Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratorės L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą nurodo, jog teismas bylos nagrinėjimo metu priimdamas nutartis padarė esmines klaidas ir šiuo atveju teismo buvo prašoma sujungti dvi teismo priimtas nutartis, kadangi sprendžiant juridinius ir finansinius klausimus, šios dvi teismo nutartys sukels eilę nepatogumų. Pažymi, kad teismas nenurodė jokios teisės normas, dėl ko apelianto prašymas liko neišnagrinėtas, o ir be to, nesutinka, jog 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis negali būti apeliacijos objektas, kadangi šiuo atveju nepriimtu atskiruoju skundu buvo skundžiama nutartis, kuria teismas atsisakė išaiškinti priimtas nutartis. Teigia, kad dėl teismo nutarties (sprendimo) išaiškinimo gali būti duodamas atskirasis skundas.

15. CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo tik tuo atveju, jei tokia galimybė tiesiogiai nustatyta įstatyme arba jei tokia nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

16. CPK 334 straipsnio 1 dalis grindžiama logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartimis sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės. Tačiau, atsižvelgiant į šių nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 25 punktas). Pažymėtina, kad CPK nėra taisyklės, leidžiančios skųsti visas be išimties pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis, o sprendžiant, ar konkreti teismo nutartis yra apeliacijos objektas pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti atsižvelgta į teisinių santykių prigimtį ir jų specifiką.

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, dėl kurios yra paduotas 2023 m. spalio 3 d. atskirasis skundas, yra skundžiama atskiruoju skundu. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo buvo prašoma išaiškinti priimtus sprendimus, kadangi teismas priimdamas nutartis padarė esmines klaidas, o sprendžiant juridinius ir finansinius klausimus dvi teismo nutartys (2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis ir 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartis) sukels eilę nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus šalių procesinius prašymus su apeliantės argumentais, jog šiuo atveju teismas nepagrįstai nurodė, jog 2023m. rugsėjo 28 d. nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu, nesutinka. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo buvo prašoma išaiškinti priimtus sprendimus dėl ko ji yra skundžiama atskiruoju skundu, tačiau įvertinus visus nemokumo administratorės pateiktus prašymus bankroto byloje tiek dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, tiek dėl bylų sujungimo nustatyta, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo suformuluoti jokie prašymai dėl priimtų procesinių sprendimų išaiškinimų, tokių reikalavimų nesuformuluota ne tik pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tačiau toks prašymas neatsiskleidžia ir iš pateiktų prašymų motyvų.

18. Kaip matyti šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas sujungti teismo jau priimtas nutartis motyvuojant tuo, jog atskiros nutartys (dėl bankroto pabaigos ir dėl klaidos ištaisymo) sukels nepatogumų, kurį teismas atsisakė tenkinti, be kita ko nurodydamas jog teismo nutartis yra neskundžiama ir nurodydamas, jog G. S. kreipdamasis į institucijas turi pateikti abi nutartis, tai yra tiek dėl bankroto pabaigos, tiek dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Šiuo atveju apeliantė būtent ir teikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta sujungti nutartis, o ne išaiškinti priimtus teismo sprendimus, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nurodydamas, jog nutartis, kuria atsisakyta sujungti nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kaip minėta CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju proceso teisės normos tiesiogiai neįtvirtina galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta sujungti dvi priimtas nutartis, o ir be to, priimta nutartis neužkerta galimybės tolimesnei proceso eigai, be kita ko pažymint ir tai, jog tuo atveju jei kyla neaiškumų dėl priimtos nutarties, šalys turi teisę teikti teismui prašymą dėl priimto sprendimo išaiškinimo, kuria šiuo atveju apeliantė nėra pasinaudojusi.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 14-19 punktuose konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirojo skundo reikalavimai netenkinami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.