Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės (apeliantės) R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šalys 2013-03-06 sudarė Studijų sutartį Nr.12-151-37 (toliau – Sutartis arba Studijų sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo garantuoti studijų kokybę ir vykdyti savo veiklą LR įstatymais nustatyta tvarka, o atsakovė įsipareigojo sąžiningai vykdyti studijų programą ir kitas studijų sutartyje numatytas sąlygas. Sutarties specialiosios dalies 5.1 p. numato, jog mokestis už vienų metų studijas sudaro 3400 Lt (984,71 EUR). Patenkinus ieškovės prašymą, dėl individualaus studijų plano, 2013-03-06 įsakymu Nr.IND-96 nustatyta 1292 Lt. studijų kaina. Tačiau atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2013m. spalio 31d. įsakymu Nr.S-69 I atsakovę dėl nepažangumo pašalino. Studijų laikotarpis prasidėjo pavasario sesijoje. Į ieškovo siųstą rašytinį raginimą sumokėti už studijas, atsakovė nereagavo. Pateikti žiniaraščiai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė pavasario sesijos egzaminų nelaikė ir paskaitų rudenį nelankė. Kadangi atsakovė už studijas nėra sumokėjusi, ieškovas prašo priteisti 374,19 EUR ( 1292 Lt.) įsiskolinimo, 13,47 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.

Ieškovės neatvykimo dėl ligos į antrą teismo posėdį priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis. Teismo procesas vyko nedalyvaujant atsakovei, todėl atsakovei nesuteikta galimybė apginti savo teises.Teismas Studijų sutarties nuostatas buvo aiškinamo netinkamai. Apsirikimo klaida buvo rektoriaus įsakyme, kurio data nesutampa su Sutartyje nurodyta data. Po sutarties pasirašymo ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl sutarties pakeitimo, taip parodydamas jog valia sutartyje išreikšta teisingai. Ieškovo aiškinimas, kad atsakovė turėjo žinoti apie ieškovo rektoriaus sprendimą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė gavo ieškovo pretenzijas siunčiamas elektroniniu paštu. Ieškovas nesukūrė atsakovei elektroninio pašto dėžutės. Teismas nuspręsdamas, kad sutartyje yra rašymo klaida nesirėmė atsakovės kaip silpnesnės šalies aiškinimais, netaikė CK 6.193 str. 4 d. nustatytos taisyklės. Atsakovė dėl asmeninių problemų ir finansinės padėties, negalėjo studijuoti nuo sutartyje nurodytos datos. Iš atsakingų ieškovo darbuotojų ji suprato, kad nebus problemos dėl to, kad nelankys paskaitų ar nepadarys įmokos, o dėl sutarties nutraukimo nereikės atvykti. Atsakovei nebuvo paaiškinta, kad sutartis nebus nutraukta ir dėl to bus siekiama prisiteisti pinigus.Bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka, nes aiškiai neišaiškino, kad atsakovė už priešieškinį turi sumokėti žyminį mokestį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra silpnesnioji šalis. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo įrodymais. Teismas netinkamai išsprendė reikalavimą priteisti iš ieškovo 5792,40 Eur. neturtinės žalos atlyginimo atsakovei.

Teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovei. Apeliantė iki paskutinio teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikusi Teismui nei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nei dokumentų, pateisinančių neatvykimą, todėl vėl atidėti bylos nagrinėjimo nebuvo jokio teisinio pagrindo. Studijų sutarties Specialiosios dalies 2 p. nurodytas Apeliantės (Atsakovės) studijų pradžios laikotarpis – 2013-2014 mokslo metų rudens semestras, tačiau 2013 m. kovo 6 d. Įsakyme dėl R. L. individualaus studijų plano Nr. IND-96 (toliau – Įsakymas) studijų laikotarpio pradžia Ieškovė nurodo 2012-2013 mokslo metų pavasario semestrą. Ieškovė pripažįsta, kad Studijų sutartyje nurodytas atsakovės studijų pradžios laikotarpis yra apsirikimo klaida. Kad tai rašymo klaida, rodo ir tai, jog paprastai universitetai Studijų sutartis su studentais rudens semestrui sudaro liepos-rugpjūčio mėnesiais, bet ne kovo mėnesį. Apie tai, kad atsakovė žinojo, jog studijų pradžia numatyta ne 2013-2014 m. m. rudens semestre, o 2012-2013 mokslo metų pavasario semestre rodo jos konkliudentiniai veiksmai ir kitos faktinės bylos aplinkybės Studijų sutarties p. 4.1. nustatyta, kad metinės studijų kainos dalį už pirmąjį studijų semestrą, įstojęs į valstybės nefinansuojamą studijų vietą (negaunantis valstybės stipendijos) privalo sumokėti per 5 (penkias) darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Apeliantė (Atsakovė) Studijų sutartį pasirašė 2013 m. kovo 6 d., tačiau apmokėjimo neįvykdė (kaip pripažįsta pati Apeliantė, nes neva tuo metu neturėjo lėšų). Apeliantė pripažino, kad dalį paskaitų lankė ir neturėjo lėšų apmokėti už studijas. Taip pat apeliantė (atsakovė) tvirtina, kad ji buvo atvykusi į universitetą pranešti, kad neturi lėšų mokėti už studijas. Šie Apeliantės (Atsakovės) teiginiai patvirtina, kad ją saistė sutartiniai santykiai su Ieškove ir studijų paslaugomis ji naudojosi, todėl už studijas turėjo apmokėti. Studijų sutartis yra paslaugų sutartis. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas apmokėti (CK 6.716 1, 2 d.). Jei sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje numatytą kainą (CK 6.720 str. 4 d.). Teisėjų šališkumas turi būti įrodomas CPK 65, 66 str. pagrindais, tuo tarpu Apeliantė neįrodė esant bent vieną iš šių pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir ieškovo argumentais.

Šalių sudaryta Studijų sutartis yra paslaugų sutartis. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas apmokėti (CK 6.716 1, 2 d.). Jei sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje numatytą kainą (CK 6.720 str. 4 d.). Byloje įrodinėjimo dalykas yra paslaugų teikimo laikotarpis, paslaugų suteikimo faktas ir priežastys dėl, kurių buvo nutrauktas paslaugų teikimas.

Apeliantė teigia, kad teismas netaikė CK 6.193 str. 4 d. nustatytų taisyklių: „Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai“. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad atsakovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl ji turėjo suvokti Sutarties nuostatas, kad už suteiktas paslaugas privalės sumokėti atlygį. Studijų sutartis Ieškovei numato teisę vienašališkai ją nutraukti, jei studijuojantysis padaro esminį sutarties pažeidimą, įskaitant, bet neapsiribojant įmokos už studijas ar kitų mokėjimų universitetui vėlavimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Nėra pagrindo teigti, kad jos buvo neaiškios ar nesuprantamos, todėl taikytina contra proferentem taisyklė. Kasacinio teismo pažymėta, kad visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

Studijų sutarties Specialiosios dalies 2 p. nurodytas atsakovės studijų pradžios laikotarpis – 2013-2014 mokslo metų rudens semestras, tačiau 2013 m. kovo 6 d. Įsakyme dėl R. L. individualaus studijų plano Nr. IND-96 kaip studijų laikotarpio pradžią ieškovas nurodo 2012-2013 m. m. pavasario semestrą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktiškai studijų pradžia numatyta ne 2013-2014 mokslo metų rudens semestre, o 2012-2013 mokslo metų pavasario semestre ir ieškovas teikė paslaugas 2012-2013 mokslo metų pavasario semestre. Tačiau rašymo apsirikimas Sutartyje negali sudaryti pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti už suteiktas paslaugas ir vykdyti Studijų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Byloje nustatyta, kad studijų sutartis ir atsakovės Prašymas dėl individualaus studijų plano parengimo buvo pasirašyti tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 6 d. Prašyme atsakovė nurodė dalykus, kuriuos pageidauja studijuoti pagal individualų planą. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 6 d., atsakovės prašymas Rektoriaus įsakymu Nr. IND-96 buvo patenkintas. Visi Studijų sutarties šalių susitarimai buvo sudaryti tą pačią dieną, todėl laikoma, kad atsakovė apie jos prašymo patenkinimą buvo informuota. Apie tai, kad atsakovė žinojo, jog studijų pradžia numatyta ne 2013-2014 m. m. rudens semestre, o 2012-2013 m. m. pavasario semestre rodo jos konkliudentiniai veiksmai ir kitos faktinės bylos aplinkybės. 2013 m. birželio 2 d. atsakovei buvo išsiųstas Pranešimas apie įsiskolinimą, tačiau atsakovė atsakymo į jį nepateikė, apmokėjimo neįvykdė. Pati atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad mažiausiai vieną mėnesį paskaitų nelankė, už studijas nemokėjo, nes neturėjo lėšų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, pagrįstai sprendė, kad Studijų sutarties sudarymo metu šalių tikrąją valią atitiko būtent studijų pradžios laikotarpis - 2012-2013 mokslo metų pavasario semestras.

Studijų sutarties p. 4.1. nustatyta, kad metinės studijų kainos dalį už pirmąjį studijų semestrą, įstojęs į valstybės nefinansuojamą studijų vietą (negaunantis valstybės stipendijos) privalo sumokėti per penkias darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo. Apeliantė Studijų sutartį pasirašė 2013 m. kovo 6 d., tačiau apmokėjimo neįvykdė. Apeliantė pripažino, kad tuo metu dalį paskaitų lankė ir neturėjo lėšų apmokėti už studijas. Taip pat atsakovė patvirtino, kad buvo atvykusi į universitetą pranešti, kad neturi lėšų mokėti už studijas. Šie teiginiai patvirtina atsakovės įsitikinimą, kad ją saistė sutartiniai santykiai su ieškovu ir studijų paslaugomis atsakovė naudojosi, todėl už studijas turėjo apmokėti. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė neginčija paties fakto, kad ji buvo Kazimiero Simonavičiaus universiteto studentė, galėjo naudotis universiteto infrastruktūra, pvz. kompiuteriais, elektroninėmis duomenų bazėmis, biblioteka ir pan., kitaip tariant, tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė paslaugas gavo. Tai reiškia, kad ieškovas teikė paslaugas ir už paslaugas atsakovė turi prievolę sumokėti. Atsakovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl ji turėjo žinoti, kad už suteiktas paslaugas privalės sumokėti atlygį. Studijų sutarties 7.6. 1. punktas ieškovei numato teisę vienašališkai ją nutraukti, jei studijuojantysis padaro esminį sutarties pažeidimą, įskaitant, bet neapsiribojant įmokos už studijas ar kitų mokėjimų ieškovui vėlavimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų.

Apeliantė nevykdė ne tik mokėjimo prievolės, bet ir kitų Studijų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nelaikė egzaminų, todėl 2013 m. spalio 31 d. Rektoriaus įsakymu Nr. S-69 I buvo pašalinta iš studentų sąrašų dėl nepažangumo. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad Sutarties buvo neįmanoma įvykdyti dėl kliento (atsakovės) kaltės, klientas (atsakovė) privalo sumokėti visą sutartyje numatytą kainą (CK 6.720 str. 4 d.).

Pagal Studijų sutarties 7.6. punkte nustatytą vienašališko Studijų sutarties nutraukimo tvarką ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjęs Studijuojantįjį ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Klausimo dėl to, kad ieškovo pranešimai, išsiųsti atsakovės elektroniniu paštu, nelaikomi tinkamu atsakovės informavimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė nekėl , todėl vadovaujantis CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pažeisti tinkamo proceso, rungimosi ir dispozytivumo principai bei atsakovės teisė būti išklausytai (CPK 12 ir 13 straipsniai). Atsakovė pateikė išsamų didelės apimties atsiliepimą ir rašytinius įrodymus. Pirmasis parengiamasis posėdis buvo paskirtas 2015 m. spalio 6 d., tačiau 2015 m. spalio 5 d., likus vienai dienai iki teismo posėdžio datos, atsakovė pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pridėjo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kuriame jai nustatytas nedarbingumo laikotarpis iki 2015 m. spalio 6 d. 2015 m. spalio 6 d. posėdžio metu teismas, tenkindamas atsakovės prašymą, bylos nagrinėjimą atidėjo. Kitas parengiamasis teismo posėdis buvo numatytas 2015 m. lapkričio 18 d. apeliantei buvo tinkamai pranešta apie įvyksiantį 2015 m. lapkričio 18 d. teismo posėdį, tačiau ji į posėdį neatvyko ir apie neatvykimo priežastis nepranešė. CPK 246 str. 2 d. numato galimybę atidėti bylos nagrinėjimą atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis, tačiau atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose. Apeliantė iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikusi teismui nei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nei dokumentų, pateisinančių neatvykimą, todėl vėl atidėti bylos nagrinėjimo nebuvo jokio teisinio pagrindo. Apeliantė turi teisinį išsilavinimą, be to, ji turėjo pakankamai laiko apsirūpinti atstovavimu.

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas atsakovės reikalavimas dėl žalos priteisimo.

Teisėjų šališkumas turi būti įrodomas CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytais pagrindais. Apeliantė neįrodė esant bent vieną iš šių pagrindų. Pagal CPK 68 str. 2 d. nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Teisėja įvertino visas bylos aplinkybes, šalių argumentus ir įrodymus. Tai, kad teisėja bylos aplinkybes, įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo ar tikėjosi apeliantė, negali būti pagrindu pripažinti teisėja šališka arba pažeidusia įrodymų vertinimo taisykles.

Ieškovas nurodė, kad patyrė 423,50 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, kurias sudaro apmokėjimo advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, specialių žinių nereikalingumą, nedidelį ginčo sumos dydį bei tai, kad pats ieškovas Studijų sutartyje ir įsakyme klaidingai nurodė studijų pradžios laikotarpį, o tai sudarė galimybę atsakovei ginčyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, mažina ieškovui priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 200 Eur (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“ iš atsakovės R. L. 200 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.