Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-12-22 · Administracinė byla Nr. eI2-5409-872/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-22
Bylos Nr.
eI2-5409-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03466-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
K. T.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5409-872/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03466-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. T. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 21S26536 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Migracijos departamentas 2016 m. spalio 13 d. išdavė leidimą nuolat gyventi Nr. LT7398305 (toliau – ir Leidimas), galiojantį iki 2021 spalio 13 d. Minėtas leidimas nuolat gyventi pareiškėjai išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 str. 1 d. 1 p. pagrindu. 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti jai išduotą Leidimą dėl besibaigiančio jo galiojimo, tačiau 2021 m. rugsėjo 28 d. šio prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas ir skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė panaikinti Leidimą, nes pareiškėja gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Pareiškėjos teigimu, ji yra pateikusi Migracijos departamentui 2021 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, jog į Lietuvą nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. liepos mėn. negalėjo grįžti dėl prasidėjusios pasaulinės Covid-19 epidemijos ir jos vyro A. C. patirtos traumos, tačiau Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime tinkamai neįvertino šių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėjo atvykti į Lietuvą.

Teigia, kad Sprendime pasisakydamas dėl Covid-19 epidemijos įtakos asmenų judėjimui tarp valstybių Migracijos departamentas apsiribojo tik pora viešų pranešimų internete apie tarptautinį oro susisiekimą tarp Lietuvos ir Turkijos. Pažymi, jog dėl Covid-19 ligos paplitimo pasaulyje buvo sutrikdytas ne tik keliavimas oro transportu, tačiau galiojo ir kiti ribojimai, apsunkinę keliones tarp valstybių. Net ir nesant galiojančių tiesioginių draudimų keliauti egzistavo tarptautinės ir nacionalinės rekomendacijos susilaikyti nuo nebūtinų kelionių. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 ir 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226, Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas galiojo laikotarpiais nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Šiais laikotarpiais buvo taikomi įvairūs suvaržymai užsienio piliečiams, kaip antai, tam tikru metu užsieniečiams buvo apskritai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką arba atvykus reikalaujama privalomai izoliuotis. Pareiškėjos teigimu, net ir panaikinus dalį ribojimų, susijusių su tarpvalstybinėmis kelionėmis, dėl užsikrėtimo Covid-19 liga grėsmės keliauti vis vien buvo ir yra pavojinga. Lietuva ne kartą buvo tarp pirmaujančių pagal sergamumą Covid-19 liga Europos Sąjungos šalių. Todėl nepaisant kai kurių atsinaujinusių skrydžių tarp Lietuvos ir Turkijos, keliauti tarp šalių dėl Covid-19 epidemijos vis vien buvo sudėtinga ir pavojinga.

Pareiškėja akcentuoja, kad Migracijos departamentas Sprendime visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinimuose nurodytas aplinkybės, jog jos vyras A. C. 2021 m. balandžio mėn. Turkijoje patyrė sunkią traumą, dėl kurios jis tris mėnesius iš esmės negalėjo keliauti, o pareiškėja turėjo juo rūpintis. Dėl traumos sudėtingumo, ji negalėjo jo vieno palikti ir grįžti į Lietuvą, o kartu su juos keliauti būtų buvę pernelyg sudėtinga dėl papildomos įrangos ir personalo poreikio.

Mano, jog Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą apsiribojo formaliu klausimo išsprendimu ir neatsižvelgė į objektyvias priežastis, dėl kurių pareiškėja kurį laiką gyveno ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Tokie Migracijos departamento veiksmai neatitinka gero administravimo ir teisėtumo principų.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinimai buvo įvertinti tinkamai ir išsamiai. Pareiškėja paaiškinime teigė, kad 2020 m. sausio 6 d. išvykus į Turkijos Respubliką negalėjo iš jos išvažiuoti 1,5 metų, dėl Covid-19 pandemijos uždarytos Turkijos Respublikos valstybės sienos. Tačiau viešais prieinamais duomenimis internete https://travelbans.org/asia/turkey/, tarptautinį oro susisiekimą Turkija dėl COVID-19 pandemijos sustabdė 2020 m. kovo 28 d., o atnaujino nuo 2020 m. birželio 12 d. Lietuva atnaujino tarptautinį oro susiekimą su Turkiją nuo 2020 m. spalio 17 d. https://www.vilnius-airport.lt/lt/naujienos/turkish-airlines-atnaujino-skrydzius-is-vilniaus-oro-uosto-i-stambula. Teigia, kad kadangi užsienietė iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką išvyko 2020 sausio 6 d., tai leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas pareiškėjai atsirado nuo išvykimo datos praėjus 12 mėnesių iš eilės, t. y. 2021 m. sausio 6 d. Kadangi jos vyras traumą patyrė 2021 m. balandžio mėnesį, Migracijos departamentas nusprendė, kad ši aplinkybė ginčijamam sprendimui įtakos neturi ir atskirai jos vertinti nereikėjo. Akcentuoja, jog karantino metu pareiškėja turėjo galiojantį leidimą nuolat gyventi, jai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 3.1.1 papunktį draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvo taikomas nuo 2020 m. kovo 14 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad ji negalėjo grįžti dėl objektyvių aplinkybių ir galėjo keliauti tik po to, kai buvo nutrauktas karantinas, laikytini gynybine pareiškėjos pozicija, kuria siekiama nepalankaus pareiškėjai ginčijamo sprendimo panaikinimo. Todėl Migracijos departamentui pateiktame pareiškėjos paaiškinime nurodytas teiginys dėl negalėjimo 1,5 metų laikotarpiu išvykti iš Turkijos Respublikos laikytinas nepagrįstu, Migracijos departamentas mano, jog pareiškėja turėjo galimybę grįžti į Lietuvos Respubliką.

Teigia, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Be to, pati pareiškėja pripažįsta, kad 1,5 metų negyveno Europos Sąjungos valstybėje, todėl Migracijos departamento priimtas ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Migracijos departamento teigimu, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, atitinka teisėtumo bei gero administravimo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2016 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas išdavė leidimą nuolat gyventi Nr. LT7398305, galiojantį iki 2021 spalio 13 d. Minėtas leidimas nuolat gyventi pareiškėjai išduotas Įstatymo 53 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Pareiškėja 2021 rugpjūčio 13 d. per MIGRIS užpildė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, nes pasibaigė Leidimo galiojimas. Kartu su prašymu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. sausio mėn. išvyko iš Lietuvos Respublikos kartu su visa šeima į Turkijos Respubliką ir negalėjo sugrįžti į Lietuvą iki 2021 m. liepos mėn. dėl Covid-19 pandemijos sukeltų aplinkybių bei dėl sutuoktinio 2021 m. balandžio mėn. Turkijoje patirtos fizinės traumos.

Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą nustatė, kad paskutiniais SODRA informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. spalio 14 d. buvo mokamos vaiko priežiūros išmokos. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. duomenų apie pareiškėjos esamas darbovietes, draudiminį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių mokama socialinio draudimo įmoka, nėra.

Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos socialinius, ekonominius bei kitus ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena dvi pareiškėjos užsienietės dukros ir pareiškėjos sutuoktinis. Gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Migracijos departamento surinktų duomenų visuma patvirtina, jog į Lietuvos Respubliką nuo 2016 m. (kai pareiškėjai buvo įteiktas leidimas nuolat gyventi) pareiškėja atvyksta apsilankyti tik epizodiškai, labai trumpam laikotarpiui, t. y. Lietuvos Respublikoje faktiškai negyvena. Vertinant pareiškėjos šeimos narių išvykimą / atvykimą į Lietuvos Respubliką buvo nustatyta, kad jų nebuvimo laikotarpiai taip pat yra kur kas ilgesni už buvimo Lietuvoje laikotarpius, taip pat buvo nustatyta, jog viena iš pareiškėjos dukrų lankė mokyklą Turkijoje ir ten laikė 9 klasės egzaminus.

Įvertinus pareiškėjos kelionės dokumente – Rusijos Federacijos pase Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Šengeno išorės sienos kirtimo spaudus bei VSATIS duomenis apie pareiškėjos vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės išorės sieną, taip pat jos buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų trukmę bei laiką, kurį užsienietė praleidžia Lietuvoje, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. pastebėti tik trumpalaikiai (nuo kelių dienų iki kelių savaičių) pareiškėjos vizitai Lietuvoje, bei daug ilgesni nebuvimo Lietuvoje laikotarpiai (nuo 2 iki 8 mėnesių), kas remiantis duomenimis leidžia Migracijos departamentui daryti išvadą, kad pareiškėja negyvena Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos.

Pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu teigia, jog Migracijos departamentas tinkamai neįvertino objektyvių aplinkybių, t. y. prasidėjusios pasaulinės Covid-19 epidemijos ir jos vyro patirtos traumos, dėl kurių pareiškėja nuo 2020 m. sausio iki 2021 m. liepos mėn. negalėjo grįžti į Lietuvą. Taip pat neigiamai vertina tai, kad ginčijame Sprendime dėl Covid-19 epidemijos įtakos asmenų judėjimui tarp valstybių, Migracijos departamentas apsiribojo tik pora viešų pranešimų internete apie tarptautinį oro susiekimą tarp Lietuvos ir Turkijos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta teisės norma dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo yra imperatyvi ir nesuteikia atsakovui diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų aplinkybių, kuriomis šiuo atveju grindžiamas skundžiamas sprendimas, bei nesuteikia atsakovui teisės, esant Įstatymo 54 straipsnyje 1 dalies 3 punktu nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3843-261/2019).

Nagrinėjamu atveju pati pareiškėja pripažįsta, kad 1,5 metų negyveno Europos Sąjungos valstybėje, todėl esant imperatyvui, įtvirtintam Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėja gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, privalėjo panaikinti pareiškėjos Leidimą ir neprivalėjo vertinti priežasčių dėl kurių pareiškėja negyveno Europos Sąjungos valstybėje.

Nors kaip jau minėta aukščiau, Migracijos departamentas, neprivalėjo vertinti priežasčių dėl kurių pareiškėja negyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, tačiau teismas pasisako dėl pareiškėjos nurodytų skundo argumentų. Pareiškėja skunde teigia, jog Migracijos departamentas tinkamai neįvertino objektyvių aplinkybių, t. y. prasidėjusios pasaulinės Covid-19 epidemijos kurios pareiškėja nuo 2020 m. sausio iki 2021 m. liepos mėn. negalėjo grįžti į Lietuvą. Dėl aukščiau nurodytų pareiškėjos argumentų pažymėtina, jog Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nustatė, kad viešais prieinamais duomenimis internete tarptautinį oro susisiekimą Turkija dėl COVID-19 pandemijos sustabdė 2020 m. kovo 28 d., o atnaujino nuo 2020 m. birželio 12 d. Lietuva atnaujino tarptautinį oro susiekimą su Turkiją nuo 2020 m. spalio 17 d., taigi, teismo vertinimu, pareiškėja turėjo galimybę sugrįžti į Lietuvos Respubliką.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 ir 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226, Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas galiojo laikotarpiais nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir šiais laikotarpiais buvo taikomi įvairūs suvaržymai užsienio piliečiams, kaip antai, tam tikru metu užsieniečiams buvo apskritai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką arba atvykus reikalaujama privalomai izoliuotis pažymėtina, kad pareiškėja karantino metu turėjo galiojantį leidimą nuolat gyventi, todėl jai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 3.1.1 papunktį draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvo taikomas nuo 2020 m. kovo 14 d.

Pažymėtina ir tai, jog nors pareiškėja teigia, kad Migracijos departamentas Sprendime neatsižvelgė į pareiškėjos sutuoktinio 2021 m. balandžio mėn. patirtą sunkią traumą, dėl kurios pareiškėja negalėjo keliauti, nes turėjo sutuoktiniu rūpintis, tačiau sutiktina su Migracijos departamento atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėja iš Lietuvos Respublikos į Turkijos Respubliką išvyko 2020 sausio 6 d., tai leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas pareiškėjai atsirado nuo išvykimo datos praėjus 12 mėnesių iš eilės, t. y. 2021 m. sausio 6 d., todėl Migracijos departamentas neprivalėjo vertinti pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie jos vyro 2021 m. balandžio mėnesį patirtą traumą, nes ši aplinkybė ginčijamam Sprendimui įtakos neturėjo.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Teismas taip pat nenustatė pareiškėjos nurodytų ar kitų Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Migacijos departamento Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus šio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos K. T. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė