- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-1098-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02068-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- UAB „Barflai“
- Ieškovas
- UAB „Instaliacijos“
- Kategorijos
- 2.1.28pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Barflai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Instaliacijos ieškinį atsakovui UAB „Barflai“ dėl įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo UAB „Barflai“ priešieškinį ieškovui UAB „Instaliacijos“ dėl būsimų nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo ir atliktų rangos darbų kokybės.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3.800 Lt skolą, 12,7 proc. metinių palūkanų praėjus 30 dienų po datos, kai skolininkas gavo sąskaitą-faktūrą teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad skola atsirado atsakovui neatsiskaičius už ieškovo atliktus elektros instaliacijos darbus.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 1.300 Lt būsimų atsakovo nuostolių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškovo atlikti rangos darbai yra su trūkumais. Atsakovo, pasitelkti kiti rangovai, atliko būsimo trūkumų šalinimo įvertinimą ir nustatė, kad pašalinti nustatytus trūkumus atsakovui kainuos 1.300 Lt. Ieškovui vengiant atlikti rangos darbų trūkumo šalinimo darbus, atsakovas priverstas dėl to kreiptis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo ieškovui 3.800 Lt pagrindinio mokėjimo, 12,7 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 6 d. iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo ir 114 Lt bylinėjimosi išlaidų
Teismas sprendė, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovo atstovų paaiškinimai, byloje esantys ginčo šalių procesiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas tinkamai, laiku neįvykdė prievolės, nesumokėjo ieškovui už jo suteiktus instaliacijos darbus. Byloje yra atliktų darbų aktas už 2009 m. rugsėjo mėn. Šį darbų aktą pasirašė atsakovo atsakingas asmuo – UAB „Barflai“ direktorė, t.y., ieškovo atliktų darbų aktą pasirašė asmuo, turintis įgalinimus veikti atsakovo vardu, tinkamas asmuo. Į šį atliktų darbų aktą yra įtrauktas konkretus, pinigine išraiška įvertintas papildomas mokėjimo dydis, PVM mokestis, socialinio draudimo mokestis, pelno mokestis ir kt. Pagrindo manyti, kad atsakovo tinkamas asmuo pasirašęs atliktų darbų aktą su įvertinta atliktų darbų suma nesuprato pasirašomo akto, neturėjo pakankamos kvalifikacijos ar pakankamų žinių, nėra pagrindo. Teismas konstatavo, jog nustatyti, kad atliktų darbų aktas už 2009 m. rugsėjo mėn. netinkamas, kad jame nurodyti neteisingi duomenys ir, kad pagal šiame akte įvardytus mokėjimo pagrindus atsakovui neatsiranda prievolė mokėti, nėra pagrindo. Tai, kad atsakovas pripažino ieškovo teisę gauti PVM mokėjimą, pelno mokėjimą ir kitus papildomus mokėjimus rodo ir atsakovo pateiktas bylos nagrinėjimo metu kito rangovo Žilėno privačios statybos įmonės sąmata. Teismas pažymėjo, kad šalys skolos dydį suderino 2010 m. sausio 6 d. skolų suderinimo aktu. Ginčo šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo po tarpusavio skolų suderinimo akto sumokėjo ieškovui 200 Lt, todėl liko skolingas ieškovui 3.800 Lt. Teismas sprendė, jog nesumokėjus pagrindinio mokėjimo, atsakovui atsirado pareiga mokėti palūkanas.
Atsakovo priešieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, jog atsakovo pretenzijos išsiuntimą ieškovui sąlygojo ne siekis taisyti trūkumus, bet tai buvo atsakovo atsakas į ieškovo ieškinio pateikimo teismui faktą. Anot teismo, atsakovas nepateikė jokių pagrįstų, nepriklausomų ir neleidžiančių teismui abejoti duomenų, patvirtinančių ieškovo atlikto darbo nekokybiškumo faktą, patvirtinančių, kad dėl konkrečių ieškovo atliktų darbų atsirado atsakovo įvardyti nepatogumai, kad dėl ieškovo atliktų instaliacijos darbų reikalinga atlikti darbus pagal atsakovo pateiktą Žilėno privačios statybos įmonės sudarytą sąmatą. Teismas konstatavo, kad kokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą atsakovo nuostolių atsiradimą dėl ieškovo atlikto darbo nėra; jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra nustatyti ieškovo atlikto darbo defektai, kad ieškovas netaiso nustatytų defektų byloje nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Barflai“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
1. Ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais. Jau nuo 2009 m. spalio mėn. atsakovo kavinė negali normaliai funkcionuoti, nes sujungus prietaisus kavinės virtuvės patalpose, išsijungia elektra visoje virtuvėje. Šie trūkumai pasireiškė, kai atsakovui priklausanti kavinė pradėjo savo darbą, todėl pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą negalėjo būti pastebėti. Pašalinti nustatytus trūkumus kainuos 1300 Lt. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų.
2. Pagal susitarimą atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 3831,56 Lt, o ne 6384 Lt kaip teigia ieškovas. Ieškovas, pasinaudodamas atsakovo atstovės neišprusimu rangos darbų atlikimo aktų struktūroje, pateikė 2009 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą pasirašyti su papildomai įtrauktomis asmeninėmis ieškovo išlaidomis ir pateikė PVM sąskaitą – faktūrą subendrintai atsakovo privalomai mokėti ir ieškovo asmeninių išlaidų sumai. Socialinio draudimo mokesčių ir pelno mokesčio mokėjimo našta negali būti užkraunama antriniams asmenims. Buhalteriai, pasirašydami bendrovių tarpusavio skolų suderinimo aktus, nevertina skolų pagrįstumo, o vadovaujasi jiems pateiktomis sąskaitomis. Atsakovo buhalterė suderino skolą pagal ieškovo nepagrįstai pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SF-1015.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Instaliacijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą nepakeistą. Paaiškina, kad ieškovo reikalavimą įrodo 2009 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų aktas, PVM sąskaita – faktūra Nr. SF-1015, 2010 m. sausio 6 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktas. Tai, kad atsakovas pretenziją dėl neva nekokybiškų darbų pareiškė tik po 6 mėn., o sąmatą dėl tariamų trūkumų sudarė tik 2010 m. liepos mėn. verčia abejoti tokių trūkumų buvimu. Atliktų darbų akte yra numatytas 5 proc. pelno dydis nuo atliktų darbų sumos, bet ne pelno mokestis. O nurodytos socialinio draudimo išlaidos yra ne mokestis, bet išlaidos priskirtinos prie tiesioginių išlaidų, skirtų darbuotojų darbo užmokesčiui padengti. Ieškovas naudojasi sąmatų rengimo programa „SISTELA“, kuri automatiškai išskiria tiek pelną, tiek socialinio draudimo išlaidas ir pateikia tai tik kaip informaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (lot. onus probandi) ieškovas kreipdamasis į teismą privalo pagrįsti savo reikalavimo teisę, tačiau neturi įrodinėti jį paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovo reikalavimą. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pasisakyta, kad teisės į tinkamą procesą realizavimas suponuoja šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir teisės būti išklausytam principų buvimą. Bylos šalys, pasinaudodamos turimomis procesinėmis teisėmis reikšti materialinius - teisinius reikalavimus, nurodyti šiuos reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, įrodymus, pasirinkti gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdus, pačios nustato teisminio nagrinėjimo (ginčo) dalyko ribas. Taigi, ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas, o taip pat ir atsikirtimų į jau pareikštą ieškinį arba kitos atsakovo naudojamos procesinės gynybos priemonės, tame tarpe ir priešieškinio pareiškimo pasirinkimas yra šalių valios išraiška. Šiuo atžvilgiu bylą nagrinėjantis teismas yra nešališkas, t. y. negalintis apriboti šalims galimybės pačioms nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką. Tai reiškia, kad teismas išaiškindamas šalims jų procesines teises ir pareigas negali ginčo šalims teikti konkrečių patarimų (konsultacijų), kokius reikalavimus ieškovas galėtų reikšti, kaip juos pagrįsti bei kokius gynimosi būdus galėtų naudoti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007). Ieškiniu ar priešieškiniu keliamų reikalavimų patenkinimas išimtinai priklauso nuo jų pagrindimo (CPK 12, 178 str.) bei tinkamo suformulavimo.
Atsakovas UAB „Barflai“ ieškovo atliktų darbų trūkumus grindė 2010 m. kovo 31 d. pretenzija ieškovui (b. l. 26), o rangos darbų trūkumų šalinimo kainą Žilėno privačios statybos įmonės 2010 m. liepos mėn. sąmata (b. l. 47). Šių dokumentų siekiant įrodyti ieškovo atliktų rangos darbų kokybės trūkumus nepakanka. Ieškovo atlikti darbai buvo priimti 2009 m. rugsėjo mėn. atsakovo įgaliotiems atstovams pasirašius atliktų darbų aktą (b. l. 18-19), nenurodant darbų priėmimo metu jokių akivaizdžių jų trūkumų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam priklausančiose patalpose, kuriose ieškovas atliko rangos darbus, esanti kavinė dėl ieškovo nekokybiškai atliktų rangos darbų negali veikti jau nuo 2009 m. spalio mėn. Tuo tarpu atsakovo pretenzijos dėl darbų trūkumų ieškovui buvo pareikštos tik 2010 m. kovo 31 d., t.y. praėjus faktiškai pusę metų nuo galimai nustatyto darbų broko. Toks terminas nelaikytinas protingu CK 6.662 str. 4 d. prasme. Be to CK 6.662 str. 5d. aiškiai nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų pagrindinis įrodymų šaltinis yra ekspertizė. Ekspertizės aptariamu atveju atsakovas neprašė skirti, bet pateikė Žilėno privačios statybos įmonės 2010 m. liepos mėn. sąmatą, kuri teismo vertinimu nėra pakankamas dokumentas siekiant pagrįsti ieškovo galimai nekokybiškai atliktų darbų faktą, kadangi iš jos turinio nėra aišku, kokie būtent darbai buvo atlikti nekokybiškai, taipogi, ar sąmatoje nurodyti darbai yra skirti būtent ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimui.
Pažymėtina, kad tiek 2009 m. rugsėjo atliktų darbų aktas, tiek 2009 m. rugsėjo 3 d. ieškovo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. SF-1 015 (b. l. 17), tiek 2010 m. sausio 6 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktas (b. l. 16) yra pasirašyti atsakovo įgaliotų atstovų ir nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai rodo, kad minėti dokumentai yra galiojantys bei saistantys atsakovą (CK 6.189 str. 1 d.). Tuo pačiu susitarimo šalys privalo laikytis jo sąlygų ir tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tai 2009 m. rugsėjo atliktų darbų aktas, 2009 m. rugsėjo 3 d. ieškovo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. SF-1 015, 2010 m. sausio 6 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktas yra pasirašyti šalių, nėra nuginčyti teismine tvarka ir yra galiojantys. Minėtų dokumentų sąlygos aiškiai išreiškia šalių ketinimus ir įsipareigojimus. Taigi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas būtų klaidingai vertinęs šalių į bylą pateiktus įrodymus ir priėmęs nepagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, kadangi surinktų duomenų visetas leidžia teigti, jog ieškovas pagrindė savo reikalavimą, o atsakovas ne tik jo nepaneigė, bet ir nepagrindė priešieškiniu reikštų reikalavimų (CPK 185 str.).
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti (CPK 329, 330 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.