Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Ginčijamu Sprendimu1 buvo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo motyvu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Nurodo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuo 2012-04-10 yra įsteigę įmonę UAB „K.“, kuri Lietuvoje sėkmingai veikia daugiau nei 10 metų kompiuterių ir programinės įrangos srityje (kuria mobiliuosius žaidimus, įvairias aplikacijas). Pareiškėjas yra įmonės direktorius ir akcininkas – jam priklauso 70 vnt. paprastųjų varinių akcijų iš 210 vnt.

Paaiškina, kad Baltarusijos Respublikoje pareiškėjas taip pat dirbo – pradžioje įmonėje P., vėliau įmonėje „S.“, telekomunikacijų, programinės įrangos srityje. Teigia, kad 2020 m. po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuomet A. L. neteisėtai užgrobė prezidento postą ir visoje Baltarusijoje kilo masiniai protestai nukreipti prieš režimą, kuriuose be kita ko dalyvavo ir pareiškėjas bei įmonės „S.“ vadovai, įmonė pateko į KGB pareigūnų akiratį, kurie periodiškai apsilankydavo įmonėje ir kažko ieškodami išveždavo žmones, kvosdavo juos apie politines pažiūras ir pan. Vieno iš tokių KGB pareigūnų apsilankymo metu 2022 m. kovo mėn. KGB pareigūnai surinko įmonėje buvusią techniką, suėmė daugumą įmonės darbuotojų, tarp jų ir pareiškėją, įmonės „S.“ steigėjus, bei išvežė visus į KGB izoliatorių tardymui. Po tardymo pareiškėjas buvo paleistas, o įmonės „S.“ steigėjai liko suimti. Po to pareiškėjas priėmė sprendimą išvažiuoti iš Baltarusijos. Nuo 2022 m. jis su Šengeno viza tarpais gyvena tai Lenkijoje, tai Lietuvoje. Teigia, kad pareiškėją neseniai pasiekė žinia, kad KGB pareigūnai rado nuotrauką, kurioje jis užfiksuotas dalyvaujantis 2020 m. protestuose prieš A. L. režimą, dėl ko pareiškėjo atžvilgiu Baltarusijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl ko jam grįžus į Baltarusiją jam gresia susidorojimas represinėmis priemonėmis už savo išreikštas politines pažiūras bei dalyvavimą su autoritariniu režimu nesuderinamoje veikloje. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas priėmė sprendimą nebegrįžti į Baltarusiją ir Lietuvoje kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nes turi gebėjimus ir Lietuvoje ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Akcentuoja, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), kurie būtų susiję su konkrečiais pareiškėjo atliktais veiksmais, ir kurie būtų pakankami grėsmei konstatuoti, bet ne su spėlionėmis ir abstrakčiomis galimybėmis.

Teigia, kad šiandienos kontekste niekam ir nekyla abejonių dėl Rusijos ir Baltarusijos grėsmės, tačiau patys savaime faktai apie valstybių grėsmę nereiškia automatiškai pareiškėjo grėsmės ir Sprendimo1 pagrindimo objektyviais duomenimis bei motyvuotumo, kaip to reikalauja VAĮ 10 str. 5 d. Valstybių grėsmė nėra pakankama įrodymų pakankamumo požiūriu, kad galima būtų pripažinti tokios valstybės pilietį galinčiu kelti grėsmę valstybės saugumui pagal Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p., t. y. kad ta grėsmė būtų reali ir akivaizdi, nes būtent tokią grėsmę reikalauja nustatyti teismų praktika.

Atsakovas jokios aplinkybių analizės ir vertinimo dėl pareiškėjo, kaip asmens, galimos kelti grėsmės neatliko, jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo, kaip asmens, galimą kelti grėsmę neturi, o rėmėsi išimtinai duomenimis apie valstybių, bet ne pareiškėjo, vykdomą agresyvią politiką bei Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma, kurioje yra tik bendro pobūdžio informacija ir pasvarstymai, o ne konkretūs faktai. Bendro pobūdžio informacija negali būti laikoma pakankama pareiškėjo galimai kelti grėsmei (realiai ir akivaizdžiai) konstatuoti Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. prasme. Iš Sprendimo1 turinio matyti, kad VSD neturi jokių konkrečių duomenų nei apie pareiškėjo politines pažiūras, kurios būtų priešingos Lietuvos interesams, nei apie faktiškai pareiškėjo atliktus veiksmus, kurie būtų prorusiški. VSD net nedavė jokios kategoriškos išvados dėl pareiškėjo, o tiesiog nurodė, kad kadangi pareiškėjas dirbo įmonėje „S.“, kuri bendradarbiauja su Baltarusijos karinio-pramoninio komplekso įmonėmis, tai VSD vertinimu pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Bei galiausiai iš to išvedama išvada, jog pareiškėjas gali būti išnaudojamas režimo skleisti propagandą Lietuvoje ir Šengeno teritorijoje.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas gavęs iš VSD pažymą su abstrakčiais duomenimis apie neva jo galimą kelti grėsmę valstybės saugumui, vadovaudamasis gero administravimo principu bei jam suteiktais įgalinimais ir paskirtimi privalėjo surinkti detalesnius duomenis apie pareiškėją, kas liečia jo galimą kelti grėsmę, o ne formaliai remdamasis abstrakčia pažyma priimti sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad pačios savaime tokios pažymos nesudaro pagrindo priimti užsieniečių atžvilgiu neigiamas pasekmes sukeliančius sprendimus, jei grėsmė saugumui nėra pakankamai pagrįsta objektyviais duomenimis (pvz., žiūrėti LVAT nutartį Nr. EA-4162-1062/2020) ir tie objektyvūs duomenys yra ne VSD pažyma, o faktai, kurie susiję su užsieniečio veiksmais.

Akcentuoja, kad pareiškėjas atvirai ir sąžiningai, nieko neslėpdamas pildant klausimyną nurodė savo darbovietę, kas jau rodo, kad jis neturi jokių neigiamų ketinimų, nes prorežiminių pažiūrų asmenys paprastai tokią informaciją slepia. Be to, pareiškėjas į Lietuvą atvyko ir siekia joje gauti leidimą laikinai gyventi ne be priežasties, o todėl, kad savo šalyje yra persekiojimas to paties represinio režimo už savo politines pažiūras.

Pabrėžia, kad pareiškėjas dalyvavo 2020 m. Baltarusijoje vykusiuose protestuose prieš Baltarusijos represinį režimą, taip pat remia opozicinę veiklą, dėl ko jo atžvilgiu Baltarusijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas pripažįsta demokratines vertybes ir demokratinę Baltarusijos Respubliką, dėl ko juo ir susidomėjo KGB pareigūnai. Vykstant protestams po prezidento rinkimų 2020 m. 08 mėn. pareiškėjas tiek dalyvavo juose, tiek pagelbėjo protestuotojams – esant kaitrai vežė žmonėms vandenį, prisidėjo finansiškai prie psichologinės pagalbos žmonėms, kurie nuketėjo nuo represinio režimo, organizavimo ir pan. Be to, pareiškėjas tiesiogiai rėmė Baltarusijos režimo opoziciją finansiškai – 2020-08-16 pareiškėjas paaukojo 1000 eurų sumą baltarusiui A. L., kuris sukūrė projektą BY_help – tai opozicinis projektas, kurio paskirtis padėti režimui pasipriešinusiems baltarusiams surinkti pinigų baudoms už dalyvavimą protestuose susimokėti.

Pareiškėjo dalyvavimas protestuose, jo persekiojimas Baltarusijoje bei žingsnis aukojant prieš režimą nukreiptai veiklai neabejotinai rodo, kad jis nėra prorusiškų, represiniam režimui lojalių pažiūrų.

Atkreipia dėmesį, kad nėra absoliučiai jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors režimui draugiškus veiksmus, būtų dalyvavęs tokioje veikloje. Prieš pareiškėjui įsidarbinant įmonėje „S.“ niekas neklausė apie jo politines pažiūras ir nereikalavo, kad jis būtų lojalus Baltarusijos režimui, juolab, kad nuo režimo nukentėjo patys įmonės steigėjai, kurie buvo suimti ir įkalinti. Akivaizdu, kad jei įmonėje „S.“ būtų dirbę išimtinai režimui lojalūs asmenys įmonė nebūtų buvusi „krečiama“ KGB pareigūnų, nebūtų buvę sulaikomi asmenys ir ypač įmonės steigėjai, vadovai.

Pažymi, kad pareiškėjas turi ryšių su Lietuva ir jo siekis joje gauti leidimą laikinai gyventi nėra niekuo nepagrįstas ir atsitiktinis –turi Lietuvoje įmonę, kuri generuoja pakankamai nemažus pelnus, kas reiškia, kad yra realiai veikianti, o ne fiktyvi. Pareiškėjas ketina dirbti įmonėje UAB „C. E.“ internetinių paslaugų kūrėju ir net iki darbo šioje įmonėje jau vysto veiklą Lietuvoje – pareiškėjas technologijų bebrovei jau yra padėjęs organizuoti su informacinėmis-telekomunikacinėmis technologijomis susijusius renginius bendradarbiaujant su Vilniaus technikos universitetu. Lietuvoje jau pusantrų metų gyvena pareiškėjo brolio vaikai (sūnėnai) su brolio žmona, kuri turi leidimą gyventi Lietuvoje ir kuri kartu su pareiškėjo broliu A. N. 2021 m. buvo priversti bėgti iš Baltarusijos dėl režimui nepalankių politinių pažiūrų. Todėl ryšių su Lietuva turėjimas neabejotinai liudija, kad pareiškėjo siekis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra nulemtas ne siekio vykdyti prorežiminę veiklą, o siekio palaikyti esamus šeimyninius ryšius, plėtoti savo verslą, dirbti ir gyventi laisvai išpažįstant demokratines vertybes.

Kadangi pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendimu1 neišduoti leidimo laikinai gyventi ir ginčija aplinkybę dėl jo galimos kelti grėsmės valstybės saugumui, tai pareiškėjo šiame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, sudaro pagrindą pripažinti neteisėtu ir Sprendimą2 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl ko pareiškėjas prašo teismo pastarąjį taipogi panaikinti.

Akcentuoja, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju grėsmė valstybės saugumui kyla dėl pareiškėjo darbo Baltarusijos Respublikos režimui strategiškai svarbiame telekomunikacijų sektoriuje veikiančioje įmonėje „S.“, kuri bendradarbiauja su Baltarusijos karinio-pramoninio komplekso įmonėmis. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijos Respublikai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą.

Laiko, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

Atsakovo vertinimu ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nesutinka su skundo argumentais, kad ginčijamas sprendimas priimtas neatlikus individualaus tyrimo ir formalus dėl to, kad jo turinyje atsispindi Valstybės saugumo departamento išvada. Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamo sprendimo pagrindas ir yra išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius bei aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeima), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

Pažymi, kad sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat ir duomenys apie jo ryšius su Lietuvos Respublika, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo laikinai gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.

Mano, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o valstybės ir visuomenės interesai yra svarbesni, nei pareiškėjo asmeniniai interesai bei noras gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiami Migracijos departamento Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau- ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

VSD vertinimu, pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis), nuo 2002 m. iki 2022 m. spalio mėn. dirbdamas Baltarusijos Respublikos režimui strategiškai svarbiame telekomunikacijų sektoriuje veikiančioje įmonėje „S.“, kuri bendradarbiauja su Baltarusijos karinio-pramoninio komplekso įmonėmis, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos strateginiuose sektoriuose veikiančias įmones ir ten dirbančius asmenis, jų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, įmonėse, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.

Taip pat pabrėžia, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD teigia, kad kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje 2012-04-10 yra įsteigęs įmonę UAB „K.“. 2020 m. įmonės grynasis pelnas buvo 103 890 Eur, 2021 m. – 89 579 Eur. Įmonė veikia kompiuterių ir programinės įrangos srityje (kuria mobiliuosius žaidimus, įvairias aplikacijas). Pareiškėjas yra įmonės direktorius ir akcininkas – jam priklauso 70 vnt. paprastųjų varinių akcijų iš 210 vnt.

Migracijos departamentui buvo pateiktas Valstybės saugumo departamento 2023-03-09 raštas Nr. 18-2704, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu, Baltarusijos Respublikos pilietis P. N., dirbdamas Baltarusijos Respublikos režimui strategiškai svarbiame telekomunikacijų sektoriuje veikiančioje įmonėje „S“, kuri bendradarbiauja su Baltarusijos karinio-pramoninio komplekso įmonėmis, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos strateginiuose sektoriuose veikiančias įmones ir ten dirbančius asmenis kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

2023-03-26 Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD vertinimą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kuris nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonų sveikatai, priėmė sprendimą Nr. 23S35708, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2023-04-06 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą Nr. 23S44517, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-04-06 iki 2028-04-05.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 35 straipsnyje nurodyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 76 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog užsienietis klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.31 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

VSD, turėdamas duomenų, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Policijos departamentas ar VSAT, nustatę, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą (Aprašo 79 punktas). Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: 1) išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (Aprašo 80.1 papunktis), 2) patikrina, ar prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka ankstesniuose užsieniečio prašymuose išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją <...> (Aprašo 80.3 papunktis).

Motyvuotas sprendimas, kuriuo atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi parengiamas išnagrinėjus užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą bei prie jo pridėtus dokumentus ir atsižvelgus į Aprašo 64, 68, 681, 72, 75 ir 81–83 punktuose nurodytus duomenis, Aprašo 69, 70, 71, 76 ir 79 punktuose nurodytas išvadas, Aprašo 80.1 papunktyje nustatyta tvarka gautus duomenis ir Aprašo 80.2 papunktyje užsieniečio užpildytą apklausos lapą ar padarytą pokalbio su juo vaizdo ir (ar) garso įrašą bei pateiktus papildomus dokumentus, Aprašo 91, 94 ir 99 punktuose atliktas apklausas, Aprašo 100 punkte nurodytą surinktą medžiagą ir pažymas, gautus atsakymus į Aprašo 98.4 papunktyje nurodytus prašymus, pagal Įstatymo 11 straipsnio 51 dalį Migracijos departamente gautus priimančiųjų įmonių pranešimus, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių pranešimus apie jų panaikintus leidimus gyventi, turėjusius įrašus „ICT“ (Aprašo 102.3 papunktis).

Pareiškėjas su tokiomis išvadomis nesutinka, nurodo, kad nepritaria Baltarusijos oficialios valdžios vykdomai politikai šalies viduje ir užsienyje, nepateisina Baltarusijos valdžiai oponuojančių asmenų persekiojimo ir kalinimo, ir kad Baltarusijos vykdoma politika buvo viena iš priežasčių, kodėl pareiškėjas išvyko gyventi ir dirbti į Lietuvą.