Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. V. nutarimu L. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 1500 Lt bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėn.

Šį nutarimą L. K. apskundė Kauno apylinkės teismui ir prašė 2013 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Atmetęs L. K. skundą, Kauno apylinkės teismas 2013-10-04 nutartimi, paliko nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-05-29 nutarimą.

Skunde nurodoma, jog teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas neįsigilino į visas bylos aplinkybes, paviršutiniškai vertino byloje esančius įrodymus, kai kurių įrodymų ir aplinkybių iš viso nevertino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pažymi, kad teismas rėmėsi išimtinai vieno liudytojo V. B. parodymais, jais patikėjo tinkamai jų neišanalizavęs ir be pagrindo atmetė kitų liudytojų (T. Ž., J. L., V. G.) parodymus vien subjektyviu pagrindu, jog jie yra jo pažįstami ir todėl jų parodymai yra vertintini kritiškai ir jais negalima pasitikėti. Akcentuoja, kad viena iš svarbių aplinkybių yra greitis, kuriuo jis važiavo. Bylos medžiaga nustatyta, jog važiavo automobilių kolona iš trijų automobilių nedideliu atstumu vienas nuo kito - pirmame automobilyje važiavo I. G. ir G. R., antrame automobilyje važiavo jis ir T. Ž. (jis vairavo būtent T. Ž. priklausantį automobilį), trečiame automobilyje važiavo J. L.. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, jis paprasčiausiai dideliu greičiu negalėjo važiuoti, nes labai nedideliu greičiu (20-30 km per valandą) važiavo pirmasis automobilis, o jis po jo. Pažymi, kad pirmasis automobilis nėra kaltinamas važiavęs per dideliu greičiu, o jis važiavęs paskui kažkodėl tuo kaltinamas. Nurodo, kad gatvė buvo labai vingiuota (laiptuota) ir labai siaura, todėl ir dėl to greitai važiuoti nebuvo įmanoma. Pažymi, kad iškviesti policijos darbuotojai aplinkybės, kad ant gatvės būtų likę jo padangų žymės nenustatė ir nefiksavo. Akcentuoja, kad teismas apklausė tik tris jo prašytus liudytojus, tačiau kažkodėl atsisakė apklausti dar šešis liudytojus, kuriuos jis taip prašė apklausti, nes jie visi buvo betarpiški įvykio dalyviai ir yra labai svarbūs liudytojai. Mano, kad tokiu būdu teismas neišsamiai išnagrinėjo šią administracinę bylą. Pažymi, kad teismo posėdyje nedalyvavo ir Kelių policijos atstovas. Teigia, jog piliečių skundas (pareiškimas) ir byloje esantis tarnybinis pranešimas bei administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas ta pačia rašysena, todėl mano, jog gyventojų pasakojimai buvo dirbtinai pritempti prie LR ATPK 124-2 str. 2 d. numatyto pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. K. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² ir 35 straipsniuose numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą apylinkės teismui nebuvo pagrindo.

Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, kad šio pažeidimo nepadarė ir kad jis buvo pagrįstas tik subjektyviais ir neteisingais vertinimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Pažeidėjo L. K. kaltė dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta surinkta byloje medžiaga. Apelianto kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo įrodyta ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais, taip pat liudytojo V. B. parodymais. Pastarasis liudytojas apklaustas teismo posėdyje nurodė, jog tiek jis, tiek kiti kaimynai, kurie pasirašė jo surašytame pareiškime, dėl automobilio keliamo didelio garso, išėjo iš savo gyvenamų būstų į gatvę, pažiūrėti kas vyksta ir visi pasipiktino L. K. automobilio vairavimu, nes jis esant staigiems posūkiams, važiavo dideliu greičiu, pavojingai manevruodamas bei stabdydamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, to iš esmės nepagrindė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Taigi ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis L. K. veiksmuose įrodyta, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai. Teismas atmeta pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis pažeidimo padaryti negalėjo, nes neturėjo galimybės važiuoti dideliu greičiu, kadangi važiavo automobilių kolonoje, kelias buvo siauras. Pažymėtina, kad L. K. pažeidimas ir tuo sukeltas pavojus eismo saugumui pasireiškė pavojingu manevravimu, o ne nustatyto greičio viršijimu. Akivaizdu, kad pavojingai manevruoti galima ir važiuojant paskui kitą automobilį siaurame kelyje. Apylinkės teismas nustatė, kad T. Ž. ir J. L. yra L. K. draugai, V. G. - L. K. klasės draugės, pas kurią jaunuoliai važiavo, tėvas, todėl pagrįstai jų parodymais nesirėmė. Teismas atmeta ir pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apklausė tik tris jo prašytus liudytojus, tačiau atsisakė apklausti dar šešis liudytojus, kuriuos jis taip prašė apklausti. Kaip matyti iš 2013-07-16 teismo posėdžio protokolo, teisėja nutarė, kad kitus L. K. prašytus apklausti liudytojus yra netikslinga, pareiškėjas tam neprieštaravo (24 b. l.). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė neapklausti kitų kartu su L. K. važiavusių liudytojų, nes jie kaip ir T. Ž. ir J. L. yra L. K. draugai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.