Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2015-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-543/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2015-01-28Alytaus apylinkės teismas
  2. T-1412-992/2015Nutartis · 2015-08-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
1-131-543/2015
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01414-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
P. G.
Baudžiamoji byla Nr. 1-131-543/2015;teisminio proceso Nr. 1-52-1-01414-2014-6;procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.9;
(S)1.1.7.2.3; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6;1.1.8.7.9; 1.1.8.13; 2.10.1.3; 2.10.1.4.ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 28 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-01414-14 medžiagą, kurioje

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. G. šeimos nariams sukėlė fizinį skausmą šiomis aplinkybėmis:

2014 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo, priklausančio J. G., kieme, būdamas girtas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė ranka ne mažiau penkis smūgius savo tėvui J. G. į veidą bei krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiam J. G. fizinį skausmą.

Be to 2014 m. gruodžio 8 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), name, priklausančiame J. G., būdamas girtas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka suėmė savo motinai A. M. G. už drabužių krūtinės srityje ir ją stipriai papurtė, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. M. G. fizinį skausmą, po to savo tėvui J. G. ranka suėmė už drabužių krūtinės srityje ir jį stipriai papurtė, taip sukeldamas nukentėjusiajam J. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. G., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) gyventi pas tėvus. Motina labai pyksta dėl to, kad jis vartoja alkoholį. Pripažino, kad vartoja alkoholinius gėrimus, todėl kartais apsižodžiuoja su tėvais. Nepamena, kad 2014 m. rugsėjo ar lapkričio mėnesį būtų sudavęs kokius nors smūgius tėvui rankomis į veidą ar krūtinės sritį. Prisimena, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį tėvas papriekaištavo, kad liko neparvesta karvė iš ganyklų. Neprisimena, kad tėvui būtų sudavęs. Tą kartą tik motinai buvo suėmęs už rankos, kuomet ji jam prieš akis mosikavo savo rankomis, tačiau jos nemušė ir pan. 2014 m. spalio mėnesio apie vidurį buvo apie savaitę laiko vartojęs stipraus alaus, tačiau iki gruodžio pradžios vėl negėrė. 2014-12-08, kai tėvas sugrįžo iš ligoninės, apie 18 val. būnant neblaiviam, tarp jo ir mamos buvo konfliktas. Jis reikalavo iš jos pinigų. Tačiau mamos tikrai nebuvo sugriebęs nei už drabužių, nei kaip nors kitaip. Galimai garsiai kalbėjo, rėkė bei nervavosi, todėl ji galimai išsigando tokio rėkimo. Be to, praeidamas šalimais krosnies, prie kurios buvo tėvas, būdamas susinervinęs, matomai jį stumtelėjo, nes jis trukdė praeiti. Tačiau tas stumtelėjimas nebuvo stiprus, tėvas dėl to tikrai negriuvo, nenukrito ar pan. 2014-12-10 apie 15 val. parėjo į namus neblaivus ir vėl išėjo kalba apie pinigus. Mama padavė 1000 litų ir pasakė, kad daugiau nekalbėtų šia tema. Apie 20 val. prikėlė policijos pareigūnai, kurie liepė pinigus grąžinti savo tėvams, ką jis ir padarė (b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis J. G., apklaustas liudytoju, parodė, kad sūnus P. G. gyventi atsikraustė 2012 m. rudenį, spalio pradžioje iš (duomenys neskelbtini), kadangi buvo atleistas iš darbo. Pirmą kartą sūnus pradėjo fiziškai prieš jį smurtauti 2014 m. rugsėjo mėnesį, dėl to, kad jam papriekaištavo, jog jis neparvedė karvės iš ganyklos. Tuomet sūnus P. vakare grįžęs girtas į namus pradėjo prie jo priekabiauti ir sudavė ranka du kartus į veidą, kokius 2-3 kartus kumščiu sudavė į krūtinę. Gal būtų mušęs ir daugiau, tačiau žmona pradėjo šaukti ir sūnus nustojo mušęs. Gruodžio mėnesio pradžioje, sūnus P. buvo girtas, jis sakė, kad pasigedo savo pinigų - 1000 litų. Žmona sūnui P. sakė, kad jis tokios didelės pinigų sumos nėra davęs. 2014-12-08 apie 12 val. sugrįžus iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, tą pačią dieną, apie 18 val., jos sūnus P., sugrįžęs į namus neblaivus, vėl pradėjo šūkauti grasinti jam ir žmonai, kad juos užmuš, pradėjo reikalauti 1000 litų. Petras stvėrė žmonai už drabužių krūtinės srityje, ir stiprokai pakratė. Po to priėjo prie jo ir, pasvėręs už drabužių krūtinės srityje, stipriai pakratė, dėl ko jam suskaudo ir labai išsigando (b. l. 27-29).

Nukentėjusioji M. A. G., apklausta liudytoja, parodė, kad sūnus P. prieš jos vyrą J. G. pirmą kartą smurtavo 2014 m. rugsėjo mėnesį, dėl to, kad tėvas jam papriekaištavo, jog šis neparvedė karvės iš ganyklos. Tuomet sūnus P. tėvui sudavė ranka du kartus į veidą, vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę ir gal kokius du kartus į šonų sritį. Tuomet jis savo tėvui pagrasino, kad užmuš. Jau gruodžio mėnesio pradžioje, kai sūnus P. buvo girtas, jis pradėjo reikalauti 1000 litų, kurių ji neskolinga. 2014-12-08 apie 12 val. vyrui J. G. grįžus iš ligoninės, apie 18 val. P. pradėjo šūkauti, grasinti jai ir vyrui, kad užmuš, pradėjo reikalauti 1000 litų, stvėrė už drabužių krūtinės srityje ir stiprokai pakratė. Dėl tokio pakratymo ji jautė nedidelį fizinį skausmą, išsigando. Po to priėjo prie vyro ir jį pasvėrė už drabužių krūtinės srityje ir stipriai pakratė (b. l. 22-25).

2014-11-02 Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtos gyvenamojo namo patalpos (duomenys neskelbtini), kur buvo naudojamas smurtas (b. 1. 6-9).

2014-12-10 tyrėjo N. U. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodyta, kad J. ir A. G. skundėsi jog sūnus P. G. prieš juos naudojo fizinį smurtą. Tėvui sudavė smūgius bei abu kratė suėmęs už drabužių (b.1. 3-5).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. G. savo neteisėtais veiksmais savo šeimos nariui – tėvui, vėliau savo šeimos nariams - tėvui ir motinai sukėlė fizinį skausmą. Smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo P. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi dėl suduotų smūgių nukentėjusiems – šeimos nariams buvo sukeltas fizinis skausmas.

Skiriant bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). P. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 str. 1 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (b. l. 52), baustas administracinėmis nuobaudomis už tyčinius pažeidimus (b. l. 53-56), niekur nedirba, neregistruotas Darbo biržoje (b. l. 57, 63), neįrašytas į psichiatrinio bei priklausomybių ligų kabinetų įskaitas (b. l. 59, 61). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje viena iš bausmių rūšių numatyta viešieji darbai. Kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais (b. l. 65). Prokuroro prašoma bausmė – viešieji darbai, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, tačiau niekur nedirba, yra tinkama bausmė kaltinamajam, kad pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu. Kadangi kaltinamasis kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, BK 64¹ str. jo atžvilgiu negali būtai taikomas ir paskirtoji bausmė negali būti mažinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2014 m. rugsėjo mėnesio nusikaltimo J. G. atžvilgiu - keturiems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po keturiasdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2014 m. gruodžio 8 d. nusikaltimo J. G. ir A. M. G. atžvilgiu - keturiems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po keturiasdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po keturiasdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į viešųjų darbų bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-12-10 iki 2014-12-12 (2 paros), prilyginant vieną sulaikymo parą šešioms viešųjų darbų valandoms.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti P. G. 2014-12-12 Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. G. ir A. M. G., įpareigojant P. G. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiais, taip pat nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini).

Įteikti P. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja I. K.