (b. l. 17,18). 2010-09-27 ieškovas trečiąkart paprašė sutikimo nurodydamas, jog įmonės darbo tvarkos taisyklės bei prie jų nustatytas darbo ir poilsio režimas nenumato atskirų pertraukų darbuotojų rūkymui. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę rūklyti tik tam skirtose vietose pietų pertraukos ir kitų papildomų ar specialių pertraukų metu, jeigu tokie veiksmai neprieštarauja suteikiamų pertraukų tikslams. Aplinkybė, kad ir kiti darbuotojai darbo metu rūko, nepateisina padaryto darbo tvarkos pažeidimo (b. l. 14, 15). Atsakovas 2010-10-14 trečią kartą nedavė sutikimo patraukti G. S. drausminėn atsakomybėn nurodydamas, kad išsamūs atsisakymo motyvai buvo išdėstyti ankstesniuose atsakovo nutarimuose, o ieškovas jokių naujų duomenų ar motyvų nepateikia, tačiau nesikreipia į teismą, o teikdamas vis naujus prašymus piktnaudžiauja savo teise (19, 20).
Byloje nekilo ginčo, kad trečiasis asmuo G. S. yra UAB „Klaipėdos kartono tara“ profesinės sąjungos renkamojo organo narys ir jam taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 dalyje ir Darbo kodekso 240 str. 2 dalyje nustatytos garantijos. Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 dalis nustato, kad reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skiriant drausminę nuobaudą darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamajam nariui. Įstatymo nuostata, numatanti sutikimo gavimą skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamajam nariui, turi būti suprantama kaip papildoma garantija tokiam darbuotojui ir pačiai profesinei sąjungai, kad asmenys, aktyviai dalyvaujantys profesinės sąjungos veikloje, neturėtų būti dėl to diskriminuojami ar kitaip ribojamos jų teisės tiesioginiame darbe. Minėta teisės norma nėra skirta riboti darbdavio teisę taikyti darbuotojams drausminę atsakomybę, kai nustatomas darbo drausmės pažeidimas. Profesinės sąjungos renkamas organas, spręsdamas klausimą, ar duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą, turi vertinti jos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar drausminė nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, nevertinant būsimos nuobaudos pagrįstumo. Darbdaviui apskundus profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, teisminio nagrinėjimo dalykas yra ne drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas, o klausimas, ar toks atsisakymas nevaržo darbdavio teisių ir ar nepažeidžia jo interesų. Dėl nurodytų motyvų nenagrinėtini apeliacinio skundo argumentai, kuriais ieškovas grindžia drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumą.
Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Darbdavys, vykdydamas DK 240 str. 1 dalyje nustatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, nustatyti terminą pasiaiškinimui raštu pateikti. Kad profesinės sąjungos atstovaujamasis organas galėtų įvertinti darbdavio prašymo duoti sutikimą darbuotoją patraukti drausminėn atsakomybėn pagrįstumą, visų pirma pačiame prašyme turėtų nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, taip pat nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės klausimo sprendimui (DK 35 str. 1 d.). Iš ieškovo prašymų ir atsakovo atsakymų į juos matyti, kad darbdavys per tris kartus taip ir neįvardijo konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias pažeidė darbuotojas, ir ši aplinkybė buvo viena iš atsakovo atsisakymo duoti sutikimą priežasčių. Taip pat atsakovas atsisakymą duoti sutikimą motyvavusio tuo, jog darbdavys G. S. siekia skirti drausminę nuobaudą todėl, kad pastarasis yra profesinės sąlygos narys. Atsakovas savo sprendimą neduoti sutikimo argumentavo aplinkybe, kad įmonėje yra nustatytos rūkymo vietos, tačiau ne rūkymo tvarka (laikas), ir darbuotojai įmonėje rūko kada nori, jei tai leidžia gamybos procesas ir kiti darbuotojai už analogiškus veiksmus nebaudžiami. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti liudytojai, ieškovas jos neginčijo. Iš pateiktų įsakymų dėl drausminių nuobaudų skyrimo matyti, kad nė vienam darbuotojui nebuvo skirta jokia nuobauda už rūkymą ne pertraukos metu (b. l. 96–115). Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, jog darbuotojo narystė ir veikla profesinėje sąjungoje, jei ir nebuvo tokio selektyvaus darbdavio susirūpinimo darbo drausme vienintele ir lemiama priežastimi, tačiau neabejotinai šios aplinkybės buvo įtakota. Tokia išvada yra pakankamas pagrindas konstatuoti darbuotojo diskriminaciją dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad byloje nepateikta įrodymų, jog būtent dėl G. S. narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje ieškovas siekia skirti nuobaudą, yra nepagrįstas, nes teismas neatsižvelgė į įrodinėjimo ypatumus konkrečiu atveju – darbuotojui sunku neginčijamai įrodyti darbdavio tikruosius neteisėtus ketinimus, o darbdavys, jei tokių turi, jų gali neatskleisti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kt. įstatyme numatytais būdais (CPK 177 str. 1, 2 d.). Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo negu jo nebuvimo, tikimybę. Byloje nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti aplinkybei, kad ieškovo siekis G. S. skirti drausminę nuobaudą buvo įtakotas pastarojo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje (CPK 185 str.), todėl atsakovo atsisakymas šiuo pagrindu darbdaviui duoti sutikimą drausminės atsakomybės taikymui yra teisėtas ir pagrįstas.
Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas grįstas kitais motyvais, tačiau iš esmės yra teisingas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
.