- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-23
- Bylos Nr.
- 1-200-586/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23778-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- T. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
kaltinamajam T. P. (dalyvauja vaizdo konferencijos būdu per Zoom programą), jo gynėjui advokatui R. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, teistas:
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį ir paskirta 76 MGL bauda. Bauda sumokėta (įskaityta į sulaikymo ir suėmimo laiką).
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, 1 m. laisvės atėmimu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m, bausmę atlikęs, 2023 m. lapkričio 17 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2025 m. liepos 7 d. apie 01.50 val., ties (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka kartą sudavė bei kartą koja spyrė nukentėjusiajam E. T. į veidą, taip E. T. padarė veido sumušimą su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių sutinimu apie dešinę akiduobę, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, įspaustinius dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžius su poslinkiu, dešinio skruostikaulio kaktinės ataugos lūžį, kairės apatinio žandikaulio šakos pakrumplio srities lūžį (sužalojimai nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties).
Kaltinamasis T. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Teisme parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Sėdėjo bare ir nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti jį ir draugą. Jis atsistojo ir sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Kai nukentėjusysis nukrito, dar trinktelėjo ranka ir koja bei pasišalino iš įvykio vietos. Buvo neblaivus. Nukentėjusiajam ir Ligonių kasoms atlygino padarytą žalą.
Kadangi kaltinamasis T. P. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, gynėjui bei kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu.
Iš 2025 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo dėl fizinio skausmo sukėlimo nustatyta, kad 2025 m. liepos 7 d., apie 01 val. 50 min. dirbant AP „5006“ ir patruliuojant nustatytame maršrute Palangoje prie Vytauto - J. Basanavičiaus gatvių sankryžos, juos susistabdė vyriškis, kuris nurodė, kad jį ką tik sumušė nepažįstamas vyriškis. Įvykis užregistruotas ROIK:0125000385346. Asmeniui pateikus savo anketinius duomenis nustatyta, kad tai yra E. T., kuris nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus J. Basanavičiaus gatvėje esančiame naktiniame klube, kokiame nurodyti negalėjo, kadangi nepamena nei adreso nei pavadinimo. Išėjus iš naktinio klubo J. Basanavičiaus gatvėje, tikslios vietos nepamena, prie E. T. priėjo jam nepažįstamas asmuo ir nieko nesakęs vieną kartą rankos kumščiu trenkė į veido sritį. E. T. teigia, kad dėl šių nepažįstamojo veiksmų juto didelį fizinį skausmą. Bendraujant su E. T. buvo jaučiamas sklindantis stiprus alkoholio kvapas, alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr.ARKB-0301, metrologinės patikros Nr.2361264, asmeniui nustatytas 2.89 promilių neblaivumas. Apžiūrint E. T. buvo matomas paraudimas ir patinimas ant dešiniojo skruosto, taip pat patinimas po dešiniąja akimi. Todėl asmeniui buvo iškviesti medikai, kurie atvykę nusprendė vežtis E. T. išsamesnei apžiūrai. Bendraujant su E. T. buvo pastebėti pro šalį einantys du vyrai. Vienas iš jų T. P., kuriam nustatytas 1.39 promilių neblaivumas, kitas asmuo V. T.. E. T. nurodė, kad asmuo, kuris jį sužalojo galimai yra T. P.. T. P. nurodė, kad E. T. mato pirmą kartą, jo nemušė ir kitaip su juo nekonfliktavo. Paklausus V. T. šis nurodė, kad jo draugas T. P. buvo žodiškai sukonfliktavęs su E. T., tačiau šis juos išskyrė ir fizinis smurtas naudotas nebuvo. Sutikus Palangos mieste patruliuojanti AP „M5048“, kurio sudėtyje dirbo Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK RS vyr. patruliai K. A. ir R. R., jie nurodė, kad juos susistabdė N. A., kuris pateikė jiems vaizdo įrašą, kuriame buvo matoma, kaip nenustatytas vyriškis sudavė E. T. smūgį ranka, po kurio šis nukrito ant grindinio, po to gulinčiam vieną kartą spyrė koja ir pasišalino. Vaizdo įrašas pridedamas prie tarnybinio pranešimo. Peržiūrint vaizdo įrašą matosi, kad vyriškis sudavęs E. T. yra apsirengęs mėlynos spalvos sportinį megztinį ir kelnes bei avi tamsios spalvos sportinę avalinę. Bendraujant su T. P. pastebėjo, kad šis apsirengęs taip, kaip vaizdo įraše matomas vyras. 02 val. 39 min. gautas pranešimo ROIK:0125000385346 papildymas su informacija, kad į Palangos ligoninę apžiūrai buvo atvežtas E. T., kuriam diagnozuotas veido ir galvos sumušimas, išleistas gydytis namo. Įvykio vietos apžiūros protokolas neužpildytas, kadangi E. T. negalėjo nurodyti tikslios ar apytikslės įvykio vietos (1 t., b. l. 2-3).
Iš 2025 m. liepos 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu J. Basanavičiaus g. Palanga (ties iškaba „kavinė B.“). Teritorija neaptverta, Palangos m. vaizdo stebėjimo kamera, esanti J. Basanavičiaus ir S. Daukanto g. sankryžoje, įvykio vietos nefiksuoja, kadangi nukreipta į vakarų pusę. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos teritoriją, pėdsakų ar įrankių turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti - nesimato (1 t., b. l. 19-20, 21-23).
Iš 2025 m. liepos 16 d. Klaipėdos Universiteto ligoninės medicininių dokumentų pateikimo nustatyta, kad 2025-07-07, 02:09 val. nuketėjusysis E. T. iš (duomenys neskelbtini), Palangoje, pristatytas į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninę. Nukentėjusiajam E. T. diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Nukentėjusiajam nustatytas 2,95 promilių neblaivumo laipsnis (1 t., b. l.116-122).
Iš 2025 m. liepos 7 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas E. T. veidas. Matosi patinęs ir paraudęs dešinysis skruostas, patinimas po dešine akimi (1 t., b. l. 132-135, 136-138).
Iš 2025 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas „1000010491“, kuriame užfiksuota, kaip vyriškis Nr. 1, vilkintis juodą striukę, juodas kelnes ir avintis juodus sportinius batus eina link vyriškio Nr. 2, vilkinčio juodos spalvos megztinį su baltu logotipu viršutinėje megztinio dalyje, kairėje pusėje bei džinsinius šortus ir avinčio juodos spalvos batus. Vyriškis Nr. 1 priėjęs prie vyriškio Nr. 2 dešine ranka vieną kartą suduoda jam į veido sritį. Vyriškis Nr. 2 nukrenta ant gatvės grindinio. Vyriškis Nr. 1 dešine koja vieną kartą spiria vyriškiui į veido sritį. Vyriškis Nr. 1 nueina J. Basanavičiaus g. Palangoje kryptimi link Vytauto g. Palangoje (1 t., b. l.139-141).
Iš 2025 m. liepos 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas užfiksuotas pareigūnų Body kameros įrašo turinys: E. T. nustatytas 2,89 promilių girtumas ir jis nurodė, kad buvo klube, viskas buvo gerai, nuvarė į „P.“, išėjo į kiemą ir prasileido, kažką pasakė, net nesuprato, gal kažką atsakė ir tiesiai prasileido. E. T. patvirtino pareigūnui, kad buvo suduota kartą kumščiu (1 t., b. l. 145-147).
Iš 2025 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad E. T. nustatyti sužalojimai ir jų lokalizacija: veido sumušimas su poodine kraujosruva ir minkštųjų audinių sutinimu apie dešinę akiduobę, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžis, įspaustiniai dešinio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiai su poslinkiu, dešinio skruostikaulio kaktinės ataugos lūžis, kairės apatinio žandikaulio šakos pakrumplio srities lūžis. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikus veido abiejų pusių sritis. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2025-07-07, 01:54 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Veido sumušimo pasekoje padaryti dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės ir apatinio žandikaulio kairės pusės lūžiai sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl tiek imant kiekvieną sužalojimą atskirai, tiek ir sužalojimų visumą E. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 150-152).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Visų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesunkiai sužalojo E. T.. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamuoju įsakymu šioje byloje T. P. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, teismo posėdis surengtas jam su šia bausme nesutinkant. Teismo posėdžio metu kaltinamasis laikėsi savo pozicijos, nurodė, kad jis nori pakeisti savo gyvenimo būdą, nori išvažiuoti dirbti į Norvegiją bei užsidirbti pinigų, nes savo mieste, Panevėžyje, jam sunkiai sekasi susirasti darbą. Pateikė gautą darbo pasiūlymą, kuriame nurodyta, jog darbo vieta būtų Norvegijoje, ir kad darbuotojas, T. P., dirbtų rotacinio plano metodu – 4 savaitės darbo (su privalomomis poilsio dienomis), 2 savaitės poilsio (nepertraukiamo) Nurodo, jog jis tiek nukentėjusiajam E. T. tiek ir civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos atlygino padarytą žalą. Pažymėtina, kad kaltinamasis T. P. savo prašyme nurodo, kad jis sutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir yra pasirengęs jas vykdyti. Advokatas R. Š. teismo posėdžio metu prašė taikyti BK 54 straipsnio ir 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu numato BK 138 straipsnio 1 dalies sankciją. Prokuroras teismo posėdžio metu, argumentuodamas tuo, kad kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus bei kaltinamojo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, prašo jam skirti laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.
Teismų praktikoje išaiškinta kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024 ir kt.). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Minėta, kad teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-449-942/2016, 2K-233-976/2021 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Teisingumas teisingos bausmės paskyrimo prasme visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taigi teisinga bausmė už analogišką nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, 2K-64-303/2018). Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-379-697/2018, 2K-198-303/2022). Be to, bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).???
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, atlygino Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau anksčiau nusikalto būdamas nepilnamečiu. Paskirtas bausmes yra atlikęs. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nevedęs, nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 12-31).
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam T. P. bus pasiekti skiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros bet skiriant įpareigojimus.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis T. P. padarė smurtinį nusikaltimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. paskirti 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant vieną programos ciklą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.