Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-259-957/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-05
Bylos Nr.
II-259-957/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01603-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
Skundas Nr. II-259-957/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01603-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 16.9.4; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTOAPYLINKĖSTEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J.,skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniosios specialistės S. S. 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 39ANN-101220094-17 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniosios specialistės S. S. 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 39ANN-101220094-17 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį – 500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį – 500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. J. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Ši nuobauda A. J. paskirta už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d., 10.25 val. iki 2017 m. vasario 27 d., 11.30 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas automobilį „BMW 530D xDRrive“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) viršijo nustatytą 90 km/val. greitį 102 km/val. (važiavo 181,4 km/val. greičiu), nerodydamas posūkio šviesos signalų, važiavo trečia eismo juosta, kai pirmoji eismo juosta laisva, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, keldamas pavojų ta pačia kryptimi važiuojantiems automobiliams ir jų vairuotojams, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4, 81, 119, 127, punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas A. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą (b. l. 6-7).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog pareigūnas nepateikė jokios detalios informacijos bei įrodymų, susijusių su šia byla, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad jis yra vairavęs transporto priemonę „BMW 530D xDrive“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutarime nustatyta, kad jis važiavo 181,4 km/val. greičiu, bet jokių liudytojų parodymų nepateikta bei jokios oficialios nuotraukos, padarytos greičio matuokliais, pagal kurias nustatomas greičio viršijimas, jam nebuvo įteikta. Pareiškėjo teigimu, nors Nutarime nurodyta, kad jis pavojingai manevravo tarp kitų ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių, nerodydamas posūkio šviesos signalų, važiavo trečia eismo juosta, kai pirmoji eismo juosta laisva, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, keldamas pavojų ta pačia kryptimi važiuojantiems automobiliams ir jų vairuotojams, tačiau jokios oficialios tai įrodančios pagrįstos medžiagos jis negavo, netgi nėra nustatyta vietovė, pažymėtas tik Vilniaus Vakarinis aplinkkelis. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjimo metu buvo naudojama medžiaga iš interneto, pagal kurią negalima teigti, kad jis vairavo minėtą automobilį, nes po filmavimo naudojamos vaizdo montavimo programos Adobe Photoshop, Adobe Premiere, Adobe After Effect ir Apple iMovie, kurios keičia aplinką, pagreitina įvykius, kurie matomi ekrane, keičiamos spalvos, vietovės. Minėtame vaizdo įraše iš pradžių pristatomas išorinis automobilio vaizdas, paskui naudojant minėtas vaizdo montažo programas, paimtas iš įvairių šaltinių ir filmų. Pareiškėjo teigimu, tokia praktika yra paplitusi visame pasaulyje, žmogus gali išoriškai nusifilmuoti šalia automobilio Vilniuje, o automobilio vidaus įrašą nufilmuoti Vokietijoje kitame automobilyje, o sumontavus visą filmą atrodys, kad žmogus yra filmuojamas vienoje vietoje arba atvirkščiai. Pareiškėjo teigimu, jis KET taisyklių nepažeidė ir jokio administracinio nusižengimo nepadarė.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniosios specialistės S. S. 2017 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos kelių policijos tarnyboje buvo gauta informacija, kad 2017 m. vasario 27 d. nuo 9.30 iki 11.30 val., automobilis „BMW 530D xDrive“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išnuomotas A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje važiavo 206 km/val. greičiu, kai leistinas 90 km/val. Papildomai pridėta filmuota medžiaga, kuri patalpinta interneto adresu (duomenys neskelbtini).

Minėtame vaizdo įraše patalpinta filmuota medžiaga, kai A. J. (filmuotame vaizde asmens atvaizdas atitinka asmens atvaizdą iš Kelių transporto vairuotojų registro) pristato „BMW 530D x Drive“ technines galimybes, t. y. rusų kalba pasakoja apie minėtos transporto priemonės išvaizdą, patogumą ir jo technines galimybes. Vaizdo įraše užfiksuotas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini).

Apie 10.35 val. vairuotojas išvažiuodamas (iš greitėjimo juostos) į Vilniaus Vakarinį aplinkkelį nerodo kairiojo posūkio šviesos signalo, kaip nurodyta KET 82 punkte, t. y. vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais. Privažiuodamas stacionarų greičio matuoklį, įrengtą Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje, (tarp Šešuolių ir Rygos) link Gariūnų, A. J. sarkastiškai komentuoja, kad čia įrengtas greičio matuoklis ir negali viršyti leistino greičio. Vairuotojas pravažiavęs greičio matuoklio stebėjimo zoną ir važiuodamas trečiąja eismo juosta didiną greitį iki 163 km/val., prisivijęs priekyje važiuojantį automobilį „Mercedes Benz“ komentuoja, kad minėto automobilio vairuotojas trukdo jam važiuoti, niekinamai vadindamas jį „pensininku“ ir teigdamas, kad jis neteisingai važiuoja, persirikiuoja į antrąją eismo juostą, nerodydamas dešiniojo posūkio šviesos signalo, prasilenkęs su minėtu „Mercedes Benz“ (kuris važiavo trečiąja eismo juosta), staigiai grįžta į trečiąją eismo juostą (taip pat nerodydamas kairiojo posūkio šviesos signalo) ir didina važiavimo greitį iki 174 km/val., kai leistinas greitis 80 km/val. (vaizdo įraše užfiksuotas KET 329 kelio ženklas (ribotas greitis), kuriame nurodyta, kad draudžiama važiuoti greičiau negu 80 km/val.). Prisivijęs ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius (važiuojančius trečiąja ir antrąja eismo juosta) vairuotojas pralenkia juos pirmąja eismo juosta nerodydamas posūkių šviesos signalų ir grįžta į antrąją eismo juostą padidindamas važiavimo greitį iki 206 km/val., kai leistinas 90 km/val.

Lietuvos kelių policijos tarnyba 2017 m. kovo 20 d. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), dėl informacijos suteikimo, kas 2017 m. vasario 27 d. nuo 9.30 iki 11.30 val., Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje, naudojosi automobiliu „BMW 530D xDrive“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat buvo prašoma suteikti papildomą informaciją: ar automobilis „BMW x Drive“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turi nuotolinę sekimo įrangą? Jeigu taip, ar įmanoma nustatyti kokiu greičiu 2017 m. vasario 27 d., aukščiau nurodytu laiku, važiavo automobilis ir kokiu maršrutu, pateikiant išsamią informaciją; Kokia minėto automobilio spidometro paklaida? Ar minėtu laikotarpiu nebuvo nustatyti spidometro ir prietaiso skydelio gedimai? Ar automobilio prietaiso skydelyje laiko parodymai atitinka realų laiką?

2017 m. kovo 22 d. buvo gauta informacija, kad 2017 m. vasario 27 d. nuo 9.30 val. iki 11.30 val. minėtu automobiliu naudojosi A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Automobilis „BMW 530d x Drive“ neturi nuotolinės sekimo įrangos. Maksimali galimo spidometro paklaida reglamentuojama ES direktyvos 75/443/EEB. Skaičiavimo metodika: (Realųjį greitį dalinant iš 10 ir pridedant 4 km/val., t. y. jeigu automobilis važiuoja 100 km/val. greičiu, tai spidometras gali rodyti 114 km/val.). Minėtu laikotarpiu spidometro ir prietaisų skydelio gedimai nebuvo nustatyti. Prietaisų skydelio laiko ir datos parodymai nustatomi rankiniu būdu, todėl gali neatitikti tikrovės, tačiau prieš klientui perduodant automobilį ir jam sugrįžus laiko ir datos parodymai atitiko realų laiką.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad A. J. 2017 m. vasario 27 d. nuo 10.25 val. iki 10.40 val., vairuodamas transporto priemonę „BMW 530D xDrive“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje, viršijo nustatytą 90 km/val. greitį 102 km/val., važiavo 181,4 km/val. greičiu (įvertinus 24.6 km/h paklaidą), pavojingai manevravo tarp kitų ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių, nerodydamas posūkio šviesos signalų, važiavo trečiąja eismo juosta, kai pirmoji eismo juosta laisva, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, keldamas pavojų ta pačia kryptimi važiuojantiems automobiliams ir jų vairuotojams, tuo pažeidė KET 4, 127, 81, 119 punktų reikalavimus (b. l. 4-5).

Iš BMW pardavimų ir marketingo vadovo T. R. atsakymo matyti, kad automobilis „BMW 530d x Drive“ neturi nuotolinės sekimo įrangos. Maksimali galimo spidometro paklaida reglamentuojama ES direktyvos 75/443/EEB. Skaičiavimo metodika: (Realųjį greitį dalinant iš 10 ir pridedant 4 km/val., t. y. jeigu automobilis važiuoja 100 km/val. greičiu, tai spidometras gali rodyti 114 km/val., paklaida 14km/val.). Minėtu laikotarpiu spidometro ir prietaisų skydelio gedimai nebuvo nustatyti. Prietaisų skydelio laiko ir datos parodymai nustatomi rankiniu būdu, todėl gali neatitikti tikrovės. Prieš klientui perduodant automobilį ir jam sugrįžus laiko ir datos parodymai atitiko realų laiką (b. l. 18).

Transporto priemonės registracijos duomenų matyti kad automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

Iš 2017 m. vasario 27 d. sutarties, sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. J., kopijos matyti, kad šios sutarties pagrindu A. J. nuo 2017 m. vasario 27 d. 9.30 val. iki 2017 m. vasario 27 d. 11.30 val. buvo perduotas automobilis „BMW 530 xD“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pilkos spalvos (b. l. 20).

Teismo posėdyje A. J. savo skundą palaikė ir parodė, kad jo hobis yra „test drive“ (bandomieji važiavimai ir komentavimai). 2017 m. vasario 27 d. sudaręs sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) jis išsinuomojo automobilį „BMW 530D xDRIVE“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ne nuo 10:25 iki 11.30 val. o šiek tiek anksčiau. Tas automobilis bandomasis. Žmogus nori anksčiau išsiaiškinti apie automobilį nei žurnalistai. Pasiėmė tą automobilį tam, kad pasivažinėti su žmona ir vaikais. -Po to laiko tą patį automobilį dar yra nuomojęs, nes jis vienintelis Lietuvoje, bet filmavo jį prie BMW salono ir su juo nevažiavo. 2017 m. vasario 27 d. su tuo automobiliu jis važiavo iki Ozo, po to iki namų važiavo. Taip pat važiavo Vakariniu aplinkkeliu. Tame kelyje važiavo pagal visas normas 90 km/h. Susipažinęs su tuo vaizdo įrašu, kurį pats kūrė gali pasakyti, kad tai yra foto montažas. Greitis gali būti padaromas labai gražiai su kompiuteriu. Jis gali padaryti arklio jėgas. Tai darė su programa. Tiesiog skaičiukus keiti ir viskas. Gali kitą vaizdą pateikti. Negali aiškinti kaip viskas tai daroma, nes tai yra verslas. Kas tą dieną filmavo negali pasakyti, nes jį filmuoja ir draugai ir žmona ir vaikai. Kai važiavo aplinkkeliu, rodė posūkių signalus. Jo vaikai jau yra paaugliai, todėl stengiasi jiems būti pavyzdžiu. Stengiasi važiuoti dešine puse. Tas filmavimas buvo dalimis. Po to buvo foto montažas. Jis nustebęs, nes nėra nei radaro, nei liudytojų, nei laiko, nei kokioje vietoje pažeidimas padarytas. Mano, kad tai viskas dėl to, jog kalbėjo rusiškai. Važiavo dešine kelio juosta. Juk ten yra radarai. Keista, kad radarų nėra nuotraukose. Visą tą automobilio pristatymą komentavo jis pats, tai jo balsas girdimas. Komentuodamas vaizdo įrašą (b. l. 22), A. J. parodė, kad su fotošopu gali keisti skaičiukus. Šiuo atveju jis nemato, kad tai būtent jis vairuoja. Šiuo atveju jis nekeitė skaičiukų. Gali perjungti į arklio jėgas. Šitame vaizdo įraše buvo naudojama medžiaga ir įranga, kuri keičia ir daro montažus. Čia net vaizdas kitoks. Čia nesimato, kad jis važiuoju. Nesuprasi net kokia aplinka. Lenkai turi tokią pat mašiną. Taip, tai jis vairuoja (vaizdo įrašo 9:45 -9:58 min), bet čia nėra greičio viršijimo. O sekančioje minutėje jau gali būti foto montažas (vaizdo įrašo 10:55 min. , kur užfiksuotas spidometro parodymai 205 km/h). Po dviejų mėnesių, bevažiuojant namo buvo sustabdytas Kelių policijos tarnybos pareigūno. Aiškino, kad jis kažką blogo padarė, kad yra tas žmogus, kurio ieško policija. „Test drive“ jis daro oficialiai. Filmuoja automobilius išoriškai, po to gali įsėsti į kitą mašiną.

Liudytojas T. R. apklausiamas teisme parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Jų įmonei priklauso automobilis „BMW 530DxDrive“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. vasario 27 d. automobilis buvo patikėtas A. J. Pagal pasirašytą sutartį jie labai tiksliai gali identifikuoti kuriuo laiku, kuriam klientui buvo perduotas automobilis naudojimui. Tikslus laikas pažymimas kai klientas pasirašo automobilio paėmimo metu ir grąžinimo. Yra matęs vaizdo įrašą atliktą tame automobilyje. Automobilio spidometras yra skaitmeninis. Rodo skaičiais. Įraše matėsi užfiksuotas greitis. Skydelio laikas ir data yra nustatyti. Įraše jis matė koks laikas ir data. Jis atitiko tą išnuomojimo dieną. Automobilio interjeras atitinka. Tai tas pats automobilis. Automobilis komplektuojamas pakankamai smulkiai, nes kiekviena detalė komplektuojama atskirai, todėl ganėtinai paprasta jį identifikuoti, kad tai tas automobilis. Galima netgi pažiūrėti pagal tai dienai Lietuvoje registruotus tokio tipo automobilius. Jų mano bus kokie daugiausia trys vienetai visoje Lietuvoje. Peržiūrint vaizdo įrašą (b. l. 22) liudytojas parodė, kad įraše matomas būtent tas minėtas automobilis. Įmonės rašte (b. l. 18), kas parašyta jis patvirtina. O dokumentuose nurodytas nuomos laikas ir yra A. J. parašas.

Liudytoja S. S. apklausiama teisme parodė, kad yra Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresnioji specialistė. A. J. ji žino dėl padaryto pažeidimo. Priėmė nutarimą nubausti A. J. Susipažino su medžiagą, vaizdo įrašu. Pagal vaizdo įrašą nustatė įvykio aplinkybes. Pati yra vilnietė. Tą vietą žino pati asmeniškai. Nustatė, kad buvo greičio viršijimas. Dar papildomai vėliau filmavo įvykio vietą Vakariniame aplinkkelyje reaguodama į pateiktą skundą. B. l. 22 yra tas pats vaizdo įrašas kuris yra byloje. Jis buvo gautas el. paštu. Vadovas atsiuntė vaizdo įrašą. Bylos nagrinėjimo metu ji bendravo su A. J. Iš pradžių A. J. sakė, kad iš vis tai ne jis. Su pažeidimu nesutiko. Filmavime tikrinant įvykio vietą ji pati dalyvavo ir užfiksavo kompaktiniame diske (b. l. 46). važiavimo vieta atitinka tą patį įrašą, kuris gautas iš interneto. Po bylos nagrinėjimo neoficialiai asmuo pripažino, kad viršijo greitį ir buvo sutikęs su pažeidimu, bet kadangi teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikas 12 mėnesių didelis, apsigalvojo.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos pareigūno padarytų proceso normų pažeidimų, kurie galėjo lemti neteisingo nutarimo priėmimą.

Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu A. J. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimties kilometrų per valandą.

A. J. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d., 10.25 val. iki 2017 m. vasario 27 d., 11.30 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas automobilį „BMW 530D xDRrive“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) viršijo nustatytą 90 km/val. greitį 102 km/val. (važiavo 181,4 km/val. greičiu).

Tokios faktinės įvykio aplinkybės, laikantis ANK 567 straipsnio nuostatų, nustatytos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas neturi pagrindo nesutikti su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir Institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo, kurį neneigė daręs pats A. J., matyti esminės šio pažeidimo aplinkybės. Štai byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad A. J. pristato automobilį „BMW 530D xDRrive“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. J. pristato automobilio interjerą ir eksterjerą, taip pat matyti, kad minimu automobiliu jis atlieka bandomąjį važiavimą. Tai, kad A. J. būtent 2017 m. vasario 27 d. buvo išsinuomojęs šį automobilį iš UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje šios įmonės pateikta sutarties kopija, kurioje užfiksuotas nuomos laikas 2017 m. vasario 27 d., 9.30 iki 11.30 val. (b. l. 19-20). Beje iš automobilio monitoriaus matyti, kad jame rodomas laikas 10:20, t. y. atitinka sutartyje nurodytą laiką (b. l. 20), kai A. J. automobilį nuomojosi. Šį faktą patvirtino teisme apklaustas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas T. R., kuris peržiūrėdamas vaizdo įrašą taip pat nurodė, kad įraše matomas A. J. vairuoja būtent minimą įmonės automobilį, jį atpažįsta pagal interjerą, nes tokių automobilių nėra daug. Pats A. J. taip pat patvirtino, kad šį automobilį buvo išsinuomojęs ir juo atliko bandomąjį važiavimą, važiavo ir Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu, tačiau teigė, kad greičio neviršijo, o važiavo leistinu 90 km/h greičiu, na o įrašo 10:55 minutę matomame spidometre rodomas 205 km/h greitis galėjo būti padarytas įvairiomis programomis, redaguojančiomis vaizdo įrašą. Vis tik teismas tokius A. J. parodymus atmeta kaip niekuo nepagrįstą gynybos versiją. Pažymėtina, kad pačiame vaizdo įraše nuo 9:45 iki 9:58 minutės matomas vairuojant A. J. To neneigė ir pastarasis apklausiamas teisme. Teismui nekyla jokių abejonių dėl įrašo vientisumo aktualiu laiku, kadangi vaizdo įrašas nuo 9:45 minutės, kai matomas A. J. veidas, iki 10:55 minutės, kai įraše matomas spidometras su jame rodomu 205 km/h greičiu, yra vientisas, kamera nuosekliai fiksuoja eigą, A. J. kalba nuosekliai, jokių redagavimo požymių vizualiai nematoma, o pats A. J. apklausiamas teisme negalėjo nuosekliai ir objektyviai įvardinti, kaip ir ką jis neva keitė įraše. Pradžioje teigė, kad keitė skaičius, tačiau nepaaiškino, kaip tai darė, vėliau teigė, kad 9:45 minutę automobiliu važiuoja jis, o jau 10:55 įrašo minutę vairuoja galimai ne jis. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir pats A. J., kuris pripažino, kad įraše girdimas jo balsas, rusų kalba įvardija važiavimo greitį, apie 200 km/h. Pažymėtina, kad nėra abejonių ir dėl šio įvykio metu užfiksuoto automobilio greičio, kadangi įraše 10:55 minutę matomas 205 km/h automobilio greitis. Apklausiamas teisme T. R. patvirtino įmonės rašte (b. l. 18) nurodytas aplinkybes, kad automobilio spidometras skaitmeninis, jis nebuvo sugedęs, greitis jame rodomas teisingai, prieš klientui paduodant automobilį ir jam grįžus laiko parodymai atitiko realų laiką. Pažymėtina, kad T. R. paaiškino ir galimą maksimalią spidometro paklaidą, t. y. įmonės rašte nurodoma, kad paklaida apskaičiuojama realųjį greitį dalinant iš 10 ir pridedant 4 km/h. Liudytoja S. S. parodė, kad būtent taip ir apskaičiavo minimo automobilio važiavimo greitį. Pažymėtina, kad pagal tokią formulę 205 (km/h) padalinus iš 10 ir pridėjus 4 gaunama 24,5 km/h. Būtent tokį skaičių atėmus iš vaizdo įraše užfiksuoto didžiausio 205 km/h greičio gaunama 180,5 km/h. Taigi A. J. taikytas palankiausias greičio apskaičiavimo būdas. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiu A. J. greičiu, juo labiau, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog jo važiavimo greitis itin skiriasi nuo kitų transporto priemonių, judančių šiame kelyje, greičio. Pažymėtina, kad sustabdžius vaizdo įrašą 10:35 minutę matyti kelio ženklas, kuriame nurodomas maksimalus šioje vietoje greitis 90 km/h. Taigi, akivaizdu, kad A. J. leistiną greitį šioje vietoje viršijo ženkliai daugiau nei 50 km/h.

Teismui nekyla abejonių ir dėl pažeidimo padarymo vietos, kadangi S. S. parodė, kad jai vieta, kurioje A. J. važiavo, žinoma, tai Vilniaus Vakarinis aplinkkelis, iš esmės tuo keliu važiavęs neneigė ir A. J. Pažymėtina, kad S. S. parodė, kad reaguojant į A. J. skundą, pati su kolegomis vyko ir nufilmavo tą patį automobilio BMW judėjimo kelią, ir vaizdo įrašą pateikė teismui (b. l. 46), taip pat pateikė žemėlapio kopiją (b. l. 45). Tokia pažeidimo vieta atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus nustatant ir administracinio nusižengimo protokole nurodant nusižengimo padarymo vietą.

Remiantis šiais įrodymais teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime teisingai nustatyta, jog A. J. pažeidė KET 127 punkto, nustatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, reikalavimus. Tokia A. J. veika, įvertinus, kad aktualioje vietoje leistinas greitis viršytas daugiau nei 50 km/h, teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje.

Pažymėtina, kad A. J. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Šiame ANK straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. nutarime nurodytu laiku ir vietoje itin stipriai viršijo nustatytą leistiną greitį, šioje nutartyje jau konstatuota, kad už šį pažeidimą jis pagrįstai skundžiamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį už KET 127 punkto nesilaikymą. Šis pažeidimas vertintinas kaip vienas iš KET pažeidimų, sudarančių idealiąja sutaptį su ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto chuliganiško vairavimo vienu iš objektyviųjų požymių. Be abejo, šis KET 127 punkto pažeidimas, už kurį A. J. jau traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, savaime negalėtų sudaryti chuliganiško vairavimo sudėties, tačiau pažymėtina, kad iš pirmiau minėto vaizdo įrašo (b. l. 22) matyti, jog A. J. itin dideliu greičiu manevruodamas tarp leistinu greičiu važiuojančių kitų transporto priemonių, nerodo posūkio signalų, taip pažeisdamas KET 81 punkto reikalavimus. Kartu jis važiuoja trečia ir vidurine eismo juosta, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad pirmoji eismo juosta laisva. Taigi pažeidžia KET 119 punkto, įpareigojančio vairuotojus važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, reikalavimus. Šie aptarti A. J. padaryti KET pažeidimai, vertinant juos su KET 127 punkto pažeidimu (greičio viršijimu), vaizdo įraše girdimu A. J. komentavimu, kai jis menkinančiai atsiliepia apie KET reikalavimų besilaikančius kitus vairuotojus, vadindamas juos pensininkais, laikytini šio eismo dalyvio pagarbos kitiems eismo dalyviams nesilaikymu, taip pat nesilaikymu atsargumo priemonių, kaip to reikalauja KET 4 punktas. Toks A. J. judėjimas automobiliu kelia akivaizdų pavojų eismo saugumui, paties pareiškėjo ir kitų žmonių saugumui, nes automobilio vairuotojas ne visada teisingai įvertina visas reikšmingas aplinkybes tam, kad toks manevravimas būtų saugus, be to, judėdamas tokiu greičiu automobiliu jo vairuotojas turi itin ribotas galimybes jį bet kuriuo metu suvaldyti, kad nekiltų žala pačiam vairuotojui, kitiems asmenims, jų turtui ir eismo saugumui apskritai. A. J. visus minimus ANK 420 straipsnio 2 dalies objektyviąją pusę sudarančius KET pažeidimus atliko tyčia, nes iš vaizdo įrašo matoma ir girdima, kad jis pristabdo tik prieš greičio matuoklius, o juos pravažiavęs sąmoningai itin sparčiai didina greitį, staigiai nerodydamas posūkio signalų manevruoja kelyje, nors yra žiemos metas, o atsižvelgus į automobilį, įvykio metu buvusias oro sąlygas, asfalto dangos būklę, dėl neatsargumo padaryti tokią veiką nebuvo galimybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė gana intensyvaus eismo kelyje, t. y. važiuodamas gatve Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje. Byloje nustatytos objektyvios pareiškėjo veikimo aplinkybės (komentarai, elgesys pristabdant prie greičio matuoklių, o po to intensyviai akseleruojant, staigiai manevruojant tarp kitų automobilių) atskleidžia, kad toks jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui.

Dėl skirtos nuobaudos

ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šio administracinio nusižengimo padarymą asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų. Be to, ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių ir dvejų metų. Tuo tarpu ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo keturių šimtų penkiasdešimties eurų iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų. Be to, ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalys įpareigoja Instituciją skirtinos baudos dydį bei specialiosios teisės atėmimo trukmę nustatyti pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų ar specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju A. J. tiek pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, tiek pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos baudos, kurių dydžiai lygūs sankcijose numatytiems šios nuobaudos vidurkiams. Teismas neturi pagrindo su tokiais nuobaudų dydžiais nesutikti, nes jie nustatyti atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pavojingumą, kuris didelis, tai, į tai, kad pažeidimai yra tyčiniai. Pastarąsias aplinkybes patvirtina itin didelis A. J. važiavimo greitis, neatsakingas manevravimas tarp kitų automobilių iš vienos eismo juostos į kitą, nerodant posūkio signalų, jo komentarai vaizdo įraše. Atsižvelgta ir į A. J. asmenybę, t. y. kad jis ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors galiojanti nuobauda tik viena. Šiame kontekste pažymėtina, kad tokio pobūdžio pažeidimą A. J. yra padaręs ir 2011 metais (b. l. 8). Taip pat įvertinta ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad A. J. dirbantis, savarankiškas pajamas gaunantis vidutinio amžiaus asmuo, todėl teismas neįžvelgia pagrindo išvadai, kad paskirtos baudos dydis būtų neproporcingas jo asmenybei ar padarytiems pažeidimams. Iš esmės dėl analogiškų aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti, kad A. J. už kiekvieną padarytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminai, kurie yra sankcijose numatyti minimalūs, yra per dideli. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nustatyti administracinio poveikio priemonės dydžiai neproporcingai suvaržo A. J. teises ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų. ANK 34 straipsnio 5 dalis suteikia teismui galimybę įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėjamu atveju jau pirmiau aptartas administracinio nusižengimo gana pavojingas pobūdis, pažeidėjo kaltės forma, faktas, kad A. J. periodiškai daro administracinius nusižengimus kelių eismo srityje, bei tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nelaikytini pakankamais spręsti, kad A. J. gali būti neskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, ar nustatyta švelnesnė nei įstatymo numatyta šios administracinio poveikio priemonės trukmė. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog privatus administracinį nusižengimą padariusio asmens interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla ar šeimos gyvenimu, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės intereso gyventi saugioje visuomenėje. Todėl baigiamojoje kalboje A. J. išsakyti teiginiai apie būtinybę turėti teisę vairuoti, nes turi tris vaikus ir verslą, nelaikytini pakankama priežastimi netaikyti jam administracinio poveikio priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalimi, 416 straipsnio 6 dalimi, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. skundo netenkinti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniosios specialistės S. S. 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 39ANN-101220094-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Marijus Kursevičius