- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- II-497-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02109-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), turinčio du nepilnamečius vaikus, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12570-2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2020 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12570-2020 S. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį konstatavus, kad jis, 2019 m. liepos 25 d., 16.30 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14, nesustojo prie ,,Stop“ linijos, įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui. Jam paskirta nuobauda – 70 eurų bauda (b. l. 8).
2. Nesutikdamas su nutarimu S. B. 2020 m. birželio 16 d. Policijos elektroninių paslaugų sistemoje pateikė skundą, kuriame nurodė, jog pranešimo apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą 2020 m. kovo 26 d. buvo neperskaitytas ir neįteiktas (VMI portalo duomenys), todėl prašo skirti jam pirminę 30 Eur baudą (b. l. 9). 2020 m. rugsėjo 30 d. S. B. teismui pateikė patikslintą skundą dėl priimto nutarimo, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Patikslintame skunde S. B. nurodo, jog 2019 m. liepos 25 d. iš tiesų važiavo paimti žmonos E. B., kuri dirba (duomenys neskelbtini). Toje vietoje, šalia šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Vilniuje, Antakalnio g. 14, ypač „piko“ metu, dažnai susidaro transporto spūstys dėl už 60 m esančios šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Privažiavęs minimą perėją toliau važiavo, kadangi šviesoforo signalas buvo žalias, tačiau buvo intensyvus eismo srautas, formavosi spūstis, dėl ko sulėtino greitį ir tikėjosi pervažiuoti pėsčiųjų perėją dar degant žaliam šviesoforo signalui, juo labiau, kad ir priekyje degė žalias šviesoforo signalas. Tačiau pėsčiųjų perėją reguliuojantis šviesoforas persijungę į raudoną šviesoforo signalą ir jis nežymiai kirto „Stop“ liniją. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 160 punktu – draudžiama įvažiuoti į važiojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui – nusprendė likti stovėti ten, kur buvo sustojęs dar degant žaliam šviesoforo signalui, vos užvažiavęs ant „Stop“ linijos, tačiau neįvažiavęs į pėsčiųjų perėją, pažymėtą punktyriniu žymėjimu. Teigia, jog greičio matavimo priemonė užfiksavo jo automobilį stovintį ant „Stop“ linijos, o ne važiuojant per pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui, todėl Institucija neteisingai traktavo surinktus įrodymus dėl įvykio faktinių aplinkybių. Panagrinėjus byloje esančią greičio matavimo priemonės padarytą fotonuotrauką matyti, kad automobiliai nejuda, nes nuotraukos skiltyje „greitis“ nėra nurodyta jokia skaitinė reikšmė, taip pat atstumas tarp automobilių per mažas, kad jie saugiai judėtų. Darytina išvada, kad transporto priemonės stovi, o jis „Stop“ liniją kirto dar degant žaliam šviesoforo signalui. Jo vairuojamas automobilis „Toyta Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) jau stovi ant „Stop“ linijos, nėra įvažiavęs į pėsčiųjų perėją taip, kad trukdytų pėsčiųjų eismui. Taigi nėra padarytas KET 165 punkte numatytas pažeidimas. Stovėdamas nesudarė kitiems eismo dalyviams kliūties ar pavojingos situacijos, net jei šiek tiek ir kirto liniją degant žaliam šviesoforo signalui. Pažeidimas pats savaime reikšmingas, kai pažeidžia saugomą gėrį. Šiuo atveju jis nevažiavo per perėją, nesudarė kliūties, pavojaus, kuris galėjo kilti, todėl didesnė vertybė turėtų būti faktas, jog liko stovėti (b. l. 32-33).
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog nėra pagrindo taikyti ANK 625 straipsnio nuostatų ir naikinti 2020 m. birželio 15 d. nutarimą (b. l. 28). 2020 m. spalio 8 d. pateiktame papildomame atsiliepime į skunde prašo S. B. skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog greičio matavimo priemonės fotonuotraukose matosi, kad automobilis juda. Pirmoje ir antroje nuotraukoje matosi, kad užfiksuotas automobilis pajudėjo. Toje atkarpoje, Antakalnio gatvėje, leistinas važiavimo greitis 50 km/h, automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) užfiksuotas greitis 16 km/h, įvertinus 3 km/h paklaidą. Laikas nuo raudono šviesoforo signalo įsijungimo iki fotografavimo momento – pirmoje nuotraukoje 26,48 s, o antroje nuotraukoje 27,48 s (b. l. 49-50).
4. Pareiškėjas S. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo pirminį ir patikslintą skundus palaikė. Dėl pirmojo skundo paaiškino, jog apie siunčiamus laiškus sužinojo tik tuomet, kai per elektroninių paslaugų portalą 2020 m. birželio 16 d. iš VMI gavo pranešimą. Iki tol į jo nurodytą pašto adresą siunčiami procesiniai dokumentai keliavo į šiukšlių dėžę, kadangi naudoja „Google“ pašto paslaugas ir informacijos labai daug. Dėl šios priežasties negalėjo laiku reaguoti į policijos nurodymus. Galbūt būtų sutikęs sumokėti pirminę mažą baudą, dėl to prašo, kad būtų atstatytas terminas pirminei baudai sumokėti. Dėl antro, patikslinto skundo, parodė, kad susipažinęs su atsiliepimu pateikė prašymą policijai leisti susipažinti su bylos medžiaga. Pateiktoje medžiagoje buvo viena nuotrauka, kurioje nenurodytas greitis, todėl suprato, jog ten automobilis nejuda. Yra prieštaravimas tarp teismui pateiktų dviejų nuotraukų. Vienoje nuotraukoje yra minusiukai ir greitis 0, o antroje nuotraukoje greitis 19 km/h, todėl konstatuotina, kad greičio fiksavimo aparatas blogai veikia. Turi būti atvirkščiai, iš pradžių 19 km/h, o paskui, po stabdymo, 0. Nors pateikti metrologiniai duomenys, kad aparatas tikrintas, bet kažkas su juo ne taip. Mano, kad tokių įrodymų nepakanka konstatuoti pažeidimą, ką nurodė policija atsiliepime. Iš vienos gautos nuotraukos negalėjo prisiminti, kas ten vyko, bet suprato, kad nebuvo važiuota per raudoną šviesoforo signalą. Nėra linkęs daryti tokių grubių pažeidimų, kaip važiavimas per raudoną šviesoforo signalą. Yra gavęs baudų už greičio viršijimą, už neteisingą parkavimąsi, kas mieste dažnai būna, bet už važiavimą per raudoną –ne. Be to, policija galėjo iškart pateikti visas nuotraukas susipažinimui. Prie pėsčiųjų perėjos stovėjo jo žmona, kurios jis atvažiavo paimti. Visuomet sustoja jos paimti už stotelės, todėl nebuvo pagrindo didinti greitį. Neturi polinkio didinti greitį, kad pravažiuotų per raudoną. Nebuvo reikalo taip greitinti, kadangi reikėjo paimti žmoną, jei prieš šviesoforą greitintų, paskui reikėtų staigiai stabdyti. Pačio fakto neginčija.
5. Posėdyje apklausta liudytoja K. S. parodė, kad priėmė nutarimą šioje byloje. Tokiose bylose greičio matavimo priemonė užfiksuoja, ar asmuo pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Nuo matuoklio priklauso, kiek yra padaroma nuotraukų, kartais būna viena, kartais ir daugiau. Liudytojai parodžius byloje esančias nuotraukas (b. l. 51), liudytoja paaiškino, jog pirmoje nuotraukoje tikriausiai užfiksuotas šviesoforo signalas. Nuotraukose matomas judėjimas pagal laiką, greičiausiai S. B. norėdamas pravažiuoti pagreitino, todėl pirmoje nuotraukoje nėra užfiksuotas greitis, o antroje yra, iš pradžių jis riedėjo savo greičiu, neviršydamas leistino greičio ir pamatęs, kad mirksi žalias šviesoforo signalas, pagreitino. Negali pasakyti, kokiu greičiu jis važiavo pirmoje nuotraukoje, pagal nuotrauką mano, kad S. B. jau matė, kad šviesoforas mirksi. Pirmoje nuotraukoje nėra viršytas greitis, antroje taip pat nėra viršytas, bet jis jau užfiksuotas. Negali paaiškinti, kodėl pirmoje nuotraukoje nesimato greičio, būna, kad nesimato, bet jie (pareigūnai) nedetalizuoja, kaip viskas vyko. Yra taisyklėse parašyta, kas leistina ir matosi, kaip važiavo, pagal tai ir surašomas protokolas. Jeigu būna pažeidimas dėl viršyto leistino greičio, tai būna du pažeidimai, šiuo atveju pažeidimas tik dėl važiavimo per raudoną šviesoforo signalą. Praktikoje dažniausios situacijos, jog padidina greitį norėdami pravažiuoti. S. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas rašytinio proceso tvarka, kadangi jis neatvyko į bylos nagrinėjimą. O kai susisiekė su juo telefonu, S. B. kaip ir sutiko dėl pažeidimo, tik prieštaravo dėl dokumentų neįteikimo, o po to nuomonė pasikeitė ir pradėjo aiškintis dėl pačio pažeidimo. Nuotrauka daryta prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Aparatas fiksuoja pažeidimą, kad automobilis kerta „Stop“ liniją. Pakanka, kad automobilio ratas užvažiuotų ant tos linijos. Dažnai iškyla ginčytinų klausimų, kai sako, jog nepravažiavo per raudoną, bet tai traktuojama kaip įvažiavimas į reguliuojamą pėsčiųjų perėją esant draudžiamam signalui. Reikalaujama sustoti prieš „Stop“ liniją, nes kai užvažiuoja ant linijos – jau fiksuojamas pažeidimas. „Stop“ linija jau yra kaip perėjos dalis. Patys pareigūnai pažeidimo nevertina, vadovaujasi tuo, kas yra pateikta, jie gauna jau suformuotą pažeidimą.
6. Posėdyje apklausta liudytoja E. B. parodė, kad įvykis galimai buvo 2019 m. liepos 25 d., apie 16.30 val. Gali būti toks laikas, kadangi tokiu laiku baigia darbą ir vyras atvažiuoja jos paimti. Vyras ją paima už stotelės, tą dieną turbūt buvo taip pat. Vyras sustoja jos paimti šiek tiek toliau, nei sustoja troleibusai. Liudytojai parodžius nuotrauką (b. l. 51) nurodė, jog joje galimai matosi ji, tačiau nesimato stotelės, nes ji yra toliau. Nuotraukoje turbūt matosi kaip ji pereina gatvę, sustoja, pažiūri, nes visada pažiūri, ar atvažiuoja, kartais palaukia ir tuomet eina, kur ją paima. Visuomet pereina gatvę ir eina už autobuso sustojimo, nes ten dažniausiai laukia vyras, jeigu būtų buvęs raudonas šviesoforo signalas, vis tiek taip pat būtų ėjusi. Kartais būna kamščiai dideli, tai paeina pažiūrėti, ar ten toliau yra, bet paėmimo vieta yra sutartinė. Nepamena, jog vyras ją būtų paėmęs prie šviesoforo, niekada nėra pastebėjusi, kad jis važiuotų per raudoną šviesoforo signalą. Visą laiką taip pat būna, tą dieną nieko išskirtinio nepamena. Nepamena, kad vyras būtų kada paėmęs ją prieš šviesoforą, visuomet paima toje pačioje vietoje. Būna paeina ir į kitą pusę, jeigu kamštis būna, tai gali visai toli stovėti. Paeina, pasižiūrėti ar yra, ir tada eina.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
7. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
8. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.
9. KET 165 punkte numatyta, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
10. Šioje byloje 2020 m. birželio 15 d. nutarimu S. B. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2019 m. liepos 25 d., 16.30 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14, nesustojo prie „Stop“ linijos, įvažiavo į reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui. S. B. nesutinka su nutarime nurodytais faktais ir prašo panaikinti minėtą nutarimą, tvirtindamas, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė.
11. Pareiškėjas skunde bei posėdžio metu parodė, kad kaip kiekvieną dieną važiavo iš darbo paimti savo žmonos. Visuomet ją paima už šviesoforo esančios stotelės pabaigoje. Toje vietoje, ypač „piko“ metu, formuojasi spūstys, šį kartą buvo taip pat. Nurodė, jog iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad vienoje nuotraukoje nėra nurodytas greitis, o kitoje rodo 19 km/h greitį. Žino, jog tikrai nepravažiavo per raudoną šviesoforo signalą, nėra linkęs daryti tokių grubių pažeidimų, mano, kad kažkas negerai su fiksuojančiu aparatu. Neturėjo tikslo prieš šviesoforą greitėti, kadangi po to būtų reikėję staigiai stabdyti, kad paimti žmoną. Jis nežymiai kirto „Stop“ liniją, tačiau sustojęs nekliudė nei kitoms transporto priemonėms, nei pėstiesiems.
12. Posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. patvirtino administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. parodymus. Teigė, jog jos vyras visuomet po darbo ją paima toje pačioje vietoje, stotelės gale, kuri yra už šviesoforo, nepamena, jog būtų kada nors paėmęs kitur. Taip pat nėra pastebėjusi, jog kada nors jos vyras būtų pravažiavęs degant raudonam šviesoforo signalui. Nors ši liudytoja yra S. B. žmona, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais, kadangi ji buvo teismo posėdyje apklausta įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą.
13. Apklausiama liudytoja K. S., kuri priėmė nutarimą S. B. nubausti, posėdžio metu parodė, jog dirbant gauna duomenis, jog yra fiksuotas pažeidimas, tačiau nedetalizuoja, kaip ir kokiu būdu jis įvyko. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog pirmoje nuotraukoje nėra užfiksuotas greitis ir ji negali paaiškinti kodėl, bet jis tikrai nebuvo viršytas, kadangi nėra fiksuoto tokio pažeidimo. Pirmoje nuotraukoje tikriausiai yra užfiksuotas raudono šviesoforo signalas. Mano, jog S. B. pamatęs, jog mirksi žalias šviesoforo signalas, padidino greitį norėdamas pravažiuoti, todėl antroje nuotraukoje jau buvo užfiksuotas greitis. Praktikoje taip dažniausiai pasitaiko, jog padidina greitį norėdami pravažiuoti. Teismas vertina, jog tokie liudytojos parodymais nepagrindžia S. B. kaltės, kadangi, kaip ji pati nurodė, gavus duomenis apie pažeidimą nėra vertinamas kaip įvyko pažeidimas, tiesiog žiūrima į faktą. Ji nurodė, kaip dažniausiai būna praktikoje, tačiau nesigilino į konkrečią situaciją, juo labiau, kad ir byla buvo išnagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neišklausius pareiškėjo paaiškinimų.
14. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog S. B. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) iš tiesų yra kirtęs „Stop“ liniją, to neginčija ir pats S. B., bei kad jo greitis antroje nuotraukoje po paklaidos yra 16 km/h (b. l. 51). Kadangi pirmoje nuotraukoje nėra nurodytas greitis, teismas negali nustatyti, ar automobilis tuo metu lėtėjo ar ne, visgi taigi teismas negali paneigti S. B. parodymų, jog jis tuo metu lėtėjo, o ne priešingai, nei teigia liudytoja K. S., jis didino greitį, kad pravažiuoti šviesoforą, nes leistinas greitis šioje vietoje yra 50 km/h, o užfiksuotas kirtus „Stop“ liniją – 16 km/h. Tokį teismo įsitikinimą taip pat stiprina antroje nuotraukoje užfiksuotas 16 km/h greitis (po paklaidos), kuriam esant galima greitai sustabdyti automobilį. Be to, iš nuotraukų taip pat matyti, jog tarp pirmos ir antros nuotraukos yra 1 s skirtumas ir per šį laiką automobilis tik nežymiai pajudėjo į priekį, kas leidžia teigti, jog S. B. iš tiesų nedidino greičio, o lėtėjo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog, iš pateiktos nuotraukos matyti, kad toje vietoje be S. B. vairuojamo automobilio yra dar du kiti automobiliai taip pat pravažiavę „Stop“ liniją, kas leidžia teismui tikėti S. B. versija, jog tuo metu iš tiesų buvo intensyvus eismas.
15. Kaip minėta, S. B. iš tiesų buvo pravažiavęs „Stop“ liniją, tačiau jo teigimu jis sustojo taip, kad netrukdytų kitų automobilių ir pėsčiųjų eismui. Teismas negali paneigti tokios pareiškėjo versijos, pažeidimas, už kurį jis yra nubaustas, negali būti vertinamas formaliai. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, tam kad asmeniui kiltų administracinė atsakomybė, jo padaryta veika turi ne tik atitikti ANK numatytą administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau taip pat ir būti pavojinga.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog S. B. veika formaliai atitinkanti ANK 417 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau ši veika, pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atsižvelgiant į jos padarymo situaciją, kai jis sustojo sankryžoje nežymiai kirtęs „Stop“ liniją netrukdydamas kitiems eismo dalyviams, nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena S. B. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2020 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12570-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną S. B. dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.