Telšių apylinkės teismo nutartis

2020-04-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-2154-1118/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
e2YT-2154-1118/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00716-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2154-1118/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00716-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.4.5.15.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 9 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. pareiškimo suinteresuotiems asmenims – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. K., atsižvelgiant į jos gyvenimišką situaciją ir į asmens nukentėjusio nuo 1939 – 1990 metų okupacijų pripažinimo statusą, priklauso valstybinė pensija.

Pareiškime nurodo, kad ji yra pripažinta kaip asmuo, nukentėjęs nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, tačiau negana nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nors jos gyvenimiška padėtis atitinka Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto d papunktį „Kitais nuo okupacijos nukentėjusiais asmenimis pripažįstami asmenys buvę partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų bei politinių kalinių šeimų nariai“ bei iš dalies to paties straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktį „asmenys iškelti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitas vietas šalies viduje“ ir f papunktį „buvę nepilnamečiai nariai“ bei Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsisakė jai paskirti valstybinę pensiją. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai, be teismo sprendimo, nėra galimybės gauti valstybinės pensijos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Taigi, civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.)).

Iš pareiškėjos procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad jai priklauso valstybinė pensija, kaip nukentėjusiajai nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, reglamentuojama Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme bei Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatyme.

Iš pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėja J. K. yra pripažinta nukentėjusiąja nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 8 punktą, ir jai 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas nukentėjusiojo asmens pažymėjimas. Pareiškėjai kreipusis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių su prašymu paskirti jai valstybinę pensiją, minėta institucija 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. VPE-SP1-952 nusprendė neskirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, motyvuojant tuo, kad pareiškėja neatitinka Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnyje numatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad asmeniui, kuris pripažįstamas nukentėjusiuoju pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnio 8 punktą teisė į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją nenumatyta.

Pastebėtina, jog teismas nustatinėja juridinį faktą tik tuomet, jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi visus dokumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad ji yra nukentėjusioji nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, todėl nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą nebėra teisinio pagrindo. O toks pareiškėjos reikalavimas kaip teisės į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pripažinimas nepriskirtinas prie juridinę reikšmę turinčių faktų ir negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėja, nesutikdama su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu turėjo teisę jį skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos netenkinus pareiškėjos skundo, kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Minėtų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir jos pareikšto reikalavimo turinį, į pateiktus įrodymus, teismas atsisako priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 291–292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Jūratė Žemgulienė