Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Elena Pauliukiene, sekretoriaujant Kristinai Stankeviciutei ir Salomejai Paulauskienei, dalyvaujant ieškoves atstovams – personalo ir juridines tarnybos vadovui V. J. ir advokatui A. M., atsakovo atstovui A. B., treciajam asmeniui G. S., žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves uždarosios akcines bendroves „Klaipedos kartono tara“ ieškini atsakovui UAB „Klaipedos kartono tara“ darbuotoju profesinei sajungai, treciajam asmeniui G. S. del darbuotoju profesines sajungos komiteto sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Tretysis asmuo – G. S. paaiškino, kad 2010-08-19 ryte pradejes dirbti ir viska susitvarkes kas priklauso darbo vietoje, nusprende i prieki formatui atsinešti dažu. Kadangi linijoje formatas statomas apie 10 minuciu, pakeliui užsuko i rukymui skirta patalpa, kuri nuo jo darbo vietos buvo apie 5-6 žingsnius. Taciau tik spejus užsidegti cigarete, pro šali ejusi direktore liepe baigti rukyti ir eiti dirbti. Nedelsiant i vadoves pastaba reagavo ir veliau rukyti ejo tik per pertrauka. Taciau pastebejo, kad kitiems darbuotojams rukant, vadove demesio nekreipe, o tik geraširdiškai juokavo. Teige, jog bendroveje dirba nuo 2003 metu, jokiu nusiskundimu apie atliekama darba nebuvo. Savo pareigas puikiai išmano, savarankiškai pats organizuoja darba ir pasiruošia kitam darbo etapui, todel jam nurodyti, ka toliau veikti nereikia. Paprastai dar padeda ir brigadininkui. Žodines direktores pastabas del rukymo, kaip ir visi kiti yra gaves, bet nubaustas iki šiol nera ne vienas darbuotojas. Dabartiniu metu rukymo patalpa iš cecho yra iškelta. Palaiko profesines sajungos atstovo nuomone, jog su jais norima susidoroti. Tai patvirtina susirinkime vadovybes išsakyti teiginiai, kad kas eis i profsajunga bus baudžiami.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad nors Darbo kodekso 23 straips­nio 1 da­lies 2 da­lis nu­sta­to darb­da­vio pa­rei­ga, pri­imant spren­di­mus, ga­lin­cius tu­re­ti ita­kos dar­buo­to­ju tei­si­nei pa­de­ciai, kon­sul­tuo­tis su dar­buo­to­ju at­sto­vais, ta­ciau, at­si­žvel­giant i šios tei­ses nor­mos tiks­lus bei ja aiš­ki­nant sis­te­miš­kai su Darbo kodekso XVI sky­riaus ,,Dar­bo draus­me“ nor­mo­mis, da­ry­ti­na iš­va­da, kad prieš skir­da­mas dar­buo­to­jui draus­mi­ne nuo­bau­da darb­da­vys ne­pri­va­lo kon­sul­tuo­tis su dar­buo­to­ju at­sto­vais (Darbo kodekso 10 straips­nis). Prieš skir­da­mas draus­mi­ne nuo­bau­da, darb­da­vys pri­va­lo ista­ty­mu nu­ma­ty­tais at­ve­jais gau­ti tik iš­anks­ti­ni ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­ma (Darbo kodekso 240 straipsnio 2 da­lis).

Šiuo atveju, taikant istatymo analogija (Darbo kodekso 9 straipsnio 1 dalis), Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalies normos suteikia darbdaviui teise gincyti teismine tvarka profesines sajungos atsisakyma duoti sutikima skirti darbuotojui drausmine nuobauda. Mineta istatymo norma numato, kad teismas panaikina profesines sajungos organo sprendima, jei darbdavys irodo, kad šis sprendimas iš esmes pažeidžia jo interesus. Teisminio nagrinejimo dalyku šiuo atveju yra Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje numatytas darbdavio interesu pažeidimo ir atitinkamai profesines sajungos nesutikimo pagristumo faktas. Todel teismas nenagrineja busimo darbo drausmes pažeidimo bei nuobaudos skyrimo pagristumo klausimo. Šiuo atveju aiškinamasi, ar tokiu atsisakymu nevaržoma darbdavio galimybe vykdyti pagrindines savo funkcijas. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas civilineje byloje Nr. 3K-3-1377/2002 nurode, kad Profesiniu sajungu istatyme ir kituose teises aktuose profesiniu sajungu renkamu organu nariams nustatytu garantiju negalima absoliutinti. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. itvirtintas konstitucinis asmenu lygybes istatymui, teismui ir kitoms valstybes institucijoms ar pareigunams principas reiškia, kad visi asmenys yra lygus savo teisemis vienas kito atžvilgiu: visiems asmenims taikomi tie patys istatymu reikalavimai, o už tuos pacius teises pažeidimus – tos pacios istatymu nustatytos sankcijos. Istatymo nuostata, numatanti sutikimo gavima skiriant drausmine nuobauda profesines sajungos renkamajam nariui, turi buti suprantama kaip papildoma garantija tokiam darbuotojui ir paciai profesinei sajungai, kad asmenys, aktyviai dalyvaujantys profesines sajungos veikloje, neturetu buti del to diskriminuojami ar kitaip ribojamos ju teises tiesioginiame darbe. Mineta teises norma nera skirta riboti darbdavio teise taikyti darbuotojams drausmine atsakomybe, kai nustatomas darbo drausmes pažeidimas.

Ieškovas nurode, kad jo interesai iš esmes yra pažeidžiami, nes jis negali užtikrinti savo kaip imones tinkamo funkciju atlikimo, atsisakymas duoti sutikima nepagristai suvaržo darbdavio teise vykdyti savo funkcijas, reaguoti i darbuotoju padarytus trukumus, pažeidimus. Ieškovas – bendrove, kurios veiklos tikslai: pelno siekimas, nauju darbo vietu steigimas, technologine pažanga ir progresas. Tinkamos darbo drausmes užtikrinimas yra viena iš pagrindiniu veiklos efektyvumo užtikrinimo priemoniu. Todel ieškovas, privalantis užtikrinti darbo drausme, turi tureti ir galimybe operatyviai ir adekvaciai reaguoti i kiekviena jo darbuotojo padaryta pažeidima. Nepagristas tokiu ieškovo teisiu suvaržymas gali salygoti pagrindiniu ieškovo funkciju vykdymo sutrikdyma, kas neigiamai atsilieptu ir ieškovo veiklos tikslams.

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis i atsakova del sutikimo skirti drausmine nuobauda, sieke tik kurti prielaidas proceduriškai teisetam darbo drausmes nuobaudos skyrimui. Tuo tarpu atsakovas, priimdamas sprendima atsisakyti duoti sutikima - skirti drausmine nuobauda, ivertino treciojo asmens paaiškinime nurodytas aplinkybes, padare išvada, jog ju nariui nera pagrindo skirti drausmine nuobauda, nes faktiškai pagal nusistovejusia tvarka visi darbuotojai, esant laiko, eidavo i tam skirta patalpa parukyti, t.y. nenustatyta, kad jis padare drausmes pažeidima.

Tuo paciu atsakovas, teigdamas, jog su treciuoju asmeniui siekiama susidoroti, t.y. pareikštus pastaba, veliau jis bus atleistas iš darbo, tokiu irodymu nepateike. Taip pat nepagrinde savo argumentu, patvirtinanciu, jog drausmine nuobauda treciajam asmeniui gali buti skiriama del jo narystes ir veiklos profesineje sajungoje, ar kitu, nesusijusiu su darbo santykiais, drausmes pažeidimu, t.y. del tam tikro darbdavio vykdomo darbuotojo persekiojimo. Visi dokumentai atsakovui buvo pateikti. Taigi atsakovas, spresdamas del sutikimo taikyti drausmine atsakomybe treciajam asmeniui, turejo galimybe susipažinti su visa medžiaga, kuria darbdavys grindžia savo prašyma, ir ivertinti, kokiais nustatytais faktais darbdavys remiasi, siekdamas pradeti drausmines atsakomybes taikymo proceduras. Taip pat nustatyti, ar drausmines atsakomybes taikymas nera kaip nors susijes su treciojo asmens dalyvavimu nepriklausomos profesines sajungos veikloje.

Šiuo atveju matyti, kad atsiradusi bendroveje faktine situacija, kai drausmines atsakomybes taikymo procedura pradedama nesant pakankamai faktiniu duomenu, leidžianciu itarti darbuotoja darbo drausmes pažeidimo padarymu, gali buti vertinama kaip galimo darbuotojo persekiojimo del jo narystes profesineje sajungoje požymis. Taciau 2010-08-20 vykdanciosios direktores reikalavimas pateikti pasiaiškinima ir ta pacia diena treciajam asmeniui ji administracijai pateikus, liudytoju parodymai patvirtina fakta, kad G. S. 2010-08-19 apie 7.10 val., savanoriškai ivertines tai, kad jo darbo vietoje prie irengimo P-1000 bus apie 10 minuciu perstatomas formatas, eidamas atnešti reikalingu linijai spaudos dažu, užsuko i rukymui skirta patalpa parukyti.

Ta faktine aplinkybe, t.y. be tiesioginio viršininko žinios pasišalinus iš darbo vietos bei darbo metu skiriant sau laiko parukymui, yra pakankama vada pradeti drausmines nuobaudos skyrimo procedura. Šie pamineti duomenys teismui leidžia labiau manyti, kad treciasis asmuo darbo drausme pažeide, nei buvo persekiojamas del narystes profesineje sajungoje. Taciau pacios galimai busimo darbo drausmes pažeidimo aplinkybes negali buti vertinamos ir analizuojamos sprendžiant klausima, ar duoti sutikima skirti drausmine nuobauda. Atsakovas bei treciasis asmuo teige, kad del savo narystes profesineje sajungoje treciasis asmuo juto neigiama ieškovo požiuri i ji, spaudima, sekiojima, kai tuo tarpu kiti darbuotojai toliau darbo metu ruko. Atsakovo pateiktieji irodymai, liudytoju paaiškinimai bei kita bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad bendroveje aktyviai veikia darbuotoju profesine sajunga (komitetas) bei G. S. aktyviai dalyvauja tokioje veikloje. Taciau, ivertinus minetus irodymus, darytina išvada, jog jie nera susije su aplinkybemis, kad drausmine nuobauda siekiama skirti butent del treciojo asmens veiklos profesineje sajungoje (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Ieškovo prašymuose del sutikimo skirti drausmine nuobauda nurodoma, jog drausmine nuobauda ketinama skirti už Darbo tvarkos taisykliu pažeidima, t.y. už savavališka pasitraukima iš darbo vietos bei ne poilsiui skirtu laiku emus rukyti. Akivaizdu, kad ieškovas emesi priemoniu ir aiškinosi pažeidimo aplinkybes. Taciau vien šiu irodymu pagrindu teigti, kad su treciuoju asmeniu siekiama susidoroti del jos veikos profesineje sajungoje, nera pagrindo. Treciasis asmuo nurode, jog drausmines nuobaudos nuo darbo pradžios - 2003 metu jam nebuvo skirtos, o kaip matyti iš Darbo tvarkos taisykliu 46-77 p. p. pateikiamu rekomenduojamu drausminio poveikio priemoniu už taisykliu reikalavimu nevykdyma ar netinkama vykdyma, esant pirmam pažeidimui numatoma – pastaba (b.l.86-95). Ieškovas del tokios drausmines nuobaudos taikymo ir kreipesi i profesine sajunga. Šiuo atveju atsakovo bei treciojo asmens argumentai, jog ieškovas juos persekioja ar diskriminuoja del ju veiklos profesineje sajungoje, yra atmestini kaip neirodyti.

Taigi, faktines bylos aplinkybes pagrindžia, kad šiuo atveju treciojo asmens tikslas buvo ne pailseti ar parukyti, o darbo proceso tesimui atsinešti priemone – dažu. Ši faktine aplinkybe paneigia ieškovo argumentus, kad tam reikalui reikia gauti tiesioginiu vadovu nurodymu. Taip pat liko nepagristi teiginiai, kad tretysis asmuo butu tokius nurodymus (atnešti dažus) neivykdes, nes užsuko parukyti, t.y. nepakluses tiesioginiams vadovo (šiuo atveju brigadininko) paliepimams, todel teigti, kad tokiu budu buvo nusižengta vidaus tvarkos taisyklems ar kolektyvinei sutarciai, nera pagrindo.

Be to, ieškovas nei profesinei sajungai nei teismui nepateike irodymu, kaip tretysis asmuo yra aprupinamas darbo priemonemis (dažais) ir / ar treciajam asmeniui nuejus ju atsinešti nukentejo gamyba, ar nukentejo darbdavio interesai, kokie buvo padaryti nuostoliai ir pan. Kaip mineta, nuobaudos teisetumo ir pagristumo klausimas nera šio ginco dalykas, bet išdestytu argumentu pagrindu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, konstatuotina, kad atsakovo nesutikimas skirti treciajam asmeniui drausmine nuobauda yra pagristas, todel ieškinio reikalavimai atmestini (Darbo kodekso 227-232, 234 straipsniai, 240 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas teigia, kad ieškovo kolektyvine sutartis su profesine sajunga nebuvo derinta ir nepasirašyta, o esantys parašai - suklastoti. Konstatuotina, kad Teismas neanalizuoja atsakovo lokaliniu dokumentu rengimo bei apiforminimo tvarkos pažeidimu, ar reikalavimu pakeisti kolektyvines sutarties salygas, esama darbo tvarka bei imti imonei vadovauti pagal profesines sajungos nariu pasiulymus, nes tai yra ne šios bylos dalykas (Civilinio proceso kodekso 141 straipsnis, Darbo kodekso 59-67 straipsniai).

Bylinejimosi išlaidos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinejimo iš esmes tookiu išlaidu turejima nepagrinde leistinauis rašytiniais irodymais (Civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 269, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Sprendima per 30 dienu, nuo jo paskelbimo dienos, galima apskusti Klaipedos apygardos teismui, padavus apeliacini skunda šiame Apylinkes teisme.