Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant vertėjai Veronikai Rybalčenko, pareiškėjai N. N., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei, suinteresuoto asmens atstovėms V. S., S. Ž.-M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja N. N. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tarp pareiškėjos ir V. N. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo faktas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, paliekant prieš santuoką turėtą pavardę K..

2. Nurodė, kad pareiškėja 2022 m. liepos 27 d. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir TCMS, Skyrius) su prašymu įregistruoti santuokos nutraukimą, nurodydama, kad santuoka su sutuoktiniu V. N. buvo nutraukta 1991 metais. Druskininkų savivaldybės administracijos TCMS pareiškėjos prašymo netenkino, nurodė, kad patikrinus skyriuje sudarytus santuokos nutraukimo aktų įrašus pareiškėjos ir V. N. santuokos nutraukimo įrašo nėra, taip pat nėra išlikusių dokumentų ir informacijos, kokiu būdu buvo nutraukta pareiškėjos santuoka 1991 metais, todėl neturi teisinio pagrindo įregistruoti santuokos nutraukimą. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, 1991 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėja kartu su sutuoktiniu kreipėsi į Druskininkų civilinės metrikacijos skyriaus vedėją dėl santuokos nutraukimo įregistravimo, abu pasirašė civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pateiktame atitinkamos formos prašyme. Tuo metu ištuoką patvirtinantys liudijimai nei pareiškėjai, nei buvusiam sutuoktiniui nebuvo išduoti. Pareiškėja dėl ištuokos liudijimo išdavimo į Druskininkų savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi ir jis buvo išduotas 1993 m. vasario 18 d. Pareiškėja tuo metu laukėsi dukros E. S., kuriai (duomenys neskelbtini) gimus buvo privalu pateikti duomenis apie motiną, (tėvą), jų šeimyninę padėtį, pavardes. Po santuokos nutraukimo įregistravimo (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje N. pavardė buvo pakeista į iki santuokos sudarymo turėtą pavardę K.. Šias aplinkybes patvirtina vėliau jai išduoti oficialūs dokumentai K. pavarde. 2020 m. gegužės 24 d. pasibaigus Lietuvos Respublikos paso galiojimui, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Minske (tuo metu gyveno Baltarusijos Respublikoje) dėl asmens dokumento išdavimo, bet ambasados darbuotojai išdavė asmens tapatybės kortelę N. pavarde, paaiškindami, kad Gyventojų registre nėra padarytos žymos apie ištuoką su V. N. ir iki šiol jos šeimyninė padėtis – ištekėjusi, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis – V. N.. Pareiškėja kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl santuokos nutraukimo įregistravimo. Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir savivaldybės TCMS, Skyrius) 2022 m. liepos 21 d. surado liudijimų blankų gavimo ir išdavimo žurnalą, kuriame nurodoma, jog ištuokos liudijimas pareiškėjai buvo išduotas 1993 m. vasario 18 d., serija ir Nr. (duomenys neskelbtini); daugiau dokumentų, patvirtinančių santuokos nutraukimo įregistravimo faktą, neturintys. Pareiškėja mano, kad jos santuokos nutraukimo su V. N. faktą patvirtinantys dokumentai nebuvo išsaugoti dėl Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų veiksmų, dėl ko šį faktą privalanti įrodinėti teismine tvarka.

3. Suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja 2022 m. liepos 27 d. kreipėsi į savivaldybės TCMS su prašymu įregistruoti santuokos nutraukimą, nurodydama, kad santuoka su sutuoktiniu V. N. buvo nutraukta 1991 metais. Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą TCMS jo netenkino, nes nebuvo pateikta dokumento, įrodančio santuokos nutraukimą. Vykdydama teismo nutartį, pareiškėja 2022 m. rugsėjo 7 d. pakartotinai kreipėsi į TCMS su prašymu išduoti santuokos nutraukimo įrašą liudijantį išrašą, tačiau TCMS taip pat jo netenkino, nes Skyriuje nėra pareiškėjos santuokos nutraukimo įrašo. Skyrius neturi išlikusio pareiškėjos ir V. N. 1991 metais sudaryto santuokos nutraukimo įrašo, tačiau turi 1993 metų ištuokos liudijimų išdavimo žurnalą, kuriame nurodyta, kad 1993 m. vasario 18 d. N. K. buvo išduotas pakartotinis ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat turi 1993 metais sudarytą tėvystės pripažinimą, kuriame nurodyta, kad N. K. dukros E. K. tėvystę pripažįsta R. S.. Atsižvelgiant į 1991 metais galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 53 straipsnį, kuris numatė, kad vaiko kilimas iš tėvų, esančių tarpusavyje santuokoje, patvirtinamas tėvų santuokos įrašu, bei į 54 straipsnį, kuriame numatyta, kad vaiko kilimas iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, nustatomas, paduodant valstybiniam civilinės metrikacijos organui bendrą vaiko tėvo ir motinos pareiškimą, Skyriui buvo paduotas pareiškėjos ir R. S. bendras pareiškimas tėvystei nustatyti, kuriuo R. S. pripažino E. K. tėvystę. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pareiškėja 1993 metais nebuvo susituokusi (ištekėjusi) su V. N., priešingu atveju jos dukters tėvu būtų įrašytas pareiškėjos sutuoktinis V. N., o ne R. S..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir V. N. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro 2022 m. gegužės 31 d. pažymoje apie asmens duomenis Nr. GR.1A-8629 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – ištekėjusi, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinis – V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), vaikai S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Nesutikdama, kad praėjus 30 metų po santuokos nutraukimo nebuvo pateikti duomenys gyventojų registrui apie jos santuokos (duomenys neskelbtini) nutraukimo įregistravimą ir iki šiol ji vis dar laikoma ištekėjusia, pareiškėja 2022 m. liepos 27 d. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos TCMS su prašymu įregistruoti jos santuokos nutraukimą su sutuoktiniu V. N., kuri buvo nutraukta 1991 metais. Druskininkų savivaldybės administracijos TCMS atsakydamas į pareiškėjos prašymą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra išlikusių dokumentų ir informacijos, kokiu būdu buvo nutraukta pareiškėjos santuoka 1991 metais, TCMS neturi teisinio pagrindo įregistruoti santuokos nutraukimą. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 27 d. pakartotinai pateikė pareiškimą Druskininkų savivaldybės administracijai, prašydama išduoti jai (duomenys neskelbtini) nutrauktos santuokos liudijimą. Atsakydama į pareiškėjos prašymą Druskininkų savivaldybės administracija nurodė, kad patikrinus TCMS sudarytus santuokos nutraukimo akto įrašus nustatyta, jog pareiškėjos ir V. N. santuokos įrašo Skyriuje nėra. Druskininkų savivaldybės administracijos TCMS yra išlikę pareiškėjos nurodomo laikotarpio ištuokos, įvaikinimo, mirties akto įrašų, 1992 metų liudijimų (santuokos) išdavimo žurnalas, 1991 metų abėcėlinis žurnalas, 1991 metų ištuokos įrašų žurnalas, 1993 m. ištuokos liudijimų išdavimo žurnalas. Iš Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1991 metų Abėcėlinio žurnalo apie ištuokos įrašus asmenų, kurių pavardės prasideda iš „K“ ir iš „N“ raidžių, bei Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriaus 1991 metų ištuokos, įvaikinimo, mirties akto įrašų knygoje Nr. 88 esančių ištuokos akto įrašų nuo 1991 m. rugpjūčio 23 d. iki 1991 m. rugpjūčio 31 d. matyti, kad ištuokos įrašo, sudaryto (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjos ir V. N., nėra.

6. Teismas sprendė, jog byloje nustatyta, kad visi civilinės būklės aktų įrašų registravimo ir liudijimų išdavimo atitinkamo laikotarpio žurnalai yra išlikę, tačiau juose nėra įrašo apie tai, kad tarp pareiškėjos ir V. N. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo faktas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, paliekant prieš santuoką turėtą pavardę K.. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai pareiškimo neįrodžius neturi pagrindo nustatyti jos prašomą ištuokos įregistravimo faktą, todėl jos pareiškimo netenkino.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė juridinę reikšmę reglamentuojančias teisės normas, dėl ko buvo priimtas neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

4.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gruodžio 29 d. yra pateikęs Senato išaiškinimą Nr. 56, kuriame nurodyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Tame pačiame išaiškinime yra nurodyta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt. ) atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ieškovės prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę jos asmeniniam gyvenimui, tiek finansiniam, tiek emociniam, nes po (duomenys neskelbtini), kuomet buvo nutraukta pareiškėjos santuoka, ji pagrįstai tikėjosi, kad jos gaunamos pajamos ir įgyjamas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, o šiuo metu paaiškėjo, kad visa tai yra bendra jungtinė nuosavybė su vyru, su kuriuo pareiškėja neveda bendro ūkio, negyvena ir nebendrauja 30 metų.

4.3. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp pareiškėjos ir V. N.. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu. Santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 35 straipsnyje buvo nurodyta, kad santuoka nutraukiama teismine tvarka arba civilinės metrikacijos organuose, jeigu sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų ir t.t. Atsižvelgiant į santuokos nutraukimo metu galiojusį teisinį reguliavimą (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi į Druskininkų Civilinės metrikacijos skyriaus vedėją dėl santuokos nutraukimo įregistravimo. Dėl santuokos nutraukimo ir šio fakto įregistravimo pareiškėja bei jos sutuoktinis pasirašė civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pateiktame atitinkamos formos prašyme, tačiau ištuoką patvirtinantys dokumentai nei pareiškėjai, nei buvusiam sutuoktiniui nebuvo išduoti. Pareiškėjai 1993 m. vasario 18 d. buvo išduotas ištuokos liudijimas AE Nr. (duomenys neskelbtini), šį faktą patvirtina liudijimų blankų gavimo/išdavimo žurnalas. Po santuokos nutraukimo pareiškėja susigrąžino iki santuokos turėtą pavardę K., į bylą pateikti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, dukters E. gimimo liudijime taip pat yra nurodyta, kad motina yra K..

4.4. Suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija su pareikštu pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

4.5. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas šioje civilinėje byloje yra įrodytas ne tik leistinais tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais ir suinteresuoto asmens paaiškinimais apie žurnalus ir juose esančius įrašus. Pagal suformuotą teismų praktiką tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Nagrinėjamu atveju visi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai papildo, patvirtina vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas egzistuoja.

8. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, o reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad santuoka su sutuoktiniu V. N. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), būtų atimta iki šiol turėta pareiškėjos teisė į jos asmens tapatybės dokumentuose turėtą pavardę K..

5.2. Pareiškėjai Skyrius neišdavė santuokos nutraukimo įrašą liudijančio išrašo ir nurodė kreiptis į teismą, todėl pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių santuokos nutraukimo juridinę reikšmę turintį faktą bei jų atkurti ne teismo tvarka. Nors Skyrius neturi išlikusio pareiškėjos ir V. N. 1991 metais sudaryto santuokos nutraukimo įrašo, tačiau turi 1993 metų ištuokos išdavimo žurnalą, kuriame nurodyta, kad 1993 m. vasario 18 d. pareiškėjai buvo išduotas ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat turi 1993 metais sudarytą tėvystės pripažinimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos dukros E. K. tėvystę pripažįsta R. S.. Atsižvelgiant į 1991 metais galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 53 ir 54 straipsnius, Druskininkų savivaldybės miesto civilinės metrikacijos skyriui buvo paduotas pareiškėjos ir R. S. bendras pareiškimas tėvystei nustatyti, kuriuo R. S. pripažino E. K. tėvystę. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pareiškėja 1993 metais nebuvo susituokusi su V. N. (už jo ištekėjusi), priešingu atveju pareiškėjos dukros tėvu būtų įrašytas pareiškėjos sutuoktinis V. N., o ne R. S..

5.3. Santuokos sudarymo su V. N. (duomenys neskelbtini) akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pareiškėjai (tuo metu turėjusiai K. pavardę) po sudarytos santuokos, akto įrašo pagrindu pavardė buvo pakeista iš K. į N.. Po santuokos nutraukimo įregistravimo Druskininkų savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje N. pavardė buvo pakeista į iki santuokos sudarymo turėtą pavardę K..

5.4. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens. Šioje byloje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas – pastaroji sutinka su pareiškėjos pareikštu reikalavimu, todėl pareiškėjos prašomos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. N. (V. N.) ištuoka – (duomenys neskelbtini) sudarytos jų santuokos nutraukimo įregistravimas abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu.

11. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė paaiškino, jog Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 1971 metų, lietuvių kalbą supranta buitiniame lygmenyje. Konkrečią santuokos nutraukimo įregistravimo datą prašo nustatyti dėl to, kad ją tiesiog prisimena. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką greitai nutraukė todėl, kad tuokdamasi su V. N. ji nežinojo, jog V. N., tuo metu Marijampolėje buvusiame kariniame dalinyje tarnavęs kariškis, bus paskirtas į Odesoje dislokuotą karinį dalinį, kur ji persikelti nesutiko (materialinį santuokos sudarymo aspektą neigia). Ištuokos data jos atmintyje užsifiksavo todėl, kad telefonu susisiekus su sutuoktiniu dėl ištuokos V. N. paskutinę 1991 metų rugpjūčio savaitę pirmadienį svarstė atvykimo būdą, į Druskininkus atvyko antradienį, jos vaikas tuo metu nėjo į mokyklą. Abiem nuvykus į Civilinės metrikacijos skyrių vedėja R. davė užpildyti dokumento apie ištuoką blanką, padedant darbuotojai jį užpildę. Jį pasirašius darbuotoja pasakė, kad „jūs išskirti“. Pildydama nurodė, jog pasilieka K. pavardę. Po vieno ar dviejų mėnesių pasikeitė pasą, nes nenorėjo paso su santuokos ir santuokos nutraukimo štampais (pasas, kuriame jos pavardė buvo nurodyta K., pakeistas į pasą su ta pačia K. pavarde). Neprisimena, kokiu tikslu 1992 m. vasario 11 d. jai buvo išduotas pakartotinis santuokos liudijimas. Ištuokos liudijimo reikėjo todėl, kad 1992 m. susipažino su R. S. ir (duomenys neskelbtini) gimė pastarojo asmens bei jos dukra E. S.. Tam, kad gimimo liudijime ji būtų užregistruota kaip R. S. dukra, rinko dokumentus ir pateikė 1993 m. vasario 18 d. Civilinės metrikacijos skyriaus jai išduoto ištuokos liudijimo kopiją (šio dokumento ji neišsaugojo).

13. Suinteresuoto asmens atstovių teigimu, pareiškėjos ir V. N. ištuokos įregistravimo įrašas yra prarastas Druskininkų savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriui nežinomu būdu – galimai sunaikintas ar pareiškėjai atiduotas jo originalas. Metų bėgyje įvykusių santuokos nutraukimo įrašų įregistravimo blankai yra suarchyvuojami (susiuvami į įrašų knygą) kitų metų pradžioje, 1991 metų pareiškėjos santuokos nutraukimo įrašo nėra, Skyriuje apskritai nėra pareiškėjos ir V. N. santuokos nutraukimo įregistravimo įrašo. Su prašomu nustatyti juridiniu faktu sutinka dėl to, kad, jei tuo metu nebūtų įregistruoto santuokos nutraukimo įrašo, pagal tada galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas pareiškėjos dukters E. tėvu bendru jo ir pareiškėjos pareiškimu nebūtų įregistruotas R. S.. Yra išlikęs tik pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo, priedai prie pareiškimo buvo saugoti 10 metų. Pareiškėjai 1993 m. vasario 18 d. buvo išduotas papildomas ištuokos liudijimas. Pagal tuo metu galiojusią tvarką papildomi ištuokos liudijimai buvo išduodami, jeigu buvo prarasti pirminiai ar asmeniui reikėdavo įrašo originalo (šiuo metu kartotinių liudijimų išdavimo skaičius neribojamas). Išduodant papildomą ištuokos liudijimą 1993 m. žurnale ištuokos įregistravimo datos nėra, nes tokia žurnalo forma – jame nebūdavo žymima ištuokos registravimo data, nurodoma tik papildomo santuokos nutraukimo liudijimo išdavimo data.

14. Kadangi nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo patvirtino negalimumą atkurti pareiškėjos nurodomą civilinės būklės akto įrašą, nes jis galimai prarastas, konstatuotina, jog egzistuoja CPK 445 straipsnyje nustatyta sąlyga pareiškėjos nurodomam juridiniam faktui nustatyti.

15. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

17. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje apžiūrėtų Druskininkų CMS 1991 m. pavardės, vardo, tėvavardžio pakeitimo, santuokos, tėvystės nustatymo akto įrašų knygos Nr. 89 matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota pareiškėjos ir V. N. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos jai suteikta N. pavardė, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų išduotas pasas su pastarąja pavarde.

18. Byloje aktualiu laikotarpiu santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose reglamentavo 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 37 straipsnis, pagal kurį, jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos organuose. Šiais atvejais ištuoka įforminama ir sutuoktiniams ištuokos liudijimas išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos. Jeigu praėjus trims mėnesiams nuo pareiškimo dėl ištuokos padavimo dienos sutuoktiniai per sekančius tris mėnesius neatvyksta į civilinės metrikacijos organą ištuokos įforminti, tai pareiškimas dėl ištuokos laikomas nepaduotu.

19. Šių nuostatų įgyvendinimą detalizavo Civilinės metrikacijos instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos TSR ministrų tarybos 1982 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 104 (su pakeitimais, nustatytais Lietuvos TSR ministrų tarybos1984 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 14). Pagal šios Instrukcijos 94 punktą, sutinkamai su Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso 37 straipsniu, kai nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama sutuoktinių arba vieno jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuje, remiantis rašytiniu abiejų sutuoktinių pareiškimu. Instrukcijos 96 punkte įtvirtinta, jog pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu jie privalo patvirtinti, kad neturi nepilnamečių vaikų. Jeigu vienas sutuoktinių negali atvykti į civilinės metrikacijos skyrių paduoti pareiškimo nutraukti santuoką, atvykęs sutuoktinis turi pateikti bendrą abiejų sutuoktinių pareiškimą arba atskirus jų pareiškimus. Neatvykusio sutuoktinio parašas pareiškime turi būti patvirtintas jo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos organo arba kitų organų, nurodytų Lietuvos TSR civilinio kodekso 45 straipsnyje. Paduodant pareiškimą, paskiriama santuokos nutraukimo registravimo data, kurią civilinės metrikacijos skyrius praneša neatvykusiam sutuoktiniui. Registruojant santuokos nutraukimą privalo dalyvauti abu sutuoktiniai, išskyrus atvejus, kai vienas jų negali atvykti dėl jo pareiškime nurodytų svarbių priežasčių (97 punktas). Šios Instrukcijos 94 punkte numatytu atveju santuokos nutraukimas įregistruojamas ir buvusiems sutuoktiniams ištuokos liudijimai išduodami praėjus trims mėnesiams nuo dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą nutraukti santuoką (98 punkto 1 dalis). Jeigu praėjus trims mėnesiams nuo pareiškimo nutraukti santuoką padavimo dienos sutuoktiniai per tolesnius tris mėnesius neatvyksta į civilinės metrikacijos skyrių santuokos nutraukimui įregistruoti, šis pareiškimas laikomas negaliojančiu (98 punkto 2 dalis).

20. Iš pareiškėjos paaiškinimo darytina tikėtina išvada, jog (duomenys neskelbtini) ji (anot pareiškėjos, kartu su sutuoktiniu V. N.) padavė pareiškimą Druskininkų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui (toliau – ir Druskininkų CMS) dėl santuokos nutraukimo. Remiantis Instrukcijos 84, 98 punktų nuostatomis spręstina, jog prašymą priėmusi Druskininkų CMS vedėja pareiškimo padavimo dieną negalėjo nei konstatuoti, nei įregistruoti santuokos nutraukimo fakto. Taigi nustačius, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja padavė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, po šešerių mėnesių nuo šios datos (pasibaigus (duomenys neskelbtini)) šis pareiškimas būtų netekęs galios, jei ištuoka pagal šį pareiškimą nebūtų buvusi įregistruota.

21. Iš Druskininkų miesto Civilinės metrikacijos skyriaus Abėcėlinio žurnalo 1991 m. aktų įrašams matyti, kad jame nėra pareiškėjos nurodomo ištuokos įregistravimo įrašo. Apžiūrėjus Druskininkų CMS 1991 m. ištuokos, įvaikinimo, mirties aktų įrašų knygoje Nr. 88 suarchyvuotus ištuokos akto įrašus nustatyta, kad 1991 m. rugpjūčio 23 d. buvo įregistruotas kitų asmenų ištuokos akto įrašas Nr. 40, pagal kurį išduoti liudijimai serija II-05 Nr. 378514, serija I-OK Nr. 386969; 1991 m. rugpjūčio 31 d. atliktas kitų asmenų ištuokos akto įrašas Nr. 41, pagal kurį išduoti liudijimai serija I-OK Nr. 386973 ir I-OK Nr. 386977. Pareiškėjos nurodomo (duomenys neskelbtini) ištuokos akto įrašo nėra. Tokio įrašo suinteresuotas asmuo nerado ir 1992 -1993 m. ištuokos įrašų knygose, todėl konstatavo, kad Skyrius jo neturi (Druskininkų savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 7 d. raštas atsakant į pareiškėjos prašymą Nr. 13-1413 (3.21), atsiliepimas į prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, kt.).

22. Tačiau apie tai, kad (duomenys neskelbtini) padavus minėtą pareiškimą pareiškėjos ir V. N. ištuoka visgi buvo įregistruota Instrukcijoje nustatytu terminu (ne (duomenys neskelbtini)), apeliacinės instancijos teismas sprendžia iš toliau nurodomų rašytinių įrodymų.

23. Pagal Instrukcijos 135 punktą, asmenys, norintys gauti pakartotinius liudijimus, kreipiasi tiesiog arba per savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyrių į įrašo sudarymo vietos civilinės metrikacijos skyrių. Jis išduoda prašomus pakartotinius liudijimus tiesiog arba nusiunčia juos pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriui įteikti pareiškėjui. Jeigu civilinės metrikacijos skyriuje nėra reikiamo civilinės būklės akto įrašo, tai civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas apie tai pažymi gautajame pareiškime ir jį nusiunčia Lietuvos TSR teisingumo ministerijos Respublikiniam civilinės metrikacijos archyvui. Lietuvos TSR teisingumo ministerijos Respublikinis civilinės metrikacijos archyvas, gavęs iš civilinės metrikacijos skyriaus pareiškimą, išsiunčia pakartotinį liudijimą pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriui įteikti pareiškėjui arba praneša pareiškėjui, kad įrašo nėra.

24. Suinteresuoto asmens prie 2022 m. gruodžio 2 d. rašytinių paaiškinimų pateiktame liudijimų blankų gavimo ir liudijimų išdavimo lape nurodyta liudijimų blankų gavimo data „1992 m. likutis“, gauta iš Teisingumo ministerijos, liudijimų rūšis „ištuokos“, eilės Nr. 23, liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini), liudijimo išdavimo data (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. „Pap.“, liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) N. K., akto įrašo sudarymo vieta Druskininkai.

25. Iš 1993 metų ištuokos, įvaikinimo, tėvystės nustatymo, pavardės pakeitimo knygos nustatyta, kad 1993 m. vasario 18 d. buvo atliktas įrašas dėl N. K., kurios paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto papildomo ištuokos liudijimo (pareiškėja nurodė, kad tai Sovietų sąjungos paso duomenys, to paso ji neturi), skiltyje akto įrašo numeris žodis „Pap.“, skiltyje akto įrašo sudarymo data nurodyta 93 02 18.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, užfiksuoti faktai suponuoja pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjos ir V. N. santuokos nutraukimas buvo įregistruotas, priešingu atveju, kaip tai numato Instrukcijos 135 punktas, pakartotinis santuokos nutraukimo liudijimas, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. vasario 18 d. jai nebūtų išduotas nurodant, kad tokio įrašo nėra.

27. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimas negalėjo būti įregistruotas. Apie šio civilinės būklės akto įregistravimo datą apeliacinės instancijos teismas sprendžia remdamasis pirmiau nurodyta ištuokos įregistravimo galimybe pradedant nuo 1991 m. lapkričio 28 dienos ir baigiant 1992 m. vasario 28 diena (1964 m. civilinio kodekso 79 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis, Instrukcijos 98 punkto 2 dalis).

28. Iš Druskininkų m. Civilinės metrikacijos skyriaus pareiškimų pakartotiniams liudijimams gauti 1992 metų registracijos žurnalo nustatyta, kad 1992 m. vasario 11 d. pareiškėjai buvo išduotas pakartotinis santuokos liudijimas, o suinteresuoto asmens atstovės paaiškino, kad įrašas „AE 014841 92.02.11“ santuokos sudarymo akto įraše, sudarytame (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto civilinės metrikacijos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), reiškia N. K. išduotą pakartotinį santuokos liudijimą ir jo išdavimo datą 1992 m. vasario 11 d., kurią patvirtina ir 1992 metų Druskininkų m. civilinės metrikacijos skyriaus Civilinės būklės aktų (santuokos) registravimo liudijimų apskaitos žurnale nurodyta informacija: „Eilės numeris – 41; Liudijimo blanko Nr.– 014841; Eil. Nr. – Pak. 79; Išdavimo data – 92.02.11; Pareiškėjo pavardė, vardas, tėvo vardas – N. K.; Liudijimo pavadinimas – Druskininkų; Liudijimo Nr. – 91.07.13-79; Akto įrašo data ir Nr. – IX.OK 709048; Pareiškėjo parašas – N. K.“.

29. Kadangi Pakartotinių liudijimų išdavimą reglamentuojančiame Instrukcijos IX skyriuje nustatyta, kad, jeigu santuoka nutraukta, civilinės metrikacijos organas neturi teisės išduoti pakartotinį santuokos liudijimą, prireikus buvusio sutuoktinio prašymu jam gali būti išduotas atitinkamas pažymėjimas (Instrukcijos 131 punktas), o pareiškėjai pakartotinis santuokos liudijimas buvo išduotas 1992 m. vasario 11 d., darytina išvada, kad jos ir V. N. santuokos nutraukimo įrašas buvo atliktas laikotarpiu nuo 1992 m. vasario 12 dienos iki 1992 m. vasario 28 d. įskaitytinai.

30. Papildomai tai patvirtina faktas, kad pareiškėja ir R. S. 1993 m. spalio 27 dieną Druskininkų civilinės metrikacijos skyriui pateikė prašymą įrašyti R. S. N. K. dukters E., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu ir kad šis prašymas buvo patenkintas. To nebūtų, jei pareiškėjos ir V. N. santuokos nutraukimas nebūtų įregistruotas (Santuokos ir šeimos kodekso 54 straipsnis, Instrukcijos 32-33 punktai).

31. Be to, visi byloje esantys rašytiniai įrodymai (įvairūs asmens dokumentai – 1993 m. gegužės 1 d. N. K. išduotas socialinio draudimo pažymėjimas, 2018 m. spalio 16 d. neįgaliojo pažymėjimas, 1993 m. kovo 4 d. Druskininkų pasų poskyrio išduotas pasas ir vėliau 2000 m. gegužės 3 d. 2010 m. gegužės 24 d. išduoti pasai) netiesiogiai patvirtina pareiškėjos ištuoką, po kurios pareiškėjai buvo palikta K. pavardė.

32. Pagal Instrukcijos 103 punktą, įregistravęs santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyrius apie tai parašo santuokos sudarymo įraše ir praneša atitinkamam civilinės metrikacijos organo archyvui, kad apie tai būtų pažymėta antrajame santuokos sudarymo įrašo egzemplioriuje. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis pareiškėjos ir V. N. santuokos nutraukimo įregistravimo įrašas, tikėtina, dėl nenustatytų priežasčių yra prarastas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytos išvados nekeičia apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta aplinkybė, jog Druskininkų CMS 1991 m. pavardės, vardo, tėvavardžio pakeitimo, santuokos, tėvystės nustatymo akto įrašų knygos Nr. 89 (duomenys neskelbtini) pareiškėjos ir V. N. santuokos įraše Nr. (duomenys neskelbtini) apie santuokos nutraukimą nėra pažymėta.

33. Remdamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs pirmiau nurodytas materialinės teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo pareiškimo, todėl nėra pagrindo nustatyti jos ir V. N. ištuokos įregistravimo faktą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir pareiškėjos prašymas patenkintinas iš dalies, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. N. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir V. N., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarytos santuokos Druskininkų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo faktas buvo įregistruotas Druskininkų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje 1992 m. vasario 12 d. – 28 d. laikotarpiu abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu, paliekant pareiškėjai prieš santuoką turėtą pavardę K. (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 448 straipsnis).

34. Pažymėtina, kad nurodomas faktas nustatomas tikslu įregistruoti jį civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo priėmimo šis sprendimas elektroninių ryšių priemonėmis turi būti išsiųstas Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes nustatančio CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

36. Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens procesinių dokumentų bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išreikštos pozicijos matyti, kad jų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra skirtingas, jų interesai nėra priešingi, todėl valstybei nepriteistinos apeliantės atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. N. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir V. N., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos Druskininkų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo faktas buvo įregistruotas Druskininkų savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje 1992 m. vasario 12 d. – 28 d. laikotarpiu abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu, paliekant pareiškėjai prieš santuoką turėtą pavardę K..

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo priėmimo šis sprendimas elektroninių ryšių priemonėmis turi būti išsiųstas Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.