Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. R. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

‑ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

‑ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu būdu, T. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

‑ pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

‑ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti M. D., M. A. ir R. R., šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Iš nuteistųjų T. R. ir M. Š. solidariai su M. D. ir M. A. priteista: 805,07 Eur (aštuoni šimtai penki eurai, 7 centai) turtinei žalai atlyginti ir 3 000 (trys tūkstančiai) Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios Ž. J. naudai; 1 476,09 Eur (tūkstantis keturis šimtai septyniasdešimt šeši eurai, 9 centai) už J. M. gydymą Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir 270,96 Eur (du šimtai septyniasdešimt eurų, 96 centai) proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. R. ir M. Š. nuteisti už tai, kad 2019 m. liepos 28 d., apie 21 val., viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), M. D., T. R. ir M. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų ir mažareikšmės dingsties, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu, t. y. M. A. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau šešių smūgių nukentėjusiajam J. M. į įvairias kūno vietas ir galvą. J. M. nuėjus iš įvykio vietos, M. Š. parodė M. D., T. R., M. A., kur nuėjo ir randasi J. M. M. D., T. R. ir M. A. tęsė nusikalstamą veiką, o M. Š. prisijungė prie jų ir, apie 21.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), radę sėdintį J. M., bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu. M. Š., T. R., M. A. ir M. D. tyčia kiekvienas sudavė J. M. nenustatytą skaičių smūgių. Viso bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis į galvą ir kitas įvairias kūno vietas, padarydami odos nubrozdinimą kaktoje, muštinę žaizdą dešinio antakio vidurinėje dalyje, kraujosruvas kairės akies vokuose, smakre. Dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu J. M. mirus 2019 m. liepos 30 d., 01.00 val., VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje, tokiu būdu, bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė J. M. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.6. Jo paties ir kitų nuteistųjų teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytos įvykio aplinkybės byloje surinktais įrodymais nėra paneigtos. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad gyvybė J. M. buvo atimta dėl kitų nuteistųjų suduotų smūgių į galvą.

3.7. Nagrinėjamoje byloje aktualūs nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. šioje byloje, remiantis jo (M. Š.) išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atliktų veiksmų, dėl jo bendrininkavimo ir tyčios nužudyti J. M. nebuvimo, abejonės dėl jo veikos ir kaltės nepašalintos. Byloje nėra ir negali būti surinkta pakankamai jį kaltinančių įrodymų, kad būtų paneigta jo nekaltumo prezumpcija, todėl priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, kaip ir priteisti iš jo žalos atlyginimą, nėra teisinio pagrindo.

3.8. Byloje yra duomenys, kad jis (M. Š.) yra įrašytas į Psichikos sveikatos centro pacientų duomenų registrą, jam nuo 2001 metų diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir asmenybės sutrikimas (t. 6, b. l. 182), buvo taikytas psichiatrinis gydymas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atlikti tyrimai jo pakaltinamumui ar nepakaltinamumui nustatyti. Teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nužudymo ir skirdamas bausmę, nevertino jo galėjimo įvykio metu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti dėl psichinės sveiktos būsenos, nors įvertinus nustatytas psichinės sveiktos diagnozes, yra pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistųjų T. R. ir M. Š. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą

5. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji T. R. ir M. Š. neginčija atsakomybės pagal BK 284 straipsnį. Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, į lengvesnę arba sumažinti bausmę. Nuteistasis M. Š. prašo jį dėl nužudymo išteisinti. Apeliantai nurodo, kad naudojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį skurtą, tačiau nesutinka su apygardos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nuteistasis M. Š. nesutinka su teismo išvada, kad jis bendrininkavo su kitais nuteistaisiais nužudant nukentėjusįjį ir veikė turėdamas atitinkamą tyčią. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir T. R. ir M. Š. pagrįstai pripažino kaltais pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Apeliacinės instancijos teisme, apeliantų prašymu, siekiant pašalinti tarp nuteistųjų parodymų esančius prieštaravimus, buvo atliktas įrodymų tyrimas: papildomai apklausti nuteistieji M. Š., M. D., M. A., T. R., perskaityti nuteistųjų M. Š., M. A., T. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, T. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 3, b. l. 189), apžiūros protokolas su nuotraukomis (t. 2, b. l. 78-87) bei byloje esantys dokumentai (VĮ „Šiaulių centro poliklinika“ medicininis pažymėjimas (t. 6, b. l. 182) ir T. R. laiškas (pareiškimas) Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (t. 11, b. l. 32-34).

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat buvo aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis buvo parašytas 2020 m. gruodžio 9 d. T. R. laiškas Generalinei prokuratūrai, kuriame nurodoma, kad M. A. ir T. D. dar prieš sulaikymą darė T. R. spaudimą, kad pastarasis apklausiamas tyrėjo ir teisme kaltę verstų ant M. Š., nors tai neatitinka tikrovės, nes M. Š. nieko nedarė (t. 11, b. l. 32-34). Pastebėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad, kitaip negu teigiama laiške, M. Š. apskritai nebūtų smurtavęs; pastarasis ginčija savo vaidmenį bei tyčią nužudyti J. M. Be to, T. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nuosekliai parodė, kad M. Š. veiksmų dėl didelio girtumo neprisiminė. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl laiško turinio ir atsiradimo aplinkybių, T. R. nurodė, kad šiuo metu „nelabai gali pakomentuoti laiško turinio“, jis „šiek tiek“ atitinka tikrovę, bet patikslinti negali. Kada ir kokiu būdu nuteistasis M. A. prašė duoti melagingus parodymus, neprisimena; tiesiogiai duoti melagingų parodymų M. A. neprašė, bet buvo tokių kalbų. Prašė duoti melagingus parodymus, kai jie dar nebuvo sulaikyti; buvo susitikę ne sykį. Su M. D. susitikęs nebuvo, kodėl anksčiau teigė kitaip, paaiškinti negali (t. 12, b. l. 97-98). Taigi T. R. teismo posėdyje nepatvirtino laiške nurodytų aplinkybių: nors laiške nuteistasis dar kalbėjo apie pakankamai intensyvų kitų nuteistųjų jam daromą spaudimą, taip pat ir nuteistuosius jau sulaikius ir net vežant į apygardos teismą, apeliacinės instancijos teisme jau nurodė, kad buvo tik tokios kalbos, dar prieš sulaikymą, susitikime M. D. nedalyvavo. Savo parodymų skirtumų nuo laiško turinio T. R. logiškai paaiškinti negalėjo. Nuteistasis taipogi negalėjo paaiškinti, kodėl šio laiško ir taip pat ranka rašyto nuteistojo apeliacinio skundo rašysena akivaizdžiai skiriasi, nors abu raštai pasirašyti T. R., teigė, kad tiek vieną, tiek kitą dokumentą rašė pats. Atkreiptinas dėmesys, kad M. A., kitaip negu nurodė apeliacinės instancijos teisme (t. 12, b. l. 97), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad praėjus keletui dienų po įvykio buvo sutikęs T. R., klausė, ar jis žino, kas nutiko J. (M.). Klausė, nes jau buvo girdėjęs kalbas, kad tas, kuris buvo su haskiu (M. Š.), užmušė Joną. T. R. pasakė, kad jis (T. R.) žino, kad Joną daužė daugiausiai, bet sakė nebijoti, niekas nieko nesuras (t. 3, b. l. 87). Taigi nei prieštaringi T. R. parodymai apeliacinės instancijos teisme, nei šie M. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtina laiško turinio, kad pastarasis su M. D. būtų darę T. R. spaudimą teisme apkalbėti M. Š. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad M. D. ir M. A. neturėjo paaiškinamo motyvo kaltę suversti M. Š., nes visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu jie nuosekliai pripažino patys intensyviai smurtavę J. M. atžvilgiu, ir M. Š. vaidmens neiškėlė. Nuteistasis M. A. parodė M. Š. pažinojęs tik iš matymo, nežinojo net jo vardo, su juo santykių nepalaikė (t. 3, b. l. 86-88; t. 4, b. l. 154; t. 10, b. l. 121), o nuteistasis M. D. nuteistojo M. Š. anksčiau nepažinojo, įvykio dieną matė jį pirmą kartą (t. 3, b. l. 6). Tai patvirtino ir nuteistasis M. Š., kuris parodė, kad kiti nuteistieji nėra jo draugai ar pažįstami, tik iš matymo pažįstami asmenys, su kuriais jokių santykių nepalaiko, ir kurių vardų ir pavardžių nežino (t. 4, b. l. 135-136, 154). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad nuteistieji būtų buvę piktuoju su įvykio dieną atsitiktinai sutiktu M. Š. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat ir prieštaringus paties M. Š. parodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta, jog nuteistieji M. A. ir M. D. būtų siekę neteisingai apkalbėti M. Š.; atvirkščiai, tiek jų parodymų keitimas pirmosios instancijos teisme, tiek ir tariamas T. R. laiškas turėjo kitą tikslą – padėti M. Š. sumenkinant jo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Todėl, kitaip negu teigiama M. Š. apeliaciniame skunde, apygardos teismas pagrįstai vertino, kad nuteistojo vaidmuo smurtaujant prieš nukentėjusįjį J. M., neapsiribojo spontanišku smūgiu, toliau kaip statistui stebint įvykį, tačiau buvo aktyvus, tris ar keturis kartus smūgiuojant į nukentėjusiajam į veidą.

9. Nors byloje nėra duomenų, kad nuteistieji, veikę kaip bendravykdytojai, būtų iš anksto susitarę bendrai smurtauti prieš J. M., teisėjų kolegija pastebi, kad bendra tyčia gali susiformuoti ir nusikaltimo darymo metu iki jo pabaigimo, taip pat konkliudentiniais veiksmais, kas ir įvyko sutartinai suduodant smūgius nukentėjusiajam. Nors M. Š. nesiekė nužudyti nukentėjusiojo, tačiau kartu su kitais nuteistaisiais suduodamas daugybinius smūgius kumščiais ir kojomis be kita ko ir į galvos sritį, kol J. M. neteko sąmonės, suvokė, kad sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, tad veikė netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad esant bendravykdymui kiekvieno bendrininko veiksmai yra inkriminuojami ir kitam bendrininkui, tad konkrečiu atveju, aplinkybė, kieno smūgiai tiesiogiai sukėlė mirtinus padarinius – kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu – bendravykdytojų atsakomybei neturi reikšmės. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad M. Š., veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais bendrininkų grupėje, tyčia nužudė J. M.

10. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir kito nuteistojo, T. R., atžvilgiu. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį ne kumščiu, bet viršutine rankos plaštakos dalimi, tačiau T. R. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jis kumščiu kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą (veidą) ir kitas kūno vietas. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad nepamena, kiek jis nukentėjusiajam sudavė smūgių, nepamena, ar sudavė daugiausiai smūgių iš visų nuteistųjų, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 122-123). Apeliacinės ir pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti nuteistojo T. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose nuteistasis parodė, kad jis kelis kartus (porą kartų) J. M. trenkė kumščiu į galvą ir kelis smūgius (porą kartų) į kitas kūno vietas, T. R. buvo kruvina dešinė ranka, nes nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas (t. 3, b. l. 181-182). Šiuos parodymus nuteistasis T. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje nurodydamas, kad jis nukentėjusiajam sudavė „porą“ smūgių kumščiu į kairę veido pusę ir „porą“ smūgių į kitas kūno vietas (ties krūtine), tai užfiksuota ir nuotraukose, kad T. R. smūgiavo nukentėjusiajam kumščiu (t. 3, b. l. 189-196). Apeliacinės instancijos teisme T. R. parodė, kad M. Š. nuvedė kitus nuteistuosius pas J. M., po to jis (T. R.) M. Š. nematė. Pirmas nukentėjusiajam smūgiavo (spyrė iš kojos ir trenkė ranka) M. A., J. M. pargriuvo ant žemės, po to smūgiavo M. D., paskui kelis smūgius sudavė jis (T. R.) – vieną smūgį į galvos sritį (į ausį), o antrą – į petį, dėl kitų smūgių negali paaiškinti, tačiau galėjo būti, kad sudavė kelis smūgius (porą kartų) į galvą ir kelis smūgius (porą kartų) į kitas kūno vietas (t. 12, b. l. 97-98). Aplinkybę, kad T. R. intensyviai, daug kartų smūgiuodamas, smurtavo prieš nukentėjusįjį (mušė paskutinis, išsikruvindamas rankas), viso proceso metu nuosekliai patvirtino ir nuteistieji M. A. (t. 3, b. l. 86-88; t. 10, b. l. 121-122) bei M. D. (t. 2, b. l. 172-173; 179-196; t. 10, b. l. 119-121). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl nuteistieji būtų turėję interesą apkalbėti T. R. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, teisėjų kolegija nemato pagrindo T. R. elgesį kvalifikuoti kitaip negu nužudymą veikus bendrininkų grupėje.

11. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino nuteistuosius veikus iš chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant elementarių elgesio taisyklių ir visuotinai priimtų moralės normų bei jas demonstratyviai ignoruojant, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama veika padaroma be jokios dingsties arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. M. buvo benamis, nuteistieji M. Š., M. A. ir T. R. nukentėjusiojo nepažinojo arba jį pažinojo tik iš matymo, nežinojo jo vardo ir pavardės. Nuteistasis M. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nukentėjusįjį J. M. sumušė ne dėl pavogtų iš jo pinigų, o dėl to kad nukentėjusysis „lindo“, prašė duoti išgerti, cigarečių. Nuteistasis M. D. nežino dėl kokios priežasties M. Š. mušė J. M. (t. 10, b. l. 119-121). Nuteistasis M. Š. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad jis nukentėjusiojo nepažinojo, smurtavo spontaniškai, be priežasties, norėdamas sudrausminti nukentėjusįjį, kad šis tariamai apvogė kitus nuteistuosius (t. 10, b. l. 123-124; t. 12, b. l. 95-96). Nuteistieji T. R. ir M. A. parodė, kad naudojo nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu fizinį smurtą, nes M. D. pasakė, kad J. M. jį apvogė (t. 10, b. l. 121-122; 122-123). Iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, kad nuteistieji M. Š. ir T. R. neturėjo asmeninių motyvų sumušti J. M.; nukentėjusįjį sumušė iš esmės be priežasties arba dėl menkavertės dingsties, nes jis neva iš jų pažįstamo asmens (M. D.) galimai pavogė pinigus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas nuteistųjų M. Š. ir T. R. veiksmus kaip tyčinį nužudymą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

12. Byloje yra VĮ „Šiaulių centro poliklinika“ medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad M. Š. nuo 2001 metų diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir asmenybės sutrikimas (t. 6, b. l. 182). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindo manyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis M. Š. būtų nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, taigi arba negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, arba negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų (BK 17 ir 18 straipsniai).

Dėl T. R. paskirtos bausmės

13. Nuteistasis T. R. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

14. Skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, apygardos teismo buvo įvertinta nuteistojo T. R. asmenybė. Nuteistasis T. R. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. T. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita ‑ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinta tai, kad yra viena T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ‑ jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pastebėtina ir tai, kas bylos duomenimis T. R. nuteistojo atžvilgiu smurtavo itin intensyviai, suduodamas daugybinius smūgius. Todėl ir atsižvelgiant į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad jis turi mažametę dukrą iš pirmos santuokos, sužadėtinę, kuri laukiasi, iki sulaikymo dirbo, teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo T. R. už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės (už kvalifikuotą nužudymą – arti sankcijos minimumo) yra aiškiai per griežtos. Nuteistajam T. R. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

15. Nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde prašydamas jį išteisinti kartu prašė panaikinti ir skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteistas žalos atlyginimas Ž. J. ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

16. Tarp M. Š. padarytos tyčinės veikos ir padarinių – nukentėjusiojo J. M. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo M. Š. solidariai su kitais nuteistaisiais T. R., M. D. ir M. A. priteisė 805,07 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios Ž. J. naudai; 1 476,09 Eur už J. M. gydymą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Dėl proceso išlaidų

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį T. R. ginti parinktas advokatas Arūnas Kazlauskas (t. 11, b. l. 167), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo T. R. gynėju (t. 11, b. l. 168) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo T. R. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 351,00 euras.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį M. Š. ginti parinktas advokatas Algis Kojala (darbo vieta Vilniuje) (t. 11, b. l. 167), kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo M. Š. gynėju (t. 11, b. l. 168). Nuteistojo M. Š. prašymu (t. 11, b. l. 172) jam buvo parinktas ir paskirtas kitas gynėjas, t. y. prieš tai jį pirmosios instancijos teisme gynęs advokatas V. Poškus, kurio darbo vieta Šiauliuose (t. 11, b. l. 177, 183, 190). Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl patirtų išlaidų, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo M. Š. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 623,29 eurai.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

20. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų T. R. ir M. Š. apeliacinius skundus, kurie atmesti. Įvertinus tai, jog apeliacinį procesą iniciavo nuteistieji bei į apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą, nuteistųjų turtinę padėtį, priteistus iš nuteistųjų turtinės ir neturtinės žalos dydžius, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo surengti trys teismo posėdžiai, atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir nuteistųjų T. R. ir M. Š. gynėjai advokatai dalyvavo visuose trijuose teismo posėdžiuose, advokatų darbo sąnaudas, į jų aktyvumą teismo posėdžiuose, bylos apimtį ir sudėtingumą (apeliaciniai skundai pateikti dėl vienos smurtinės nusikalstamos veikos). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistąjį T. R. apeliacinės instancijos teisme atstovavo kitas advokatas nei pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos esme nebuvo susipažinęs, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose gynėjas buvo pakankamai aktyvus, o nuteistasis T. R. sutiko atlyginti už jo gynybą patirtas išlaidas, darytina išvada, kad advokato patirtos išlaidos yra protingos, realios ir pagrįstos rašytiniais duomenimis, todėl yra pagrindas visiškai tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

21. Svarstant klausimą dėl sumos dydžio priteisimo už M. Š. gynybą, įvertinama tai, kad advokatas V. Poškus buvo parinktas ir paskirtas paties nuteistojo prašymu, jog dvejuose iš trijų teismo posėdžių advokatas V. Poškus dalyvavo vaizdo konferencijos būdu, kad vieną kartą advokatas V. Poškus turėjo važiuoti į Lietuvos apeliacinį teismą, esantį Vilniuje, iš Šiaulių, todėl pakankamai daug laiko sugaišo kelionėje (nors prašyme nurodomas net 11 val. kelionės laikas ir 80,23 eurų kelionės išlaidos, jeigu skaičiuoti kurą, kelia abejonių), taip pat į tai, kad tas pats advokatas gynė nuteistąjį M. Š. ir pirmosios instancijos teisme, todėl su bylos esme jau buvo gerai susipažinęs, taip pat vadovaujantis nuteistojo turtine padėtimi, darytina išvada, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma (623,29 eurai), kuri yra beveik dvigubai didesnė už kito valstybės advokato patirtas išlaidas, kuris anksčiau nedalyvavo procese ir turėjo susipažinti su visa bylos medžiaga, nėra proporcinga advokato V. Poškaus realioms darbo sąnaudoms, proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl iš M. Š. priteistina suma už jam suteiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme mažinama iki 300 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų T. R. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. Š. valstybės naudai 300,00 eurų už nuteistajam M. Š. suteiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Išieškoti iš nuteistojo T. R. valstybės naudai 351,00 eurą už nuteistajam T. R. suteiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.