Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3050-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
1-3050-818/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43619-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
O. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3050-818/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43619-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.12.2.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamajam O. S.,galimam laiduotojui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. S., 2020 m. spalio 31 d., apie 21.42 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pr., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais O. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis O. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad 2020 m. spalio 31 d. būdamas blaivus su savo sugyventinės automobiliu „Hyundai“ buvo nuvykęs į svečius pas draugą, kur svečiuose vartojo alkoholį – degtinę. Po to, vakarė su minėtu automobiliu važiavo namo, bevažiuojant (duomenys neskelbtini) pr. ji sustabdė policijos ekipažas, patikrinimo metu alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,78 prom. girtumas, dėl savo elgesio gailisi. Minėtas automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo sugyventinės M. S. vardu, su kurią jis veda bendrą ūkį apie 5 metus. Šiuo metu jis nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Kadangi ankščiau nėra teistas prašo teismo apsvarstyti jo prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo perduodant jį pagal laidavimą sugyventinei M. S.. M. S. dirbanti, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, neteista.

Teismo posėdyje laiduotoja M. S. paaiškino, kad vairuojant apsvaigimo būsenoje jai nuosavybės tesiės priklausantį automobilį jos sugyventinis pasielgė neatsakingai. Pasak M. S. jų tarpusavyje ryšis yra stiprus, nes kartu gyvena jau apie 5 metus, O. S. yra geras žmogus, jai padeda namų ūkyje, jis klauso jos patarimų. Apie save nurodė, jog yra dirbanti, darbovietėje charakterizuojama tik teigiamai, yra neteista bei nebausta administracinė tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju O. S. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Paaiškino, kad jo sugyventinei M. S. priklauso automobilis „Huyndai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-10-31 jis kartu su M. S. buvo svečiuose pas draugą G., kuris gyvena prie (duomenys neskelbtini), kur tiksliai nurodyti negali ir kurio pavardės nežino, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra degtinę ir apie 21.20 val. jis su M. S. jai priklausančiu minėtu automobiliu išvažiavo iš jo draugo link savo namų adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Vairavo jis, nes M. S. neturi vairuotojo pažymėjimo be to, ji taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio. V. S. prospektu, Vilniuje, per galinio automobilį langą pastebėjo tarnybinį policijos automobilį, kuris buvo įjungęs specialius garso ir šviesios signalus ir jis suprato, kad jį stabdo. Jis iš karto sustojo, prie jo priėjo policijos pareigūnas ir bendraujant tikriausiai pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą bei jo paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis šio fakto neneigė ir prisipažino, kad alkoholį vartojo. Policijos pareigūnas pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu ir pirmu tikrinimu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2.78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Po šio patikrinimo maždaug už 15 minučių buvo atliktas pakartotinis tikrinimas, kurio metu alkotesteris parodė, kad jo iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Po atliktų tikrinimų jį pristatė į policijos įstaigą ir uždarė į areštinę, o M. S. priklausantis automobilis, kurį jis vairavo buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Dėl šio savo poelgio gailisi, apsvaigęs nuo alkoholio vairavo pirmą kartą, (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK VTV MK vyriausiuoju patruliu. Darbą pradėjo 19.30 val. Patruliuojant su vyriausiuoju patruliu K. Ketleriu nustatytu maršrutu 2 PK teritorijoje, (duomenys neskelbtini). iš VPK OVS gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) pr. važiuoja neblaivus vairuotojas automobiliu „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. pr. ties (duomenys neskelbtini) namu, pastebėjo anksčiau minėtą transporto priemonę. Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir panaudojant garsinį signalą sustabdė Hyundai automobilį. Jam priėjus prie vairuotojo, prie vairo buvo O. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, taip pat keleivio pusėje sėdėjo M. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi. Paklausus O. S. ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė neigiamai. Kadangi jų ekipažas neturėjo alkotesterio jie iškvietė V9022 ekipažą. Jiems atvykus ir panaudojus Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 21.42 val. nustatytas 2,78 alk. prom. girtumas, 22.03 val. pakartotinai buvo atliktas pūtimas ir nustatytas 2,86 alk. prom. girtumas. Jis paaiškino Olegui, kad bus sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK V. A. vykdė jų visus reikalavimus, pristatant elgėsi ramiai, (b. l. 21)

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 O. S. 2020-10-31 nustatytas 21.42 val. pirmu patikrinimu 2,78 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 22.03 val. nustatytas 2,86 promilės etilo alkoholio, (b. l. 14).

2020-10-31 Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos Valdybos mobilios kuopos 1 būrio vyriausiasis patrulis A. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. spalio 31 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu K. Ketleriu apie 21 val. 25 min. iš AVPK OVS budėtojų gavome pranešimą, kad Vilniuje Link (duomenys neskelbtini) važiuoja a/m „Hyundai“ v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Nurodytą automobilį pastebėjome ir sustabdėme ties (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius kaip vėliau paaiškėjo jį vairavo O. S.. Asmens kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Į vietą atvažiavo V9022 ekipažas ir alkotesteriu „alcotest 7510" Nr. (duomenys neskelbtini) patikrino vairuotojo blaivumą. O. S. pirmu pūtimu įpūtė 2,78 prom, o antru pūtimu įpūtė 2,86 prom. U. T. priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas. Vairuotojas sulaikytas apie 22 val. ir pristatytas į V. A. „Hyundai“ v/n (duomenys neskelbtini) išgabentas į saugojimo aikštelę Eišiškių pl. 127. Filmuota kamera body 1911. Pridedama: O. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Huyndai“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio patikros sertifikato kopija Nr. 1293597 ir abiejų pūtimų šaknelės bei priverstinio nuvežimo aktas. Nuotraukos įkeltos PPV (b. l. 5).

2020-10-31 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis buvo apžiūrėtas automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-13).

A. A. 7510 Nr. ARJK-0086 patikros sertifikatu Nr. 1293597 metrologiškai patikrintas alkotesterio galiojimas iki 2020-11-08 (b. l. 17).

BPK 140 str. tvarka O. S. laikinai sulaikytas 2020-10-31 22.00 val., paleistas - 2020-11-01 18.16 val. (b. l. 27, 29).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė M. S. (b. l. 56).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio “ Hyundai“ kaina su PVM - 1700 Eur (b. l. 57).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo O. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis O. S. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2020 m. spalio 31 d., apie 21.42 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pr., ties pastatu Nr. duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo A. K. parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos Valdybos mobilios kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo akto duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius nuoseklius, neprieštaringus ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais O. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,78 promilės neblaivumas, tai jis darė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. sėsdamas vairuoti transporto priemonę gerokai neblaivus ir ją sąmoningai tokios būklės vairuodamas, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, tačiau nuo jų neatsisakė.

Taigi O. S. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, O. S. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas M. S. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos sugyventinį pagal laidavimą ir perduoti O. S. jos atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant ją charakterizuojančius duomenis.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu M. S. prašė perduoti jos sugyventinį O. S. jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad yra dirbanti (duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini) pareigose. Papildomai nurodė, kad suvokia ir supranta savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Tiki, jog sugyventinis pasikeis, daugiau tokių klaidų nebepadarys.

Kaltinamasis O. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), susijusį su transporto eismo saugumu, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkęs jį keisti. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra išsiskyręs, nedirbantis, bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 53), administracine tvarka baustas kelis kartus 2019 metais (b. l. 49-52), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti pagal galimos laiduotojo M. S. aiškinimus teisiamojo posėdžio metu ir pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamojo sugyventinė, su kuria kartu gyvena penkerius metus. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja nurodė, kad ji administracine tvarka nėra bausta, neteista, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai. M. S. nuomone, ji sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi jie gyvena kartu bei kasdien bendrauja ir jis klauso jo patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad O. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kaltinamojo O. S. padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad atleidžiant O. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad O. S. transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tokiu būdu O. S. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad O. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.).

Prokurorė taip pat prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš O. S. konfiskuotino turto (automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 eur.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – M. S., kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „Hyundai““, 2002 metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. lapkričio mėnesį buvo –1700 eurų su V. A. į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo O. S. turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-186-942/2018, 2K-17-788/2019).

Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotą išaiškinimą už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Ž. T. Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1700 eurų, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi), jo materialinę padėtį (nedirba, prašė neskirti transporto priemonės vertės konfiskavimo), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio kainą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta per didelė finansinė našta, todėl teismas skiria O. S. dalies turto (automobilio „Hyundai“) vertės konfiskavimą – 700 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams įgyvendinti (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017).

Atsižvelgiant į tai, jog išieškotina automobilio vertė kaltinamajam yra gana didelė, spręstina, kad yra pagrindas suteikti galimybę O. S. sumokėti paskirtą sumą savanoriškai, terminą pratęsiant 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas, dokumento vairuotojo pažymėjimas Nr. duomenys neskelbtini)) paėmimas, panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, O. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, O. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš O. S. konfiskuotino turto (automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 700 Eur (septynis šimtus Eur), kurią O. S. įpareigojamas sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01521259, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti O. S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti O. S. ir M. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Išaiškinti O. S., kad automobilio dalies vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą sumą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti paskirtą pinigų sumą ir nėra galimybės jos išieškoti, teismas gali pakeisti ją laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius