Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1501-773/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
e2S-1501-773/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08210-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Formpakas“
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1501-773/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08210-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.12; 3.1.18.2.13; 3.1.18.4; 3.3.1.20; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Formpakas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Formpakas“, tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Formateka“, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, dėl 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 2 punktą ir 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dalyse dėl 0,8759 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9) (toliau – 0,8759 ha valstybinės žemės sklypo dalis).Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrašant įrašą viešame registre: 0,8759 ha valstybinės žemės sklypo dalyje iki įsiteisės teismo sprendimas sustabdyti statybos darbus, uždrausti atlikti statinių projektavimo ir statybos darbus ir uždrausti teikti duomenis Nekilnojamo turto registrui su tikslu įregistruoti naujus statinius ar jų baigtumo procentą.Ieškovė nurodė, kad atsakovė pateikė jai statybos leidimą, jog laisvoje valstybinės žemės sklypo dalyje statys naujus statinius, todėl nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomi statybos darbai neabejotinai padidins statinių vertę ir iš esmės kels grėsmę valstybinės žemės sklypo atlaisvinimui. Be to, investavus į įrengimo, apdailos darbus, įregistravus statinius Nekilnojamojo turto registre (įrašai panaikinami arba nuginčijami tik teismine tvarka), sudarius nuomos ar perleidimo sandorius, neabejotinai padidės suintersuotų asmenų ir bylos šalių skaičius, užsitęs ginčų nagrinėjimas, o atsiradus sąžiningiems įgijėjams, atsiras galimybė restitucijai pinigais. Be to, bus apsunkinta galimybė įvykdyti sprendimą, nes neužkirtus kelio parengiamojoje civilinės bylos stadijoje pastatyti ir įregistruoti statinį, neproporcingai padidėtų jo pašalinimo ir išregistravimo išlaidos, kas prieštarauja valstybės ir kitų trečiųjų asmenų (bendraturčių, statybos rangovų, kt.) interesams.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 0,8759 ha valstybinės žemės sklypo dalyje sustabdė statybos darbus, uždraudė šiame sklype atlikti statinių projektavimo ir statybos darbus ir teikti duomenis Nekilnojamo turto registrui su tikslu įregistruoti naujus statinius ar jų baigtumo procentą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Teismas sprendė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubiai vykdoma. Teismas konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – statybų sustabdymas ir draudimas teikti duomenis Nekilnojamo turto registrui su tikslu įregistruoti naujus statinius ar jų baigtumo procentą vienareikšmiškai susiję su ginčo dalyku, todėl pripažino, kad nesiėmus ieškovės reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas iš pateikto statybos leidimo nustatė, jog atsakovei suteikiama teisė statyti naują statinį – sandėliavimo paskirties pastatą. Teismui priėmus galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, sprendimo vykdymas būtų apsunkintas, nes atsirastų statinio išregistravimo ir nugriovimo išlaidos.Teismas pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir užbaigus statybą, atsakovei atsirastų galimybė parduoti statinį. Tokiu atveju, teismui priėmus galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, būtų pažeisti būsimų pirkėjų teisėti lūkesčiai ir jiems galimai kiltų žala. Ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju, nesustabdžius ginčo statybos, atsakovė taip pat galimai patirtų didesnę žalą (statinio statymo kaštai ir pan.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Formpakas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba, nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visa apimtimi, panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, uždraudžiant teikti duomenis Nekilnojamojo turto registrui su tikslu įregistruoti naujus statinius ar jų baigtumo procentą 0,8759 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti ieškovę užtikrinti galimų atsakovės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą, sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 50 000 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas pažeidė interesų pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo nepagrindė konkrečiais bylos duomenimis, rėmėsi deklaratyviais teiginiais ir ieškovės samprotavimais. Teismas ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumą motyvavo formaliomis ir abstrakčiomis formuluotėmis, todėl nėra aišku, ar teismas atliko ieškinio preliminarų vertinimą. Atsakovės vertinimu, ieškinys negali būti laikomas prima facie pagrįstu. Pažymi, kad atsakovė visą laiką sklypą naudojo pagal paskirtį, o ieškovė dėl žemės sklypo naudojimo nereiškė pretenzijų. Atsakovė, atlikusi projektavimo darbus, 2018 m. balandžio 4 d. gavo statybos leidimą, kurio pagrindu vykdė statybos darbų procesus: sudarė sutartis su rangovais, techniniais prižiūrėtojais, medžiagų gamintojais, įsigijo dalį medžiagų. 2018 m. gegužės 11 d. patikrinimo metu NŽT atstovai su statybos leidimu buvo supažindinti. Atsakovė iki 2018 m. gegužės 30 d. ieškinio gavimo dienos negavo jokio oficialaus dokumento iš ieškovės dėl netinkamo nuomos sutarties įgyvendinimo arba netinkamo naudojimosi sklypu. Iki to laiko atsakovė teisėtu pagrindu vykdė statybos procesą, o darbų rezultatus antstolis užfiksavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Šiuo metu statinio baigtumas yra apie 10 proc.Atsakovė pažymi, kad teismas įpareigojo stabdyti: 1) statybos darbus, kuriuos sustabdžius, atsakovė neproporcingai patiria ir patirs nuostolius dėl įsigytų specifinių statybos prekių likučių, jų sandėliavimo, utilizavimo; 2) projektavimo darbus, nors jie iki nutarties priėmimo buvo atlikti, nes jie yra būtini gauti statybos leidimą, už kurių atlikimą atsakovė patyrė išlaidas; 3) uždrausti teikti duomenis Nekilnojamojo turto registrui su tikslu įregistruoti naujus statinius ar jų baigtumo procentą, nors atsakovė, iki minėtos nutarties įsiteisėjimo teisėtu pagrindu yra atlikusi statybos darbus, patyrusi išlaidas, todėl faktiškai pastatyta statinio dalis turi būti įregistruota. Remiantis Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų nuostatomis, stabdant statybas, turi būti konservuojamas statybos objektas, rūpinamasi statybos objekto, statybinių medžiagų sandėliavimu bei apsauga, kas taip pat sudaro finansinius kaštus. Dėl visų šių sąlygų atsakovė patiria nepagrįstai didelius nuostolius. Atsakovė pažymi, kad ieškovė ilgą laiką nuomojo sklypą, atsakovė turėjo teisėtą lūkestį į stabilų nuomos sutarties nuostatų įgyvendinimą. Siekiant interesų balanso, ieškovė turėtų užtikrinti galimų atsakovės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą.Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei šioje byloje galimai palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Dėl šios priežasties atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas neatliko preliminaraus ieškinio vertinimo arba atliko jį netinkamai. Atsakovė nepagrindė teiginio, kad reali sklypo atlaisvinimo rizika yra neįrodyta. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad turėjo teisėtą lūkestį, jog galės statyti naują statinį ir kad tokį statinį stato sąžiningai. Šie argumentai negali turėti įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės veiksmų nesąžiningumą įrodo tai, kad pati atsakovė teigia, jog siekia pastatyti sandėlį, deda tam pastangas, iš pridėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovė intensyviai vykdė statybos darbus net ir po ginčijamos nutarties priėmimo (antstolis 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. birželio 1 d. užfiksavo pamatų betonavimo ir detalių montavimo darbus).Teismas tinkamai įvertino ieškovės argumentą, kad pastačius ar įregistravus naują statinį, neproporcingai padidėtų jo pašalinimo ir išregistravimo išlaidos, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės teigimu, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalėjo turėti neabejotinų įrodymų, kad jau šio klausimo sprendimo metu yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ir tokios taikomos laikinosios apsaugos priemonės proporcingos siekiamam tikslui.Atskirajame skunde atsakovė neįrodė sąlygų taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą - nepagrindė nuostolių dydžio, nepagrįstai savo patirtas išlaidas laikė nuostoliais, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad tokie nuostoliai galimai atsiras, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp nuostolių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė, kad tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodomi nuostoliai yra susiję tiesiogiai su pastato projektavimu ir statyba. Be to, atsakovė neįrodė, jog NŽT nėra ar nebus pajėgi įvykdyti teismo sprendimo. Ieškovė pažymi, kad jai yra skirta pakankamai lėšų teismų sprendimams vykdyti, todėl atskirajame skunde nepasisakius dėl NŽT finansinio pajėgumo, nėra pagrindo teigti, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, išieškojimas (jei toks būtų) galėtų pasunkėti arba taptų negalimas.Apeliantės argumentai dėl negalėjimo toliau tęsti statybos darbų ir atsiradusių nuostolių savaime nelemia nuostolių užtikrinimo instituto taikymo. Ieškovė pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Nurodo, kad atsakovė niekada negalėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių statyti naują statinį žemės sklypo dalyje, kurią NŽT reikalauja atlaisvinti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės reiškia siekį išlaikyti esamą padėtį žemės sklype nepakitusią iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Formpakas“ atskiruoju skundu pateikė antstolio R. S. 2018 m. birželio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir CD diską su foto nuotraukomis, 2018 m. liepos 13 d. Kauno apygardos teismui pateikė raštą dėl informacijos pateikimo.Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).Teismas, įvertinęs naujai pateiktų rašytinių įrodymų sąsajumą, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo tikslingumo klausimą, sprendžia, kad jie yra reikšmingi teisingam sprendimo priėmimui. Teismas įvertina, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti atskirojo skundo priedais bei buvo informuota apie atsakovės 2018 m. liepos 13 d. raštą dėl informacijos pateikimo, todėl įvertinus jų reikšmę, šie įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nėra nei vienos iš nurodytų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys nėra prima facie pagrįstas, o pritaikytos priemonės pažeidžia pusiausvyros, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, jų būtinumas nėra pagrįstas konkrečiais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1095-178/2017, kt.). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas atlieka tik preliminarų ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimą, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu (1 t., e. b. l. 1-14) prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Kauno apskrities viršininko 2006 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 2 punktą ir 2006 m. sausio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyse dėl 0,8759 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta žemės sklypo dalis tarp posūkio taškų Nr. 20, 19, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9). Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina esančiam pastatui-sandėliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti ir nėra jam naudojama. Žemės sklypo dalyje siekiama statyti naują pastatą, todėl ieškovė, įvertinusi žemės nuomos teisinį reglamentavimą, sprendė, kad didžioji žemės sklypo dalis, kuri nuomos sutarties sudarymo ir patikrinimo metu buvo neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti, negalėjo būti išnuomota atsakovei.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pagrįstai laikė, jog ieškovė pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų nepagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti visapusiškai įvertinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, reikia atsižvelgti į reiškiamų reikalavimų pobūdį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turto atžvilgiu gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas iš kartu su atskiruoju skundu pateikto 2018 m. birželio 4 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo priedų nustatė, jog atsakovė ginčo žemės sklype 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. birželio 1 d. atliko statybos paruošimo, sklypo išvalymo nuo statybinio laužo, sklypo niveliavimo ir lyginimo, sklypo ašių žymėjimo, sandėliavimo paskirties pastato sijinių pamatų betonavimo ir detalių montavimo darbus. Iš apeliantės pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statinio baigtumas yra 9 procentai. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė nuomos sutartimi išsinuomotoje valstybinės žemės sklypo dalyje vykdo statybas, o ieškovė nuomos sutartį dėl šios žemės sklypo dalies prašo teismo pripažinti negaliojančia, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia atsakovė, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovės interesų, o užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu tarp šalių stabilumą (lot. status quo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei žemės sklype tęsiant pradėtus statybos darbus, įregistruojant jų baigtumą, atsakovė investuotų į šiuos darbus lėšas, kas neabejotinai apsunkintų ir pabrangintų žemės sklypo atlaisvinimą, ar net padarytų jį neįmanomu. Taigi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet patenkinus ieškovės reikalavimus, pastaroji, siekdama realios pažeistų teisių gynybos, turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama išlaikyti status quo padėtį, tokia padėtis nevaržo apeliantės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei yra glaudžiai susiję su pareikštų reikalavimų pobūdžiu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo pagrindų

CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-178/2017, kt.). Pažymėtina, kad atsakovei pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovės iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jos pareikštą prašymą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantė galimą nuostolių atsiradimą grindžia tuo, jog sustabdžius statybas, atsakovė patiria ir patirs nuostolius dėl įsigytų specifinių statybos prekių likučių sandėliavimo ir utilizavimo, statybos objekto konservavimo. Apeliantė prašo teismo įpareigoti ieškovę sumokėti 50 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepagrindė nuostolių dydžio konkrečiais įrodymais bei neįrodė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės nurodomų 50 000 Eur galimai kilsiančių nuostolių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, atsakovė neįrodė, jog ieškovė yra nepajėgi arba galimai vengs nuostolius padengti bei nepateikė jokių konkrečių duomenų, įrodančių galimai kilsiančių nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinė institucija, kuri sprendimų vykdymui gauna lėšų iš valstybės biudžeto, todėl nėra grėsmės, jog galimai kilę nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebus atlyginti. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės prašymą taikyti 50000 Eur nuostolių atlyginimo užtikrinimą kaip nepagrįstą (CPK 146 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis