Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios G. L. įmonės ieškinį atsakovui G. L. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Nesant atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir prašymo dėl nepriėmimo sprendimo už akių, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sprendimas už akių priimamas tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-618-569/2017 tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą G. L. įmonei (el. b. 8-9 l.). Teismas nustatė, kad įmonės savininkas G. L. nepateikė teismui reikalautų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės mokumą ar nemokumą, tačiau iš teismo iniciatyva išreikalautų dokumentų matyti, kad G. L. įmonė registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų neturi, ūkinės veiklos nevykdo, VĮ „Registrų centras“ neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui yra 6 396,44 Eur, t.y., viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš SoDra informacijos apie įmokas ir delspinigius, Šiaulių apygardos teismo 2017-06-26 nutarties (el. b. 10, 13-14 l.), matyti, kad bankrutavusi G. L. įmonė nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais nuo 2015-02-01, kreditoriniai įsipareigojimai nuo minėtos datos didėjo, o visų pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma bankroto bylos iškėlimo momentu buvo 6330,62 Eur. 2017-08-04 bankrutuojančios G. L. įmonės kreditoriai susirinkimo metu nutarė patvirtinti 5000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (el. b. 15-17 l.).

Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovės vadovas (įmonės savininkas) privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio. Viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui (įmonės savininkui) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01) (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiu atveju įmonės vadovui kyla deliktinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.), kuriai taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. L. įmonė 2015-02-01 buvo nemoki ir kad atsakovas, nuo 1998-09-11 būdamas jos savininku (taip pat ir vienasmeniu valdymo organu) (el. b. 11-12 l.), laiku, t.y., 2015-02-01 nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi vienas iš įmonės kreditorių. Be kita ko nustatyta, kad atsakovas nepateikė Šiaulių apygardos teismui įmonės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti įmonės turtinę būklę, įmonė nevykdo ūkinės veiklos, neturi kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų. Taigi atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai įmonės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus. Taipogi nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2017-04-12 įmonės kreditoriniai įsipareigojimai didėjo ir 2017-04-12 sudarė 6330,62 Eur, kas pagrįstai laikytina žala kreditoriams, atsižvelgiant į tai, kad žala susidarė nuo 2015-02-01, į atsakovo visišką nusišalinimą nuo įmonės savininko pareigų vykdymo, nesidomėjimą įmonės bankroto procesu. Paminėtina, kad nurodyta žala nebūtų susidariusi, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra nustatytos visos įmonės savininko atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 6295,16 Eur žalos atlyginimas.

Be to, ieškovas šioje byloje prašo priteisti iš atsakovo 5000,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimą.

Kaip ir buvo minėta ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi reikalavimo teisę į administravimo išlaidų priteisimą turi ne bankrutavusi ar bankrutuojanti įmonė, o bankroto administravimo procedūras atlikęs bankroto administratorius. Šiuo atveju priteisti administravimo išlaidas prašoma ieškovei bankrutavusiai G. L. įmonei, o ne įmonės bankroto administratoriui. Taigi, reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-412-381/2016; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-933-267/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas iš dalies ir dalyje dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo atmestinas, nes pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė.

Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6295,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-01-10 iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkinamas, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 142,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285–287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutavusiai G. L. įmonei, į. k. (duomenys neskelbtini), 6295,16 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų, 16 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6295,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas – 142,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą už akių atsakovui įteikti per 3 dienas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:

“Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. vasario 27 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-1671-251/2018, iškeltoje pagal ieškovo bankrutavusios G. L. įmonės, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Informacijos teirautis tel. (8 41) 505 009.“

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.