Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsimokslinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), nesusituokusi, administracine tvarka nebausta, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o būtent ji:

2011 m. gruodžio 27 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 15.30 val., (duomenys neskelbtini), į jai ir M. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą atvykusiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams - Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencinio poskyrio (duomenys neskelbtini) T. B., (duomenys neskelbtini) V. L., (duomenys neskelbtini) E. L., (duomenys neskelbtini) S. V. ir (duomenys neskelbtini) J. B., trukdė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia iš išorės užrakinusi savo naudojamojo kambario duris, kuriame buvo pasislėpęs už galimai padarytą nesunkų nusikaltimą ieškomas įtariamasis K. K. (K. K.), nurodė, kad tokio asmens nepažįsta ir namuose pastarojo nėra, bei melagingai paaiškino, kad užrakinto kambario raktą turi jos tėvas J. S., neįleido ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti procesinės prievartos priemonės – kratos iki tol, kol ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) T. B. ir E. L., jėga, panaudodami kirvį, išlaužė kambario duris, kuriame rado ir sulaikė ieškomą įtariamąjį K. K.,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 str. 1 d.

Dėl kaltinimo pagal BK 231 str. 1 d. (2011-12-27 nusikalstama veika)

Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui ar Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.

Taigi, šio straipsnio 1 d. numatyta atsakomybė už dvi nusikalstamas veikas- 1) už bet kokį trukdymą atlikti savo pareigas baudžiamajame, civiliniame ar administraciniame procese teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui ar Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnui, ir 2) trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis trukdyti aiškinamas kaip daryti kliūtis, neleisti ką daryti, kliudyti, gaišinti, o žodis kliudyti aiškinamas kaip daryti kliūtis, trukdyti, todėl jie laikyti sinonimais.

BK 231 str. 1 d. dispozicijoje numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai apima mėginimą bet kokia forma ir būdu trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su bylos tyrimu susijusias pareigas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, atlikus veiką, ir jai kvalifikuoti neturi reikšmės, ar atlikti veiksmai kaip nors sutrukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai ir ar buvo pasiekti kaltininko tikslai.

Ikiteisminis tyrimas, kurio metu įtariamajam K. K. buvo paskelbta paieška, buvo pradėtas 2011-08-27 (Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2011-12-09 priimta nutartis dėl jo paieškos (t. 1 b. l. 124), todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atvykimas į kaltinamosios ir bendrasavininkio gyvenamą sodybą, siekiant išsiaiškinti ar tikrai joje yra jų turimais duomenimis ten galintis būti paieškomas asmuo, bei siūlymas kaltinamajai savanoriškai jį išduoti, buvo teisėti ir proporcingi, siekiant išlaikyti teisingą interesų pusiausvyrą ir užtikrinti, kad neigiamas prievartos priemonės poveikis kaltinamosios teisėms būtų kiek įmanoma mažesnis, t. y. suteikiant jai galimybę savanoriškai išduoti ieškomą asmenį ir taip išsaugant jos teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, bet kartu užtikrinant būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą. Pareigūnų veiksmais buvo siekiama, kad prievartos priemonės turėtų būtų taikomos tik tada, kai tai bus neišvengiamai būtina, ir tiek, kiek būtina. Įvertinus tai, kad pareigūnai vyko pas kolegę ir žinodami, kad namas priklauso ne jai vienai ir kad jie buvo įleisti į teritoriją būtent namo bendrasavininkio, o kaltinamajai iš karto buvo paaiškinta, kokiu tikslu atvyko ir ko ieško, - jos elgesys iki nutarimo atlikti kratą priėmimo nebuvo neteisėtas, bet kolegų atžvilgiu nemandagus, įžeidžiantis ir žeminantis.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą dėl trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad iš duomenų, patikrintų policijos informacinėje sistemoje, kaltinamajai jau 2011-10-03 buvo žinoma, jog K. K. atžvilgiu 2011-08-27 pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl dar prieš priimant nutartį dėl nesankcionuotos kratos, pareigūnams pranešus, koks asmuo ieškomas, kaltinamoji žinojo, kad būtent šis asmuo yra jos namuose, todėl sakydama netiesą, kad jo nepažįsta ir kad jo jos kambaryje nėra, neatrakindama kambario, kuriame jis jai žinomai buvo durų, klaidindama pareigūnus, kad raktas nuo tų durų yra pas yra pas jos tėvą, ji gaišino pareigūnų laiką ir kliudė jiems kuo greičiau surasti dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos paieškomą asmenį.

Byloje neginčytinai įrodyta, kad (duomenys neskelbtini), namas dalinės nuosavybės teise priklauso M. V. (3/4 d.) ir D. S. (1/2 d.), o prieš pareigūnams 2011-12-27, atvykstant į sodybą, D. S. nuosavybės teise priklausančioje dalyje, buvo pati kaltinamoji, buvęs namo savininkas T. K., kuris pagal susitarimą su M. V. šiame name gyvena ir ikiteisminio tyrimo metu paieškomas K. K.. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas T. K. nurodęs atvykusiems pareigūnams, kad K. K. yra name ir kad D. S. pamačiusi pareigūnus užrakino pastarąjį savo kambaryje; M. V. – nurodęs, kad K. K. kurį laiką (nuo 3 iki 6 mėn.) jau ten gyveno, liudytojas T. P., nurodęs, kad būtent K. K. kvietimu atvyko į sodybą ir atvežė gėrimų; liudytojas K. K., pripažinęs, kad buvo užrakintame kambaryje; bei jį ten radę liudytojai – (duomenys neskelbtini) T. B., J. B., V. L., E. L.. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis pareigūnai į sodybą buvo atvykę du kartus. Pirmą kartą atvykę ir neradę namie D. S., jie išvažiavo, o antrą kartą atvyko tik įsitikinę, kad namo dalies savininkė yra namuose.

Siekdami sulaikyti besislapstantį įtariamąjį, kuriam buvo paskelbta paieška, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo vadovautis BPK nuostatomis, o būtent BPK 145 str. 1 ir 2 d., kurios numato, kad esant pagrindui manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje gali būti ieškomas asmuo,- ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagrindą manyti, kad D. S. priklausančioje namo dalyje slapstosi paieškomas K. K. pareigūnai turėjo. Atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, t. y. siekdami surasti paieškomą asmenį, jie pirma pasiūlė D. S. gera valia išduoti paieškomą asmenį. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) T. B., J. B., V. L., E. L. ir S. V. paaiškinimai teisme, jog nežiūrint to, kad pati D. S. dirbo (duomenys neskelbtini), jai ilgą laiką buvo aiškinama, kad ji turi suprasti, jog slepią įtariamąjį, kuriam paskelbta paieška, kad tai yra neteisėta, kad būdama (duomenys neskelbtini) ir jų (duomenys neskelbtini) ir turi suprasti įvykių svarbą. Tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo bei garso įrašas. Tuo tarpu kaltinamoji aiškino K. K. iš viso nepažįstanti ir neigė jį esant name. Todėl kaltinamajai teigiant, kad namas tarp bendrasavininkių nepadalintas, po to, kai bendrasavininkiui ir jai leidus, jį apžiūrėdami pareigūnai aptiko vieną iš kambarių užrakintą, aiškino, jog ji rakto neturi, kad raktas pas jos tėvą, kuris atvežtas pareigūnų patvirtino, kad rakto neturi ir jis pas dukrą. Pareigūnų įkalbinėjimas gera valia atrakinti kambarį ir išduoti ieškomą asmenį tęsėsi ilgai, ką galima paaiškinti atvykusių pareigūnų siekiu ir atlikti pareigą ir tuo pačiu užtikrinti, kad neigiamas prievartos priemonės poveikis kolegės teisėms būtų kiek įmanoma mažesnis. Tik kaltinamajai nesutikus savanoriškai išduoti ieškomą asmenį,- (duomenys neskelbtini) V. L., vadovaudamasis BPK 145 str., 160¹ str. priėmė nutarimą atlikti kratą (t. 1 b. l. 127) ir joje šio pareigūno daryti įrašai patvirtina, kad nutarimas buvo paskelbtas D. S. ir jai išaiškinta teisė išduoti paieškomą asmenį, tačiau ji atsisakė. Kratos protokolas (t. 1 b. l. 128-129) patvirtina, kad nutarimas dėl kratos atlikimo buvo paskelbtas D. S. ir tik po to kirviu išlaužos durys, už kurių buvusiame užrakintame kambaryje aptiktas ieškomasis K. K.. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėja N. Z. 2011-12-30 nutartimi patvirtino atliktos kratos teisėtumą (t. 1 b. l. 132).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad vien kratos, kaip procesinio veiksmo, atlikimas savaime nereiškia pilietinių teisių ar visuotinai pripažįstamų principų pažeidimo, bei nerodo su kratos atlikimu susijusių asmenų veiksmų neteisėtumo. Kaip jau buvo paminėta, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad krata buvo atlikta esant BPK 145 str. 1, 2 d. numatytiems pagrindams ir laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos, kurios teisėtumas patvirtintas teisėjo nutartimi ir kuri kaltinamosios skundžiama nebuvo. Todėl kaltinamosios teiginiai apie pareigūnų neteisėtus veiksmus atliekant ikiteisminį tyrimą ir vieną iš jo veiksmų,- nesankcionuotą kratą, prieštarauja nustatytoms aplinkybėms ir surinktų įrodymų visumai. Teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek atvykdami pas D. S. surasti paieškomo asmens, tiek siūlydami jai gera valia jį išduoti dar nepriėmus nutarties dėl kratos, tiek pakartotinai prašydami jį išduoti nutarus atlikti nesankcionuotą kratą ir paskelbus ją kaltinamajai, bei vėliau jėga išlaužę užrakintas duris ir atlikdami kratą, veikė teisėtai.

Nors kaltinamoji neigia pažinojusi K. K.,- teismas laiko šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu visiškai paneigta, nes liudytojai M. V. ir T. K. patvirtino, kad kaltinamoji ne tik pažinojo K. K., bet ir kuri laiką su juo gyveno name, kuriame buvo atlikta krata. Net K. K. motina prieš kratą pateikė (duomenys neskelbtini) V. L. informaciją, kad jos sūnus gyvena pas draugę D., o pati kaltinamoji patvirtino, kad ji domėjosi K. K., neva kaip asmeniu dažnai besilankančiu jai nuosavybės teise priklausančiame name, bet ne pas ją. Tačiau byloje esanti 2012-02-03 tarnybinio patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, kad D. S. jau 2011-10-03 žinojo apie K. K. ir tikrino jo asmens bei teistumo duomenis, nors jai tarnybos reikalais tai nebuvo pavesta. Ir nors teismas neturi pagrindo tvirtinti, kad D. S. prieš atvykstant pareigūnams žinojo, apie K. K. paskelbtą paiešką, tačiau jiems atvykus ir pranešus atvykimo priežastį, jai ši aplinkybė tapo žinoma. Tačiau ir po šios aplinkybės sužinojimo, kaltinamoji nei prieš priimant nutarimą atlikti kratą, nei jį priėmus ir būdama su juo žodžiu supažindinta, vengė išduoti paieškomą asmenį. Taip ji, nurodydama tiesos neatitinkančius faktus, kad raktas nuo užrakinto kambario, kuriame buvo norima atlikti kratą, yra pas jos tėvą, nors taip nebuvo (liudytojas T. K. patvirtino matęs, kaip pati užrakino ieškomą asmenį kambaryje), ir siekdama atitolinti kratos laiką, klaidino ir gaišino pareigūnus, kol pastarieji ieškojo jos tėvo ir aiškinosi pas ką gali būti kambario raktas, savanoriškai neatrakindama kambario kuriame buvo ieškomas asmuo nei prieš priimant nei priėmus ir paskelbus nutarimą dėl kratos, o paskelbus apie pradedamą nesankcionuotą kratą iššokdama per langą, pabėgdama ir taip vengdama joje dalyvauti ir pasirašyti kratos dokumentuose, t. y. sąmoningai aktyviais veiksmais, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Tai ji darė sąmoningai, tyčia visais būdais stengdamasi išvengti, kad paieškomas asmuo, kuris slėpėsi jos namuose, nebūtų surastas, dėl ko paieškomo asmens suradimas dėl kaltinamosios veiksmų užtrūko ilgą laiką. Įvertinęs kaltinamosios elgesį, ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, teismas įvertino ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnai, atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet ir įvykio kontekstą. Teismas laiko svarbia aplinkybę, kad kratą buvo siekiama atlikti ir ji buvo atlikta pas pareigūnę, kuriai labai gerai buvo žinoma ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo tvarka ir trukdymo juos atlikti pasekmės. Todėl, visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina esant pakankamą padarytos veikos pavojingumą baudžiamajai atsakomybei atsirasti bei tyčinę D. S. kaltę, nes neabejotinai nustatyta, kad turėdama asmenį tikslą ir motyvą kaltinamoji suvokė trukdanti ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti pareigas, susijusias su ikiteisminiu tyrimu siekiant surasti pas ją besislapstantį ir ieškomą asmenį ir norėjo taip veikti. Todėl jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 231 str. 1 d.

Dėl kaltinimo pagal BK 231 str. 1 d. (2011-11-04 nusikalstama veika)

2011 m. lapkričio 4 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), atvykusi į savo tėvo J. S. priklausančią valdą tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai - Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) V. V. ir (duomenys neskelbtini) G. K. (G. K.) atlikinėjo procesinę prievartos priemonę - kratą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai žinodama, tyčia, nesulaukusi atliekamos kratos pabaigos, išsivežė J. S., taip sutrukdydama ikiteisminio tyrimo pareigūnams tinkamai atlikti kratos veiksmus, kaip tai numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 145 str. 4 d., t. y. baigiami kratos veiksmai buvo atliekami nedalyvaujant žemės valdos savininkui ir jam nepasirašius 2011-11-04 kratos protokole, t. y. kaip padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 str. 1 d.

Kaltinamoji D. S. padariusi šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad 2011-11-04 ryte atėjusi į darbą (duomenys neskelbtini), V. V. paprašius, davė tyrėjui savo tėvo telefono numerį. Apie 16 val. ji skambino tėvui ir klausė ar pastarasis paėmė sūnų iš darželio. Tuo metu tėvas važiavo kartu su pareigūnu, bet apie kratą su juo nekalbėjo. Nuvykusi po darbo į namus, kuriuose gyvena su tėvu, sūnaus nerado, todėl nuvažiavo prie tėvo remontuojamo namo. Ten pamatė policijos automobilį, kuriame buvo (duomenys neskelbtini) V. V. ir G. K., o tėvas stovėjo šalia jų. Jai pasakius, kad mažamečio sūnaus nėra namuose, tėvas susinervavo, sėdo į automobilį ir išvažiavo, o ji nuvažiavo iš paskos. Apie kratą tuo metu nežinojo, todėl kolegų nieko neklausė, o jie jai apie kratą neminėjo. Tik vėliau tėvas pasakė, kad buvo paimti pjūklas ir rąstai. Atvykusi ant policijos pareigūnų nešaukė, bet šaukė ant tėvo.

Liudytojas Č. A. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 8-10) ir teisme paaiškino, 2011 m. lapkričio pradžioje nuvykti (duomenys neskelbtini) spręsti klausimo dėl galimai vogtos medienos konfiskavimo. Nuvykęs į vietą pamatė statomą pašiūrę ar lentpjūvę, prie kurios buvo sukrauti rąstai, o kieme stovėjo (duomenys neskelbtini) V. V., G. K. ir savininkas. Pareigūnai tuo metu pildė apklausos dokumentus. Po valandos dideliu greičiu atvažiavo ,,Mercedes Benz“ automobilis, iš kurio išlipusi kaltinamoji pradėjo šaukti ant tėvo, kad vaikai namie nevalgę, o priėjusi prie V. V. sakė, ką darote, turėsite nemalonumų. Tuo metu savininkas įsėdo į mašiną ir kartu su kaltinamąja išvažiavo. Atvykus kaltinamajai jis suprato, jog pastaroji žinojo, kad bus atliekama krata. Ji sakė J. S., kad pastarasis ,,durnius“, kam įleido pareigūnus, nors liepė to nedaryti ir nieko nepasirašinėti, o dabar turės problemų ir reikės samdytis advokatą bei išleisti visus pinigus. Pareigūnai ramino kaltinamąją, klausė kodėl ji taip šaukia, prašė netrukdyti atlikti savo darbo. V. V. paaiškino, kad jie neišvažiuotų, nes rastą medieną išvežant J. S. reikės pasirašyti dokumentus, tačiau kaltinamoji neklausė, tik atsakė, kad jie ką nori tą ir daro. Kaltinamajai ir J. S. išvažiavus, buvo susisiekta su urėdu ir mediena išvežta. Jis pasirašė dokumentus kaip kviestinis asmuo.

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 11-13) ir teisme paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo įtrauktas į tyrimo grupę, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal BK 178 str. 1 d. dėl medienos vagystės. Nukentėjusioji nurodė, kad jos medieną galėjo pavogti J. S., todėl 2011-11-04 ryte sužinojo pastarojo telefono numerį iš jo dukros D. S. bei susitarė su jos tėvu susitikti 15 val. prie jo namų. Atvažiavę su kolega G. K. pas J. S., prie pastogės pamatė sukrautus rąstus. Po 15 min. atvažiavo J. S. ir neatsakė iš kur gavo medieną. Įtarus, kad mediena gali būti vogta, jie vietoje surašė nutarimą atlikti kratą J. S. priklausančioje žemės valdoje ir joje esančiame name. Susipažinęs su nutarimu J. S. jį pasirašė. Tuo pačiu metu pastarasis ėmė skambinti telefonu. Suprato, kad kalbėjo su dukra. Tuomet jis pats tuo telefonu D. S. paaiškino, kad jos tėvo žemės valdoje ir name bus atliekama krata. D. S. dar jo paklausė ar jie turi teismo sankciją šiam veiksmui atlikti. Kratos metu J. S. sakė, kad turi paimti vaiką iš darželio, tuo tikslu buvo su pareigūnu išvykęs ir grįžo po 25 min., tačiau vaiko jis nematė ir neklausė kur jis. Pildant kratos protokolą, atvyko D. S., kuri ėmė savo tėvui priekaištauti, kam šis pasirašė kratos nutarime. Po to, ji ir tėvas, neatsiklausę ar galima, skirtingais automobiliais išvažiavo. Kratos protokolas, kurį tuo metu surašinėjo, liko J. S. nepasirašytas.

Liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 14-16) ir teisme paaiškino, kad su kolega buvo nuvykęs pas J. S. išsiaiškinti dėl medienos vagystės. Pastarasis negalėjo atsakyti iš kur gavo jo žemes sklype aptiktą medieną, todėl buvo nutarta atlikti kratą ir surašytas nutarimas, kuriame J. S. pasirašė. Kratos metu j J. S. kažkas skambino, jis sakė, kad turi paimti vaiką iš darželio, todėl kartu nuvyko, paėmė vaiką ir ji paliko namuose. Bevažiuojant J. S. kalbėjosi telefonu ir nurodė, kad vaikas jau paimtas. Grįžus, kratos protokolo surašymo metu, atvažiavo D. S., kuri pirmiausiai tėvo paklausė ar šis pasirašė, o sužinojusi, kad taip, išbarė už tai tėvą. Jiems pasakė, kad pridarė bereikalingų rūpesčių, sakė, kad skųs jų veiksmus, o tėvui liepė važiuoti su ja kartu ir neleido jam susipažinti su kratos protokolu, kuris tuo metu buvo pildomas tarnybiniame automobilyje ir jie sakė J. S., kad pastarasis privalo pasirašyti protokolą. D. S. nebuvo privaloma dalyvauti kratos atlikimo metu, todėl ji galėjo pasirūpinti savo vaiku. Tačiau ji liepė savo tėvui daugiau jokių dokumentų nepasirašinėti, abu staiga nuėjo ir skirtingais automobiliais išvažiavo.

Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 17) ir teisme paaiškino, kad 2011 m. lapkričio mėnesį po pietų jam paskambino vyriškis, kuris norėjo su juo susitikti. Apie 16 val. grįžęs namo, kieme pamatė du civiliais rūbais apsirengusius vyriškius, kurie prisistatė esantys kriminalistai iš (duomenys neskelbtini) PK ir nurodė, kad jo atžvilgiu yra parašytas kažkoks pareiškimas ir pradėjo klausinėti, ar jis turi pjūklą ir pan. Jam prieš tai skambino dukra ir sakė, kad atvyks žmonės. Kokiu klausimu turi atvykti, dukra neminėjo. Kratos metu kartu su pareigūnu jis važiavo paimti anūko iš darželio, o paėmęs išleido prie namų. Po to vienas iš pareigūnų surašė dokumentą, kad paima pjūklą, o jis jį pasirašė. Jam bendraujant su pareigūnais, atvažiavo dukra D. S., kuri klausinėjo, kur jos vaikas, nes namuose nerado. Tada palikę pareigūnus, jis su dukra skirtingais automobiliais išvažiavo ieškoti anūko. Jam niekas nesakė, kad negalima išvažiuoti. Nepamena ar perdavinėjo vienam iš pareigūnų telefoną, kad šis pakalbėtų su jo dukra. Kitą dieną pamatė, kad nėra medienos, o kaimynai pasakė, kad ją išsivežė aukščiau minėti pareigūnai. Pareigūnai jam nepaaiškino, kad jo žemės sklype atlieka kratą ir jis nežinojo, kad išvažiavo kratos metu.

Vertinant šio kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgta į visus byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. D. S. kaltinama trukdžiusi ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Kaltinimas grindžiamas tuo, kad ji tyčia, nesulaukusi atliekamos kratos pabaigos, išsivežė tėvą J. S. iš procesinių veiksmų atlikimo vietos, taip sutrukdydama ikiteisminio tyrimo pareigūnams tinkamai atlikti kratos veiksmus, kaip tai numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 145 str. 4 d., t. y. baigiami kratos veiksmai buvo atlikti nedalyvaujant žemės valdos savininkui ir jam nepasirašius 2011-11-04 kratos protokole.

Kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką paprastai atsispindi jo nusikalstamoje veikoje per objektyviuosius jos požymius, nusikaltimo padarymo būdą, jo priemones, elgesį prieš nusikaltimą, jo metu ir po nusikaltimo. Kad atsirastų atsakomybė pagal BK 231 str., kaltininkas turi suvokti, kad jis trukdo atlikti apibrėžtas šiame straipsnyje paminėtų asmenų pareigas, turėdamas bet kokį tikslą ar motyvą.

Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nurodė, kad ji nieko nežinojo apie pas tėvą atliekamą kratą ir atvyko tik ieškodama sūnaus ir abu su tėvu dėl to susirūpinę išvažiavo nesulaukę atliekamos kratos pabaigos, teismas įrodymų visumos pagrindu pripažįsta šią kaltinamosios versiją neatitinkant byloje nustatytoms aplinkybėms. J. S. teisme patvirtino, kad prieš tai, kai pas jį atvyko pareigūnai, kalbėjo su dukra telefonu ir jai sakė, kad atvyks žmonės, todėl reikia vaiką paimti iš darželio. Liudytojas V. V. teisme patvirtino, kad po to kai J. S. buvo supažindintas su nutarimu dėl kratos atlikimo, jos metu pastarasis skambino telefonu ir suprato jį kalbant su dukra. Tada, perėmęs telefoną, jis D. S. paaiškino, kad jos tėvo žemės valdoje ir name bus atliekama krata, o D. S. paklausė ar jie turi teismo sankciją šiam veiksmui atlikti. Liudytojai Č. A., V. V., G. K. teisme taip pat patvirtino, kad tik atvykusi D. S. iš karto puolė šaukti ir barti tėvą, kam šis pasirašė nutarime dėl kratos atlikimo ir aiškino, kad dėl ko ji turės problemų. Todėl teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad D. S. žinojo apie tėvo valdoje atliekamą kratą, o sužinojusi, kad tėvas pasirašė nutarimą dėl kratos ant jo pyko, priekaištavo, jį apšaukė ir liepė kartu važiuoti iškratos atlikimo vietos, ką jie abu ir padarė išvykdami skirtingais automobiliais. Taip pat teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad taip elgėsi (duomenys neskelbtini), gerai žinanti kratos atlikimo tvarką, todėl pripažintina, kad ji puikiai žinojo ir suprato, jog jos tėvas turi dalyvauti atliekant kratos veiksmus iki jos pabaigos ir susipažinti su jos metu surašytais dokumentais, ko galėjo nežinoti jos tėvas. Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK KPS (duomenys neskelbtini) V. V. 2011-11-04 nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kratos, užfiksuota, kad kratą nutarta atlikti J. S. žemės sklype ir gyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), nutarimas priimtas BPK 160¹ str. tvarka, ir su juo J. S. supažindintas pasirašytinai (t. 1 b. l. 40). 2011-11-04 kratos protokolas patvirtina, kad krata buvo atliekama nuo 15.20 val. iki 17.15 val., dalyvaujant J. S. ir kviestiniam Č. A. bei (duomenys neskelbtini) G. K. (Č. K.), kad J. S. kratos metu pareigūnams pateikė benzininį pjūklą, kuris saugomas Vilniaus aps. VPK (duomenys neskelbtini) PK patalpose, o žemės valdoje gulėję rąstai buvo išgabenti ir saugomi VšĮ „Trakų miškų urėdija“. Protokolą pasirašė kviestinis Č. A. ir dalyvavęs (duomenys neskelbtini) G. K., (t. 1 b. l. 41-43), o kratos teisėtumas patvirtintas Trakų rajono apylinkės teismo teisėjo 2011-11-07 nutarimu (t. 1, b. l. 45). BPK 149 straipsnis, kuriame nustatyta kratos atlikimo tvarka, numato, kad pareigūnas, pradėdamas kratą, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos, po to pareikalauti atiduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio asmens buvimo vietą (BPK 149 str. 1 d.); kad visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodoma jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas) (BPK 149 str. 7 d.) ir kad dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas, kuriame turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai ir aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Jei kratos metu jokie daiktai ir dokumentai nebuvo paimti, tai nurodoma protokole bei kad vienas kratos protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis (BPK 149 str. 9 d.). Asmuo, pas kurį buvo daroma krata, turi teisę žinoti, kokie objektai buvo paimti, kuris pareigūnas spręs, ką toliau daryti su paimtais daiktais, dokumentais ar kitais objektais ikiteisminio tyrimo metu. Realizuojant šią procese dalyvaujančio asmens teisę, įstatymas įpareigoją pareigūną pasirašytinai įteikti asmeniui, pas kurį buvo daroma krata, tokio proceso veiksmo protokolo nuorašą.

Kadangi J. S. išvažiavo iš kratos atlikimo vietos neatsiklausęs pareigūnų, negavęs jų leidimo ir pasirašytinai nesupažindintas su kratos protokolu, teismas laiko, kad tokie jo veiksmai galėjo trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Tačiau teismas pripažįsta, kad J. S., būdamas pilnamečiu suaugusiu asmeniu, ir nesant byloje duomenų leidžiančių abejoti jo neveiksnumu, paklusęs dukros reikalavimui, pats priėmė sprendimą savo automobiliu išvykti iš kratos vietos ir turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes bei numatyti, kad jo, kaip asmens, kuris buvo pasirašytinai įspėtas dėl jo valdoje atliekamos kratos išvykimas neatlikus visų kratos veiksmų, gali sukelti jam teisinius padarinius. Byloje nustatytos aplinkybės neįrodo būtinumo J. S. išvykti kratos atlikimo metu, nes visų pirma, jis pats išleido anūką prie namų, o ne nuvedė jo į namo vidų, kas matomai buvo įprasta ir ką jis galėjo padaryti, jei tai būtų manęs būtina. Be to ir atvažiavusi į kratos vietą D. S. rūpinosi ne vaiku, o iš karto ėmė šaukti ant tėvo, kodėl šis pasirašė nutarime dėl kratos atlikimo. Vertindamas kaltinamosios elgesį, ir spręsdamas dėl jo pripažinimo nusikalstamu, teismas įvertino ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnai, atlikdami ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet ir dėl kieno kaltės tai įvyko. Teismas pripažįsta, kad nors kaltinamosios elgesys kažkiek galėjo trukdyti pareigūnams atlikti kratą, tačiau šis trukdymas, kaip teisinis požymis, nebuvo vienareikšmis ir pavojingumo prasme nebuvo svarbus.

Įvertinus surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma pripažintina, kad būtent J. S., kurio valdoje ir kurio atžvilgiu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atlikti kratą, veiksmai, kai jis išvažiavo iš kratos atlikimo vietos be leidimo, galimai sutrukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas. Duomenų, kad J. S. atžvilgiu būtų naudojama fizinė prievarta ar kad jis būtų D. S. išvežtas iš kratos vietos prieš paties valią, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad D. S. pareikštas kaltinimas tuo, kad tyčia, nesulaukusi atliekamos kratos pabaigos, išsivežė J. S., taip sutrukdydama ikiteisminio tyrimo pareigūnams tinkamai atlikti kratos veiksmus, nepasitvirtino. Nenustačius kaltinamosios veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ji dėl šios veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. išteisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvą i, tikslą ir pavojingumo laipsnį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tyčią ir kaltinamosios asmenybę, kuri dirba, augina mažametį vaiką, administracine tvarka nebausta, teisiama pirmą kartą (55 str.), nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda.

Liudytojo Č. A. 49,18 Lt kelionės išlaidos į du teismo posėdžius, 2012-12-18 teismo nutartimi buvo pripažintos proceso išlaidomis ir atlygintos (t. 2, b.l. 85-87, 89), todėl priimant nuosprendį, išieškotinos iš kaltinamosios (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 105 str. 1 d.)

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu (t. 1 b. l. 96), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje (BPK 94 str. 1 d.. 3 p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., 5 d. 1 p.

nusprendė:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. ir nuteisti 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išieškoti iš D. S. 49,18 Lt proceso išlaidų.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

D. S. dėl kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. (dėl 2011-11-04 įvykio) išteisinti, nesant jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.