Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos G. J. pareiškime suformuluoto reikalavimo atnaujinti įstatymų – Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje – nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po I. C. mirties, priimti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnis, 576–578 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

4.1. pareiškėja G. J. kurį laiką pakankamai artimai bendravo su I. C., kuris minėjo, jog yra sudaręs palikimą pareiškėjos naudai, tačiau pareiškėja nežinojo, jog toks palikimas gali būti paliktas;

4.2. Kurį laiką pareiškėja nebendravo su I. C. bei nežinojo, kad pastarasis mirė, kadangi tarp jų nebuvo jokių giminystės ryšių, tik tam tikru metu palaikė artimus santykius;

4.3. apie I. C. mirtį pareiškėja sužinojo tik 2025 m. vasario mėn. ir nuo tada pradėjo domėtis palikimu, o tuomet ir sužinojo, jog I. C. jai paliko 1,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

4.4. Vilniaus m. 1-ajame notaro biuro notarė Vaiva Staskonytė Malcienė 2025-04-04 informavo pareiškėją, kad po I. C. mirties Vilniaus m. 1-ajame notaro biure 2012-03-26 yra pradėta paveldėjimo byla.

4.5. VĮ Registrų centro Testamentų registro 2025-03-19 išrašo duomenimis testamentų registre įregistruotas testatoriaus (I. C. – teismo pastaba) 2002-05-17 (Testamento notarinio registro Nr. 6-3265) bei 2006-11-09 (Testamento notarinio registro Nr. 4808) sudaryti testamentai, taip pat įregistruotas palikimo priėmimo faktas, t. y. kad palikimą po I. C. mirties priėmė S. T.; palikimo priėmimo data – 2012-03-26;

4.6. Iš pareiškėjos į bylą pateikto oficialaus testamento, sudaryto 2006-11-09, patvirtinto Vilniaus m. 18-jame notarų biure (notarinio registro Nr. 4808), matyti, kad I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kurio savo mirties atveju jam nuosavybės teise priklausantį 1,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino (ne)atnaujinimo

5. Pareiškėja G. J. prašė atnaujinti terminą palikimui po buvusio sugyventinio I. C., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo iš esmės grindė tuo, kad pareiškėja įstatymo nustatyto termino palikimui priimti ir trijų mėnesių terminą praleido nežinodama, jog I. C. paliko jai palikimą, o pareiškėja apie tai (testamentu paliktą palikimą), sužinojo tik 2025 m. vasario mėn.

6. CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nustatyta, jog I. C. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja savo teisių į palikimą neįgyvendino, t. y. nesikreipė dėl I. C. palikimo priėmimo, nes nežinojo apie testamentu jai paliktą turtą (žemės sklypą). Tik 2025 m. vasario mėn. pareiškėja sužinojo, kad I. C. mirė ir testamentu paliko jai žemės sklypą, tad tik nuo tos datos pačiai pareiškėjai tapo įmanoma imtis veiksmų dėl savo I. C. palikimo įforminimo. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po I. C. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių.

7. Įpėdinio nežinojimas apie palikimo atsiradimą bei testamento egzistavimą įpėdinio naudai, teismų praktikoje pripažįstama pateisinama priežastimi ir tai yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, todėl praleistas terminas turėtų būti atnaujintinas. Akivaizdu, jog tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Pripažintina, kad pareiškėja tik dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą, terminas praleistas dėl pateisinamų priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.),

8. Įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; ii) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis (pareiškėjas) remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra,) įvertinti, ar jos (priežastys) yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; iii) teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis); iv) vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis (pareiškėjas) buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-30 nutartį 2016-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, nutarties 9–10 punktus).

9. Teismas, pasisakydamas dėl nustatytų faktinių aplinkybių atitikties teisiniam reguliavimui atsižvelgia į aplinkybę, jog I. C. mirties momentu pareiškėja G. J. apie nepriimtą palikimą sužinojo tik 2025 m. vasario mėn.. Akivaizdu, kad, įstatymo nustatytas terminas skaičiuojamas nuo I. C. mirties (duomenys neskelbtini) momento jau buvo praėjęs, kas sudaro pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Be to, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-69/2020). Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog palikimo atsiradimo momentu velionio I. C. buvusi sugyventinė, t. y. pareiškėja, buvo klaidingai įsitikinusi, kad velionis nepaliko jai jokio palikimo, byloje nėra oponuojančių asmenų, sprendžia, jog būtų nei protinga, nei teisinga praleisto įstatymų (CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą) termino palikimui priimti neatnaujinti. Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, sprendžia, jog pareiškėjos G. J. prašymas tenkintinas ir terminas priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo I. C. mirties, atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos G. J. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Skaičiuoti atnaujinto pareiškėjai G. J. 3 (trijų) mėnesių termino priimti palikimą, atsiradusį po I. C. mirties, pradžią nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.