- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-204/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- J. M., Vilniaus, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Advokatai
- Dovilė Korsakaitė
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2407-34/2007 pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. M. , tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, sodininkų bendrijai ,,Geologas“ ir V. R. dėl Vilniaus miesto valdybos pažymos dalies panaikinimo, Vilniaus miesto valdybos potvarkio dalies panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. M. kreipėsi ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir prašė:
1) panaikinti Vilniaus miesto valdybos Antakalnio seniūnijos 1992 m. rugpjūčio 24 d. pažymos Nr. GLG-74 „Dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos)“ dalį dėl leidžiamo papildomai įsigyti 266 kv. m. žemės sklypo;
2) panaikinti Vilniaus miesto valdybos Antakalnio seniūnijos 1992 m. rugsėjo 25 d. žemės sklypo Nr. 74, esančio sodininkų bendrijoje „Geologas“, Nemenčinės pl. 10, Vilniuje, įkainojimo akto, patvirtinto 1995 m. sausio 16 d., dalį dėl neteisėtai įkainuotos žemės sklypo dalies, t.y. dėl 329 kv. m. žemės sklypo, kainavusio 16,53 Lt;
3) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkio Nr. 731V dalį dėl J. M. parduodamo valstybinio žemės sklypo dydžio ir jo kainos, t.y. dėl neteisėtai parduodamo 329 kv. m. ploto žemės sklypo už 16,53 Lt;
4) pripažinti iš dalies negaliojančia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/95-/7001, kuri buvo sudaryta tarp Antakalnio seniūnijos valdybos atstovo seniūno Gintauto Jakimavičiaus ir J. M. dėl 927 kv. m. žemės sklypo, esančio s/b „Geologas“, Nemenčinės pl. 10, skl. Nr. 74, dalį dėl neteisėtai parduoto 329 kv. m. ploto žemės sklypo už 16,53 Lt;
5) taikyti restituciją - priteisti iš J. M. natūra du žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijoje ,,Geologas“, Nemenčinės pl. 10, Vilniuje, sodininkų bendrijos genplane parodytus kaip sodo sklypo Nr. 74 dalis, užimanti 266 kv. m., bei sodo sklypo Nr. 74 dalis skiriantį trikampio formos sklypelį, nepažymėtą jokiu numeriu, kurio plotas - 63 kv. m., iš viso - 329 kv. m. ploto žemės sklypą valstybės naudai;
6) taikyti restituciją- priteisti iš valstybės 16,53 Lt J. M. naudai;
7) priteisti iš atsakovų solidariai žyminį mokestį bei kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu į valstybės biudžetą.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto prokuratūroje 2006 m. lapkričio 3 d. buvo gautas V. R. prašymas dėl viešojo intereso pažeidimo, J. M. privatizuojant sodo sklypą Nr. 74 sodininkų bendrijoje „Geologas“, t.y. neteisėtai įsigijus du papildomus valstybinės žemės sklypus - 266 kv. m. ir 63 kv. m. Prokuroras, išnagrinėjęs medžiagą, nustatė, kad J. M. 1992 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybos Antakalnio seniūniją su prašymu parduoti jam sodo sklypą Nr. 74, kurio bendras plotas 864,4 kv. m., esantį sodininkų bendrijoje „Geologas“, Nemenčinės pl. 10, Vilniuje. Prie prašymo pridėjo pastarojo sodo sklypo planą, iš kurio matyti, kad sodo sklypą Nr. 74 sudaro dvi tarpusavyje nesiribojančios dalys (598,4 kv. m. ir 266 kv. m.), jas skiria bendro naudojimo kelias bei trikampio formos žemės sklypelis, kurio išmatavimai plane nepateikti ir jis nepažymėtas jokiu numeriu. Vilniaus miesto valdybos Antakalnio seniūnija 1992 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos skyriui paruošė pažymą Nr. GLG-74, kurioje nurodė, kad J. M. , turinčiam kolektyvinio sodo bendrijoje „Geologas“ sodo sklypą Nr. 74, siūloma parduoti jam skirtą 598,4 kv.m. žemės sklypą, taip pat papildomai 266 kv. m. žemės sklypą. Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos valdybos 1992 m. rugsėjo 25 d. žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta, kad J. M. parduodamo 0,0927 ha žemės sklypo Nr. 74 sodo bendrijoje „Geologas“ bendra pirkimo kaina 3 462 rublių. 1995 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdyba priėmė potvarkį Nr. 731V ,,Dėl sodininkų bendrijos „Geologas“ žemės pardavimo ir nuomos“. Šio potvarkio priedėlio 74 eilutėje įrašytas J. M. , kurio sodo sklypo Nr. 74, sklypo plotas - 927 kv. m., kaina - 34,62 Lt. 1995 m. balandžio 7 d. Antakalnio seniūnijos valdyba su J. M. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/95-7001, kurioje nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 73IV pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 927 kv. m. žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Geologas“, Nemenčinės pl. 10, sklypo Nr. 74 už 34,62 Lt. Pirkimo - pardavimo sutartis 1995 m. birželio 20 d. buvo įregistruota Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre Nr. 19747. J. M. 0,0266 ha ginčo žemės sklypas iki privatizavimo pradžios (1992-02-07) nebuvo suteiktas naudojimui, todėl jis nebuvo tinkamas subjektas privatizuoti šį žemės sklypą. Tai nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-860/06. Vilniaus miesto valdyba, Antakalnio seniūnijos 1992 m. rugpjūčio 24 d. parengtoje pažymoje Nr. GLG-74 siūlydama leisti parduoti piliečiui J. M. papildomą 266 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 74, esantį s/b „Geologas“, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 2.6, 4.1.1, 4.1.2 punktus, nes siūlomas leisti parduoti papildomas žemės sklypas nebuvo faktiškai jo naudojamas ir suteiktas iki 1992 m. vasario 7 d.. Vilniaus miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 25 d. patvirtintas žemės sklypo Nr. 74 įkainojimo aktas taip pat neatitiko Tvarkos 2.6, 4.1.1, 4.1.2 punktų nuostatų, be to, šiame akte nurodytas žemės sklypo plotas 927 kv. m. neatitiko žemės sklypo ploto, nurodyto pažymoje GLG- 74 (864,4 kv. m.), skirtumas - 63 kv.m. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. priimto potvarkio Nr. 731V priedėlio „Sodininkų bendrijos „Geologas“ narių, kuriems parduodami žemės sklypai sąrašas“ 74 punktas bei šio potvarkio pagrindu sudaryta 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/95-7001 neatitiko tuo metu galiojančios Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 (su vėlesniais pakeitimais), 3, 6.1.1.1 punktų reikalavimų. Ši sutartis turi būti pripažinta negaliojančia dėl neteisėtai parduoto 329 kv. m. ploto valstybinės žemės, kurios kaina - 16,53 Lt, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Žemės reformos įstatymo nuostatoms bei šio įstatymo pagrindu priimtų poįstatyminių aktų nuostatoms. Minimi teisės aktų pažeidimai šiuo atveju pažeidžia viešąjį interesą, kadangi neteisėto administracinio akto pagrindu J. M. nepagrįstai įgijo teisę nusipirkti didesnę valstybinės žemės dalį kaip sodo sklypą, nei jam priklausė pagal įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendimu konstatavo ieškinio senaties praleidimo faktą, kaip pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.), ir nurodė, kad ieškinio senaties manymu, asmuo, reiškiantis ieškinį viešajam interesui apginti, yra šalis tik procesine prasme, bet nėra šalis ginčo materialiniame teisiniame santykyje, o galiojantys įstatymai nenustato išimčių iš bendrųjų ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių tais atvejais, kai ieškinį pareiškė asmuo viešajam interesui ginti. Ieškinio senaties termino pradžią pirmosios instancijos teismas skaičiavo nuo tada, kai V. R. sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo galimai pažeistą teisę. Byloje dėl Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia nustatyta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Teismo manymu, V. R. apie savo galimą teisių pažeidimą vėliausiai turėjo sužinoti 1995 metais, tačiau į LR Generalinę prokuratūrą ji kreipėsi tik 2006 m. lapkričio 3 d. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Tuo tarpu V. R. daugiau kaip šešerius metus nesikreipė dėl teisminės gynybos. Teismas taip pat nurodė, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat ir šių santykių stabilumas, ilgaamžiškumas ir jų gerbimas. Atsakovas J. M. sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo ginčo žemės sklypą kaip savo nuosavą nuo 1995 metų. Pasak teismo, prokuroras savo ieškinyje nepagrindė, kokią esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams turi ieškinyje jo nurodyti teisės aktų pažeidimai. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys buvo išreiškę pageidavimą pirkti ginčo sklypą ar kad ginčijamu sandoriu buvo padaryta žala valstybei, visuomenės poreikiams. Iš bylos aplinkybių teismas padarė išvadą, kad tai privačių asmenų ginčas dėl žemės sklypo, paprastas civilinis turtinis ginčas, kurio pobūdis neturi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Teismas konstatavo, kad prokuroras neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes viešasis interesas nebuvo pažeistas, o ieškinio patenkinimas, kai siekiama priteisti valstybės nuosavybėn 329 kv. m. žemės, neturinčios visuomenės poreikio, iš asmens, kuris sąžiningai įgijo iš valstybės šią žemę prieš 12 metų ir valdė kaip savo nuosavą, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti.
1. Teismas neteisingai konstatavo, kad materialinį teisinį suinteresuotumą turi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą įtraukta V. R. , o ne prokuroras, ginantis valstybės, o ne privataus asmens interesus. Jokių reikalavimų, kurie būtų susiję su V. R. , ieškovas nepateikė. Materialinį suinteresuotumą šioje byloje turi kita valstybės įgaliota institucija - Vilniaus apskrities viršininko administracija (Žemės įstatymo 7 str. 1 d., 6 d.), kadangi vienas iš reikalavimų yra taikyti restituciją ir grąžinti ginčo žemės sklypą natūra valstybei. Tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad ieškovas siekia apginti valstybės, kaip teisėtos savininkės, interesus, kadangi, pažeidžiant imperatyvias Žemės reformos įstatymo bei jo pagrindu priimtų poįstatyminių aktų nuostatas, neteisėtai buvo parduotas 329 kv. m. valstybinės žemės sklypas, kas yra viešas interesas (LAT 2006 m. kovo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-194/2006, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-211/2005).
2. Teismas, taikydamas ieškinio senatį, netinkamai rėmėsi 2002 m. gruodžio 20 d. LAT teisėjų senato nutarimo Nr. 39 10.1 punkte pateiktu išaiškinimu ir jo pagrindu padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šalis šiame ginčo materialiniame santykyje, t.y. V. R. sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo galimai pažeistą teisę. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pareikšti ieškinį, prasideda nuo to momento, kai surinkta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pažeistas viešasis interesas (LAT 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, civ. b. Nr. 3K-3-677/2005, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra apie galimai pažeistą viešąjį interesą sužinojo tik 2006 m. lapkričio 3 d. gavusi iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųstą V. R. prašymą. Prokuroras pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo, neteisėtai privatizuojant 329 kv. m. valstybinės žemės, surinko tik 2007 m. vasario 8 d., o į teismą kreipėsi 2007 m. kovo 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nepagrįstai nesirėmė įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-860/06, kurioje konstatuota, kad nei ieškovas K. R. , nei atsakovas J. M. neturėjo teisės pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus įsigyti 0,0266 ha ginčo sklypą. Tad teisėtas ginčo sklypo savininkas būtų valstybė, o atsakovai, savo teisės gynimą kildindami iš neteisės, negali remtis ieškinio senaties institutu ir prašyti jį taikyti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas J. M. sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo ginčo žemės sklypą kaip savo nuosavą nuo 1995 metų, t.y. 12 metų. Jis ginčo sklypą įgijo neteisėtai, todėl negali būti pripažįstamas sąžiningu įgijėju.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir J. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio pirmosios dalies nuostatą įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokurorui teisę pareikšti ieškinį numato ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, pagal kurio 19 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.). Taigi, įstatymas suteikė teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas. Tačiau, suteikdamas tokią teisę, įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2008).
Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2008).
Taigi, viešojo intereso, kaip sąlygos prokurorui pareikšti konkretų ieškinį teisme, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, ji turi būti aiškinama, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus, o jos turinys atskleidžiamas tik analizuojant ir vertinant konkrečias bylos aplinkybes.
Kaip matyti iš šioje byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarties nuorašo, su ieškiniu dėl atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir J. M. 1995 m. balandžio 7 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/95-7001 dalies, kuria J. M. buvo parduota 0,0266 ha ploto žemės sklypas, esantis s/b ,,Geologas“ teritorijoje, kreipėsi ieškovas K. R. , tokį ieškinį, be kitų aplinkybių, grįsdamas ir tuo, kad, grąžinus minėtą žemės sklypą valstybei, jis turėtų pirmenybės teisę sklypą įsigyti. Šis ieškinys buvo atmestas, ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą bei neįrodžius, kad minėta sutartis pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, t.y. neįrodžius, kad ieškovas turi reikalavimo teisę. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi konstatuota, kad neįrodyta aplinkybė dėl 0,07925 ha žemės sklypo, tame tarpe 0,0266 ha žemės sklypo suteikimo ieškovui (K. R. ), be to, apie savo pažeistą (ar tariamai pažeistą) teisę ieškovas turėjo realiai sužinoti vėliausiai 1995 m., pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį.
Šioje byloje prokuroras pareiškė ieškinį V. R. prašyme nurodytų duomenų apie žemės sklypo pardavimą atsakovui J. M. pagrindu. Nors ieškinio pagrindu ir nurodomos aplinkybės dėl ginčijamų administracinių aktų bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies prieštaravimo norminiams teisės aktams, kurios, ieškovo nuomone, sudaro pagrindą kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, tačiau, sprendžiant apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą, svarbu ne tik nustatyti, ar ginčijamais administraciniais aktais bei sandoriu (ginčijama jo dalimi) buvo pažeisti formalūs teisės aktų reikalavimai, bet ir tai, kokias pasekmes tokie pažeidimai sukėlė.
Kaip jau minėta, nėra įrodyta aplinkybė, kad K. R. ginčo žemės sklypas įstatymo nustatyta tvarka buvo suteiktas naudotis. Tai reiškia, kad K. R. neįrodė savo pirmenybės teisės sklypą įsigyti. Neįrodžius tokios teisės, nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamu sandoriu bei administraciniais aktais buvo pažeistos ir šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktos V. R. teisės. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti sodininkų bendrija ,,Geologas“, kurios teritorijoje yra ginčo sklypas, jokių pretenzijų į ginčo žemės sklypą nepareiškė, nenurodė, kad sklypas reikalingas bendrijos reikmėms ar kad į jį pretenduoja kiti asmenys. Atsižvelgiant į ginčijamo žemės sklypo dydį bei išsidėstymą (b.l. 18, 43), jo pagrindu negali būti suformuotas naujas mėgėjiškų sodų ar kitos paskirties žemės sklypas. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad valstybė patyrė žalą, negaudama pajamų, kurias būtų gavusi, jei sklypas būtų parduotas aukciono tvarka. Tuo labiau, kad apeliantas nenurodo, kokias pajamas valstybė galėjo gauti, jei aukciono tvarka sklypas ir būtų parduotas tuo metu, kai jis buvo parduotas atsakovui J. M. .
Taigi, ieškovas, pareiškęs ieškinį šioje byloje viešajam interesui ginti, bylos nagrinėjimo eigoje neįrodė, kad dėl ginčijamų administracinių aktų priėmimo bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies buvo padaryta žala valstybei, visuomenei, atskirai asmenų grupei ar konkrečiam asmeniui, ar buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai. Todėl vien ieškinyje nurodyti formalūs teisės aktų pažeidimai, jeigu jie ir būtų nustatyti, negali sudaryti pagrindo prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pagrįstai nustatė, kad šioje byloje ginčas iš esmės kilo ne dėl viešojo intereso, o dėl privačių interesų. Tai patvirtina ir aukščiau paminėta aplinkybė dėl teisme išnagrinėtos bylos pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir J. M. dėl tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, kurioje ieškinys buvo pareikštas tuo pagrindu, kad ieškovas teigė turįs pirmenybės teisę įsigyti ginčo sklypą. Į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą su prašymu pareikšti ieškinį dėl dalies pirkimo-pardavimo sutarties, kuria J. M. įgijo nuosavybės teises į 328,6 kv. m. žemės sklypą, V. R. kreipėsi 2006 m. lapkričio 2 d. (b.l. 8), t.y. po to, kai buvo atmestas analogiškas K. R. ieškinys. Tai, kad į ginčo žemės sklypą pretenduoja V. R. , iš esmės patvirtino ir ji pati, šioje byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškusi, kad ji galėtų pretenduoti išpirkti ginčo žemę (b.l. 120).
Atsižvelgiant į tai, kad K. R. apie savo pažeistą (ar tariamai pažeistą) teisę turėjo realiai sužinoti vėliausiai 1995 m., pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį (kaip tai nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (b.l. 15), o ieškinys šioje byloje pareikštas iš esmės K. R. ir trečiojo asmens V. R. interesais, negalima nepaisyti ir tos aplinkybės, kad nuo momento, kai trečiajam asmeniui, kurio interesais reiškiamas ieškinys, tapo žinoma apie teisių pažeidimą (ar tariamą pažeidimą), iki ieškinio šioje byloje pareiškimo praėjo 12 metų. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šį laikotarpį (nuo 1995 m.) atsakovas J. M. ginčo žemės sklypą valdė atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai, t.y. administracinių aktų bei pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagrįstai laikydamas save sklypo savininku. Todėl praėjus tokiam laikotarpiui, pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, panaikinimas vien dėl formalių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, prieštarautų vienam iš sandorių negaliojimo instituto tikslų – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, o taip pat ir Civilinio kodekso įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams, kurių privalo laikytis tiek civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, tiek ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą šioje byloje, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje ieškinys yra pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą bei ieškinį šiuo pagrindu pagrįstai atmetė (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad CPK 49 straipsnio pirmojoje dalyje ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio pirmosios dalies 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo, kuriam esant prokuroras turėtų teisę kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui, šioje byloje nenustatyta, t.y. nenustatyta, kad ginčijamais administraciniais aktais bei pirkimo-pardavimo sutarties dalimi buvo pažeistas viešasis interesas. Nustatęs tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.