- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-280-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06434-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- K. J., R. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „REES investicija“
- Trečiasis asmuo
- Z. S., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Kultūros ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1520-615/2026, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REES investicija“ ieškinį atsakovams R. S. ir K. J. dėl teisės pripažinimo ir kitų reikalavimų, tretieji asmenys Z. S., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Kultūros ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „REES investicija“ teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti ieškovei teisę vykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų dalies paprastojo remonto darbus pagal parengtą fasadų dalies paprastojo remonto projektą (statinio projekto Nr. XYZ2023.NEMUNO471-XX-PR) be atsakovų R. S. ir K. J. sutikimo.
2. Ieškovė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. UAB „REES investicija“ nuosavybės teise priklauso pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2p), negyvenamosios maitinimo paskirties patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Kitos patalpos pirmajame aukšte taip pat priklauso trečiajam asmeniui Z. S.; antrajame aukšte ir mansardoje – atsakovams R. S. ir K. J..
2.2. Įsigijęs patalpas, ieškovas siekė suremontuoti tiek patalpų vidų, tiek išorę. Pradėjus patalpų vidaus patalpų remontą (paprastojo remonto darbus), kilo konfliktas su atsakovais, kurie nuolat reiškė pretenzijas ir teikė eilę skundų. Atsakovai nesutinka su ieškovo planuojamais pastato fasadų remonto darbais ir reikalauja dėl patalpų vidaus remonto darbų tariamai patirtos žalos atlyginimo, yra informavę ieškovę žodžiu, kad jokių sutikimų darbams ieškovei neduos.
2.3. Fasadų remonto darbai šiai dienai nėra pradėti. Ieškovės užsakymu buvo parengtas fasadų dalies paprastojo remonto projektas (statinio projekto Nr. XYZ2023.NEMUNO471-XX-PER), pagal kurį projektuojami fasado dešinės pusės langų angų paprastojo remonto darbai, pirmo aukšto fasado plokštumos remonto – perdažymo darbai. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento fasadų remonto darbams išdavimo, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi reikalingas visų bendraturčių sutikimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai K. J., R. S. prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad jos butas yra virš ieškovei priklausančių patalpų. Ieškovė nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio remontuodama pastato vidaus patalpas, išardė sienų pertvaras, dalį kapitalinių sienų, vidinėse patalpos sienose iškirto angas, montuoja naujas sąramas, kurios neatitinka statybos techninių reikalavimų. Visus šiuos kapitalinio remonto darbus ieškovė atliko be projekto, be statybos leidimo ir namo bendraturčių sutikimo. Dėl to buvo pažeista pastato perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukšto, nusėdo atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindys, įtrūko atsakovės buto sienos, lubos, buvo susilpninta pastato konstrukcija. Atsakovė nesutinka, kad ieškovė keistų namo fasadinę sieną, platintų ir didintų fasadinės sienos langų ertmes, įrenginėtų lango vietoje duris, taip mažindama fasadinės (kapitalinės) sienos mūro plotą, nes planuojami atlikti fasado remonto darbai dar labiau pažeis namo konstrukcinę dalį ir atsakovės buto grindų bei sienų stovį. Parengusi paprastojo remonto projektą, ieškovė iš esmės ruošiasi atlikti statinio kapitalinį remontą, todėl toks projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 163 straipsnio 3 punktu, sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2173-1210/2025 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-11881-2024-7).
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje turės būti vertinamos atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos ginčo aplinkybės, t. y. ar ieškovė, nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio neturėdama išduotų leidimų, neteisėtai atliko vidaus kapitalinio remonto darbus, dėl kurių nusėdo atsakovės buto grindys ir taip atsakovei buvo padaryta žala, ir ar tuo pagrindu grindžiamas atsakovų nesutikimas su ieškovės siūlomais naujais remonto darbais yra pagrįstas.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2173-1210/2025 (kita civilinė byla) pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovei UAB „REES investicija“ dėl paminėtų ieškovės remonto/statybos darbų pripažinimo savavališka statyba, neatitinkančia teisės aktų reikalavimų ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teismo vertinimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės iš dalies turės įrodomąją ir prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą, kuri iš ginčo šalių pateikė į bylą neteisingus duomenis, ar ieškovė nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio vidaus patalpų kapitalinio remonto darbus atliko neteisėtai, ar dėl šių darbų nusėdo atsakovės buto grindys, taip padarant jai žalą, ar tuo pagrindu grindžiamas atsakovų nesutikimas su ieškovės siūlomais naujais remonto darbais yra pagrįstas.
7. Teismas nurodė, kad siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, yra teisinis pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2173-1210/2025 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-11881-2024-7).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė K. J. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Šią bylą nuo pat pradžių nagrinėjo kita teisėja, o nuo 2025 m. lapkričio 4 d. pasikeitė teisėjas. Naujos sudėties teismas 2025 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo neatsižvelgdamas nei į bylos šalių nuomonę dėl bylos sustabdymo, nei į byloje esančias įsiteisėjusias teismo nutartis. Į bylą yra pateikta įsiteisėjusi 2024 m. lapkričio 20 d. teismo nutartis, kuria buvo atmestas prašymas dėl bylos sustabdymo, nes tam nebuvo pagrindo. Skundžiamojoje teismo nutartyje nurodomi visiškai priešingi teismo argumentai. Teismas bylos medžiagą vertino atsainiai, neįsigilinęs į esmines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Šalies argumentai
8.2. Pagrindinė priežastis, kodėl apeliantė nesutinka su ieškovės parengtu projektu, yra tai, kad pastato perdanga, esanti tarp atsakovės buto ir ieškovei priklausančių patalpų, yra pažeista, įlinkusi ir nesaugi. Todėl apeliantei nesuprantama, kodėl teismas sprendė, kad pagrindinė nesutikimo priežastis yra ieškovės atlikto vidaus patalpų remonto rūšis. Medinė perdanga, esanti tarp atsakovės buto ir ieškovės patalpų, yra nusėdusi, todėl atsakovės butas negali būti eksploatuojamas. Šios pažeistos medinės perdangos sijos laikosi ant pastato fasadinės šiaurinės sienos, todėl atsakovė nesutinka, kad būtų ardoma pastato šiaurinė fasado siena, kol nėra sutvarkyta su ja susijusi laikančioji pastato konstrukcija – medinė perdanga. Šią aplinkybę patvirtina teismo eksperto M. R. 2025 m. rugpjūčio 7 d. Statybos techninės veiklos ekspertizės aktas. Teismas turi nustatyti, ar pagal ieškovės pateiktą projektą atlikus statybos darbus – išardžius dalį fasadinės sienos – pastato būklė nepablogės, ar tai nepažeis pastato bendraturčių teisių į saugų būstą.
8.3. Ieškovė, parengdama paprastojo remonto projektą, iš esmės ruošiasi atlikti statinio kapitalinį remontą, todėl ieškovės parengtas projektas neatitinka nei Statybos įstatymo nuostatų nei Statybos techninio reglamento reikalavimų. Pažymi, kad teismas gali pats nustatyti iš byloje esančių duomenų, kokia yra suprojektuota pastato fasadinės sienos remonto rūšis.
8.4. Teismas civilinės bylos sustabdymą grindžia tuo, kad nėra aišku, kuri iš ginčo šalių pateikė į šią bylą neteisingus duomenis. Teismas turi vertinti bei nagrinėti byloje pateiktų įrodymų pagrįstumą, o ne vertinti, kuri bylos šalis pateikė į bylą neteisingus duomenis. Svarbu yra tai, kad medinė perdanga yra nusėdusi, o koks asmuo yra kaltas dėl šios perdangos pažeidimo, sprendžiant pastato fasado remonto projekto teisėtumo klausimą, neturi jokios teisinės reikšmės. Todėl ši teismo nurodyta aplinkybė nėra reikšminga ir nesudaro pagrindo stabdyti bylą.
8.5. Pažymi, kad pagrindinis šios bylos nagrinėjimo dalykas -– projekte numatyti fasado remonto darbai, jų rūšis, bei suprojektuotų darbų galimos pasekmės pastato esamų laikančiųjų konstrukcijų stabilumui, paveldosaugos reikalavimams, bendraturčių nuosavybės teisėms. Taigi, teismas turi nagrinėti pateiktą ieškovės projektą bei jo atitikimą teisės aktams ir nustatyti, ar šis projektas nepažeidžia bendraturčių interesų. Teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-2173-1210/2025, dėl kurios yra sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas, nebus nagrinėjamas klausimas dėl fasado projekto atitikimo įstatymo reikalavimams, nebus sprendžiamas klausimas, ar atsakovės nesutikimas dėl fasado remonto darbų yra pagrįstas, nebus pasisakoma dėl pastato fasadinės sienos projekte suprojektuotų griovimo darbų – naujų durų įrengimo, langų platinimo, gilinimo, aukštinimo. Teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad šie klausimai gali būti nagrinėjami kitoje byloje. Kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas neturės jokios įrodomosios ir prejudicinės reikšmės šiai civilinei bylai.
8.6. Šios civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės yra beveik baigtas, byloje yra apklaustos šalys, visi liudytojai, teismo ekspertas (-ai), į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai, ekspertinės išvados bei kiti objektyvūs įrodymai, leidžiantys teismui priimti sprendimą civilinėje byloje. Atsakovė sutiktų tęsti bylos nagrinėjimą nuo to procesinio veiksmo, kurį atliko buvusi teismo sudėtis. Atsakovė turi pagrįstų lūkesčių, kad ir ieškovė taip pat sutiktų tęsti bylos nagrinėjimą nuo tos stadijos, kai pasikeitė teismo sudėtis. Civilinė byla Nr. e2-2173-1210/2025 dar nėra pradėta nagrinėti iš esmės, bylos šalys dar net nėra apklaustos, neapklausti liudytojai, ekspertai bei neatlikti kiti būtini veiksmai. Toks šios bylos sustabdymas užvilkins procesą. Skundžiama nutartis pažeidžia tiek operatyvumo, efektyvumo, protingumo ir teisingumo principus, tiek šios civilinės bylos šalių teises ir teisėtus interesus bei prieštarauja civilinio proceso tikslams.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. S. prašo atskirąjį skundą tenkinti Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Priešingai nei teigia teismas, aktualios civilinės bylos nėra susijusios, šių civilinių bylų nagrinėjimo dalykai yra skirtingi, o tarp šiose civilinėse bylose priimtinų sprendimų motyvų negali būti jokio tarpusavio prieštaravimo.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovas sutinka su atsakovės K. J. atskirajame skunde išdėstyta pozicija ir neprieštarauja, kad ši civilinė byla būtų nagrinėjama toliau nuo to veiksmo, nuo kurio pasikeitė šią bylą nagrinėjančio teismo sudėtis.
9.3. Teismas turi vertinti bei nagrinėti byloje pateiktų įrodymų pagrįstumą, o ne vertinti, kuri bylos šalis pateikė į bylą neteisingus duomenis. Šiuo atveju teismas siekia išsiaiškinti tai, kuri šalis į bylą pateikė neteisingus duomenis, kas, atsakovo nuomone, yra visiškai neaktualu šios civilinės bylos nagrinėjimui.
Atsiliepimas
9.4. Atsakovo nuomone, sprendžiant klausimą dėl pastato fasado remonto planuojamų atlikti statybos darbų teisėtumo, nėra aktualu tai, kuris asmuo yra kaltas dėl aktualiame pastate esančios medinės perdangos pažeidimo. Pagrindinis šios bylos nagrinėjimo dalykas yra UAB „REES Investicija“ (ieškovės) parengtame projekte numatyti fasado remonto darbai, jų rūšis bei suprojektuotų darbų galimos pasekmės pastato esamų laikančiųjų konstrukcijų stabilumui, paveldosaugos reikalavimams, bendraturčių nuosavybės teisėms. O tai, ar atsakovės K. J. nesutikimas su ieškovės parengtu projektu yra pagrįstas, gali nustatyti teismas, susipažinęs su visais šioje civilinėje byloje pateiktais duomenimis. Tam civilinės bylos stabdyti nereikia.
9.5. Teismo sprendimas sustabdyti civilinę bylą, kurios nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, yra visiškai neoperatyvus ir nepagrįstas bei pažeidžia bylos šalių teises, teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius į operatyvų ir efektyvų bylos nagrinėjimą.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „REES investicija“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, kai teismas nepasiteirauja šalių dėl bylos tolimesnio nagrinėjimo, tai savaime neturėtų būti laikoma pažeidimu, jei šalys yra atstovaujamos profesionalių atstovų ir suprantamos tokio procesinio veiksmo pasekmės. Nagrinėjamu atveju atsakovė neišsakė jokios pozicijos dėl tolimesnės bylos eigos, net ir pateikdama atskirąjį skundą. Tačiau ši atsakovės pozicija (ar jos nebuvimas) nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi teisę savo nuožiūra kiekvienu atveju nuspręsti, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje.
10.2. Ieškovė byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad jos patalpose atlikti vidaus remonto darbai (o taip pat perdangos tarp šalims priklausančių patalpų būklė) neturėtų būti siejami su planuojamais fasadų remonto darbais. Tačiau, atsakovei pasirinkus būtent tokį gynimosi nuo ieškinio būdą (pareiškus ieškinį dėl jos patalpose atliktų savavališko griovimo/statybos darbų pripažinimo savavališka statyba), ieškovė yra priversta pripažinti, kad bylos tapo neabejotinai tarpusavyje susijusios.
10.3. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 25 d. pati buvo pateikusi teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kurio teismas tuo metu netenkino, tačiau po minėtos nutarties priėmimo situacija yra pasikeitusi. Kitoje byloje šalys apsikeitė paruošiamaisiais procesiniais dokumentais, atlikta teismo ekspertizė, atsakiusi į klausimus, kokios rūšies statybos remonto darbai atlikti ieškovės patalpose, kokia yra perdangos tarp ieškovės ir atsakovės patalpų būklė ir kokios yra jos defektų priežastys. Šioje nagrinėjamoje byloje abi šalys remiasi įrodymais ir dokumentais, kurie yra surinkti kitoje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį ir nustatė, kad pagrindiniai argumentai, kuriais atsakovė remiasi šioje civilinėje byloje, yra susiję su remonto darbais ieškovės patalpose ir jų poveikiu medinei perdangai tarp ieškovės ir atsakovės patalpų. Atsakovė visiškai nepagrįstai perdangos nusėdimo faktą traktuoja kaip neginčijamą prezumpciją, nes tai yra įrodinėjimo dalykas ir dėl šios aplinkybės buvimo/ nebuvimo yra sprendžiama būtent kitoje civilinėje byloje. Perdangos nusėdimo faktas yra aktualus ir šioje nagrinėjamoje byloje, todėl tapatūs faktai negali būti nagrinėjami skirtingose bylose.
10.5. Atsakovė siekia išsaugoti esamą padėtį – nesutinka su ieškovės planuojamu fasadų remontu, tačiau bylos sustabdymo metu esama padėtis bus išsaugota. Taigi atsakovės interesai niekaip nenukentės. Ieškovės įsitikinimu, prioritetas yra teiktinas teisingam ir išsamiam bylos nagrinėjimui, taupant dalyvių lėšas ir vengiant prieštaringų teismų vertinimų skirtingose bylose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas kitoje civiline tvarka nagrinėjamoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė UAB „REES investicija“ 2024 m. gegužės 31 d. teismui pateiktu ieškiniu prašo pripažinti jai teisę vykdyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų dalies paprastojo remonto darbus pagal parengtą fasadų dalies paprastojo remonto projektą be atsakovų R. S. ir K. J. sutikimo. Atsakovai sutikimo darbams neduoda dėl to, kad ieškovė nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. atliko pastato kapitalinio remonto darbus be projekto, statybos leidimo ir namo bendraturčių sutikimo. Anot atsakovų, dėl to buvo pažeista pastato perdanga tarp pirmojo ir antrojo aukšto, nusėdo atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindys, įtrūko buto sienos, lubos, buvo susilpninta pastato konstrukcija. Be to, ieškovė, parengdama paprastojo remonto projektą, iš esmės ruošiasi atlikti statinio kapitalinį remontą.
14. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2173-1210/2025. Teismo vertinimu, kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylą.
15. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
16. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Įrodinėjimo dalyką ir byloje nustatytinus faktus lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad ieškovė K. J. Kauno apylinkės teismui 2024 m. rugsėjo 16 d. pateiktu ieškiniu atsakovei UAB „REES investicija“ prašo pripažinti atsakovės UAB „REES investicija“ atliktus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto kavinės patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) griovimo/statybos darbus savavališka statyba, pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus. Ieškovės reikalavimai grindžiamo tuo, kad atsakovė UAB „REES investicija“ jai priklausančiose pastato vidaus patalpose atliko griovimo/statybos darbus pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Dėl neteisėtai atliktų kapitalinio remonto darbų buvo pažeista pastato perdanga, esanti tarp ieškovės buto ir atsakovės patalpų, nusėdo ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindys, įtrūko buto sienos, lubos, buvo susilpnintos pastato laikančiosios konstrukcijos. Dėl atsakovės atliktų griovimo/statybos darbų buvo padaryta didelė žala ieškovės turtui ir bendroms namo laikančiosioms konstrukcijoms.
18. Taigi, abejose bylose apeliantės procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai yra susiję su ieškovės UAB „REES investicija“ atliktais patalpų remonto darbais, kurių (ne)teisėtumas ir aplinkybės, dėl kurių neduodamas atsakovų sutikimas darbams, bus nustatinėjamas kitoje civilinėje byloje.
19. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė, pati apeliantė (atsakovė) dar 2024 m. rugsėjo 26 d. pateiktame triplike prašė teismo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas kitoje byloje dėl savavališkos statybos.
20. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė atsakovės K. J. prašymą dėl bylos sustabdymo. Teismas nurodė, jog atsakovės prašymas stabdyti civilinę bylą iš esmės grindžiamas tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2-23989-1210/2024 galimai bus sprendžiamas klausimas dėl ieškovės atliktų griovimo/statybos darbų vertinimo bei pasekmių, nustatytos faktinės aplinkybės turės esminės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, nes išorinių kapitalinių pastato sienų griovimas iš vidaus turi esminės reikšmės sprendžiant ieškovės projekte numatytų fasado darbų (naujų durų įrengimą vietoje esamo lango, langų matmenų esminį padidinimą) priskyrimą kapitalinio remonto darbams, tačiau atsakovė nepagrindė, kokios konkrečiai nustatytos faktinės aplinkybės turės esminės reikšmės šios bylos nagrinėjimui – kokie toje byloje nagrinėjami klausimai turės esminės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, be kurių nebūtų galima tinkamai išnagrinėti bylą. Teismas pažymėjo, kad objektyvių aplinkybių, kurios šioje proceso stadijoje trukdytų tinkamai išnagrinėti bylą, nenustatyta, todėl sprendė, kad atsakovės prašyme dėl bylos sustabdymo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo civilinės bylos stabdymui šioje proceso stadijoje.
21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalyką ir šios civilinės bylos faktinį pagrindą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitoje civilinėje byloje priimtas procesinis sprendimas gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Todėl yra pagrindas išvadai, kad abi civilinės bylos yra glaudžiai susijusios.
22. Vadovaujantis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
23. Įvertinus abiejų civilinių bylų sąsajumą, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama nutartis pažeidžia proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir efektyvumo principus (CPK 7 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nustačius, jog teisme yra nagrinėjamos dvi vienarūšės civilinės bylos, bylą nagrinėjantis teisėjas, visų pirma turėjo priimti nutartį ir kreiptis į teismo pirmininką ar pirmininko pavaduotoją dėl bylų sujungimo, o pastarajam tokio prašymo netenkinus, tik tuomet spręsti klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė nesikreipti į Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją dėl civilinių bylų sujungimo. Analogiškas prašymas dėl bylų sujungimo buvo gautas ir kitoje civilinėje byloje, dabartinis Nr. e2-874-1210/2026, tačiau teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi taip pat buvo atsisakyta kreiptis į Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją dėl civilinių bylų sujungimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 136 straipsnio 4 dalies reguliavimą bylą nagrinėjančiam teisėjui nesuteikta teisė pačiam spręsti bylų sujungimo/nesujungimo klausimų.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo priimta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymo tvarką. Dėl minėto proceso teisės normų pažeidimo klausimas dėl bylos sustabdymo buvo išnagrinėtas netinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduotina apylinkės teismui tolimesniam jos nagrinėjimui ir bylų sujungimui nuspręsti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.