Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-6346-596/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-24
Bylos Nr.: I3-6346-596/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01196-2022-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas: Ž. K.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-6346-596/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01196-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 24 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) 2021-12-02 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-74974 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ (toliau – ir VMI Sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija arba LAGK) 2022-02-14 sprendimą Nr. 21R-75(AG-865/03-2021) (toliau – ir LAGK Sprendimas).

Nurodo, kad skundžiamu VMI Sprendimu nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 60 450,10 Eur į valstybės biudžetą, o Komisija 2022-02-14 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Mano, kad sprendimai yra nepagrįsti ir priimti pažeidžiant teisės normas.

Visų pirma, sprendimui, kaip individualiam teisės aktui, keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai, o pareiškėjui nėra aiški ir suprantama skundžiamų sprendimų esmė, motyvai, apskaičiuota mokėtino mokesčio suma bei kitos mokėtinos sumos, todėl teigia, kad jie turi būti panaikinti.

Antra, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktas nustato tik bendrąją mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo, o MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato tik mokestinės nepriemokos išieškojimo būdą, t. y. mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto; šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymi, kad mokesčių administratoriaus teisės konkrečiu atveju ne ginčo tvarka priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo atsiradimo pagrindai yra išvardinti MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, tačiau šiuo atveju priimant skundžiamus sprendimus nėra nurodytas nė vienas konkretus šioje normoje įtvirtintas pagrindas, t. y. mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pareiškėjas akcentuoja, kad su prievole mokėti mokesčius sutinka, tačiau nesutinka su apskaičiavimu, kadangi po priimto skundžiamo VMI Sprendimo teikė deklaracijas, kurios galėjo turėti įtakos mokėtinų mokesčių prievolės dydžiui, tačiau priverstinis išieškojimas yra vykdomas pagal ankstesnius duomenis. Taip pat, nors VMI Sprendime nurodoma konkreti išieškotina mokestinės nepriemokos suma, jame nėra jokios informacijos, iš kurios būtų galima spręsti ar bent numanyti apie šios nepriemokos susidarymo ir mokesčių mokėtojo pareigos ją padengti atsiradimo pagrindus. Teigia, kad ginčijamame VMI Sprendime iš esmės nėra jokios informacijos, pavyzdžiui, sprendimo, kuriuo apskaičiuota mokestinė nepriemoka, ir pan., iš kurios būtų suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu imamasi jame nurodytų prievartinio pobūdžio priemonių. Be to, MAĮ 25 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius pagal kompetenciją kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, o 8 punkte nustatyti mokestinių nepriemokų išieškojimo prioritetai ir procedūros. Pareiškėjui akivaizdu, kad šiuo atveju skundžiamame VMI Sprendime nėra nurodytos MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš turto, taip pat nėra nurodytos sprendimo, kuriuo apskaičiuota mokestinė nepriemoka, aplinkybės, o tai apsunkina jo, kaip mokesčių mokėtojo, teisę suvokti, dėl kokių priežasčių vykdomas išieškojimas bei kokiu būdu ginti savo pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad MAĮ 40 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Nesumokėjus mokestinių prievolių jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas nesumokėjo įsiskolinimo biudžetui, vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą 2021-08-24 priimtas Nurodymas Nr. (23.31-08) 467-40912 (toliau – ir Nurodymas) nurašyti 60 179,53 Eur nesumokėtų mokesčių sumą iš mokėtojo kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokėtojų sąskaitų, nurodant 260 Eur laisvai disponuojamą sumą, kuri priimto Nurodymo laikotarpiu atitiko valstybės remiamas pajamas ir kuri palikta būtiniems poreikiams tenkinti, iš sąskaitos nuskaitomos tik šią sumą viršijančios lėšos. Pažymi, kad Nurodymas skundžiamas nebuvo. Kadangi pagal Nurodymą 2021-10-11 nurašyta tik 117,25 Eur, tęsiant mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus 2021-12-02 priimtas VMI Sprendimas išieškoti 60 450,10 Eur mokestinę nepriemoką, su kuriuo pareiškėjas susipažino per portalą „Mano VMI“. Pareiškėjui per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nesumokėjus VMI Sprendime iš turto nurodytų sumų, VMI Sprendimas 2022-01-03 perduotas vykdymui antstoliui.

Pažymi, kad pareiškėjui turint didelę mokestinę nepriemoką ir nevykdant pareigos sklandžiai atsiskaityti su valstybės biudžetu, VMI nuo 2021-08-24 pareiškėjo atžvilgiu atlieka mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, šioje byloje skundžiamas VMI Sprendimas yra jau seniau pradėto priverstinio išieškojimo tolimesnis etapas.

Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Pagal MAĮ 34 straipsnį, mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas funkcijas ir įgyvendindamas jam suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje VMI Sprendimas yra parengtas galiojančia FR0497 forma, patvirtinta VMI viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr. V-11 (VMI viršininko 2017-02-06 įsakymo Nr. VA-16 redakcija). Sprendime yra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – MAĮ 33 straipsnio 8 punktas, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas, įtvirtinantis bendrus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigimo pagrindus. VMI Sprendimas atitinka minėtu įsakymu nustatytą ginčijamo sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką turto turinį ir formą, sprendime aiškiai nurodytas jų tikslas, t. y. kad juo nusprendžiama išieškoti į biudžetą iš mokesčio mokėtojo turto nurodytą nesumokėtą mokestinę nepriemoką. Be to, VMI Sprendime aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka. Kartu su VMI Sprendimu pareiškėjui pateikta ir prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, kokios mokestinės prievolės yra išieškomos, išskirti prievolių tipai, prievolių susidarymo laikotarpiai, deklaracijos pateikimo / patikrinimo akto data, išskirtos prievolių, delspinigių sumos, Sprendimas patvirtintas (autorizuotas) VMI informacinėje sistemoje ir pareiškėjui 2021-12-02 pateiktas „Mano VMI“, todėl laikosi pozicijos, jog pareiškėjo teiginiai, kad VMI Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, yra nepagrįsti. Pabrėžia, kad pareiškėjas, būdamas mokesčių mokėtoju, atitinkamų mokesčių sumų laiku nesumokėjo, todėl egzistavo įstatyminės prielaidos bei sąlygos, suteikiančios teisę VMI mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai priimant nustatytos formos sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčio mokėtojo – pareiškėjo turto.

Atsakovė 2024-02-20 pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su ginčijamo VMI Sprendimo pridėtos prievolių ataskaitos turiniu. Paaiškina, kad VMI Sprendime nurodyta 60 450,10 Eur (iš jų 7 282,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 89,80 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 52 389,35 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 493,83 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 191,50 Eur žemės mokesčio, 2,73 Eur žemės mokesčio delspinigių) mokestinė nepriemoka pareiškėjo atžvilgiu susidarė pagal paties mokesčių mokėtojo per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) pateiktas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) deklaracijas bei VMI suformuotas žemės mokesčio (toliau – ir ŽEM) deklaracijas bei šių mokesčių delspinigiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI Sprendimo ir LAGK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais duomenimis byloje nustatyta, kad VMI 2021-08-24 priėmė Nurodymą, kuriuo nurodė iš pareiškėjo Ž. K. sąskaitų nurašyti 60 179,53 Eur mokestinę nepriemoką. Prie šio Nurodymo buvo pridėta pareiškėjo prievolių ataskaita. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų šį Nurodymą apskundęs.

Kadangi pagal Nurodymą nebuvo išieškota nepriemokos suma, VMI 2021-12-02 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo nusprendė išieškoti iš pareiškėjo turto į valstybės biudžetą 60 450,10 Eur sumą. Prie šio VMI Sprendimo buvo pridėta pareiškėjo prievolių ataskaita, kurioje nurodomi mokestiniai laikotarpiai, deklaracijos pateikimo / patikrinimo akto data, prievolės ir delspinigių sumos eurais.

Pareiškėjas šį VMI Sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2022-02-14 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI ir Komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022-12-22 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-3775-860/2022, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

LVAT 2024-01-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-302-968/2024 nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, VAAT 2022-12-22 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Konstatavo, kad VMI Sprendime nuspręsta išieškoti į biudžetą iš pareiškėjo turto 60 450,10 Eur sumą. Prie šio sprendimo pridėta prievolių ataskaita, kurioje nurodyta: 30 skirtingų tipų prievolių (skiltyje „Prievolės tipas“ nurodyta 13 prievolių, kurios įvardytos GPM021/DEKLARACIJA, 10 prievolių, kurios įvardytos GPM020/DEKLARACIJA, 4 prievolės, kurios įvardytos PVM001/DEKLARACIJA, 2 prievolės, kurios įvardytos ZEM001/DEKLARACIJA, ir 1 prievolė, kuri įvardyta GPM004/DEKLARACIJA); kiekvienos iš nurodytųjų tipų prievolių įmokos kodai; mokestiniai laikotarpiai; deklaracijos pateikimo / patikrinimo akto data; prievolės suma eurais; delspinigių sumos eurais. LVAT padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti prie ginčijamo VMI Sprendimo pridėtos prievolių ataskaitos turinį, t. y. surinkti ir ištirti įrodymus, pagrindžiančius paminėtoje ataskaitoje nurodytų mokestinių prievolių realumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad paminėtas faktines aplinkybes esą pagrindžia Nurodymas ir faktas, kad pareiškėjas jo nėra apskundęs, nes Nurodymas yra grindžiamas iš esmės analogiško turinio prievolių ataskaita.

Minėta, kad VMI ginčijamu sprendimu nusprendė į valstybės biudžetą iš pareiškėjo turto išieškoti 60 450,10 Eur. Pagal prie šio sprendimo pridėtą prievolių ataskaitą ir VMI 2024-02-20 teismui pateiktus rašytinius duomenis matyti, kad išieškoma suma susideda iš: 1) 2020-04-10 pateikta GPM021 deklaracija už 2020-03-01 – 2020-03-31 mokestinį laikotarpį, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 368,65 Eur; 2) 2020-04-10 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-03-01 – 2020-03-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-03-16, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 198,09 Eur; 3) 2020-05-13 pateikta GPM021 B1 formos deklaracija už 2020-04-01 – 2020-04-30 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-04-16, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudaro 1174,75 Eur, taip pat pateikta GPM021 B2 formos deklaracija 565,09 Eur sumai, mokėjimo terminas 2020-04-30, bendra prievolių suma sudarė 1 739,84 Eur; 4) 2020-05-13 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-04-01 – 2020-04-30 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-04-15, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 213,79 Eur; 5) 2020-06-15 pateikta GPM021 deklaracija už 2020-05-01 – 2020-05-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-05-15, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 88,24 Eur; 6) 2020-06-15 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-05-01 – 2020-05-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-05-15, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 213,79 Eur; 7) 2020-07-09 pateikta GPM021 deklaracija už 2020-06-01 – 2020-06-30 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-06-15, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 1 063,49 Eur; 8) 2020-07-09 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-06-01 – 2020-06-30 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-06-15, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 213,79 Eur; 9) 2020-08-09 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-07-01 – 2020-07-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-07-15, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudaro 173,93 Eur; 10) 2020-08-09 pateikta GPM021 B1 formos deklaracija už 2020-07-01 – 2020-07-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-07-15, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 88,23 Eur, taip pat pateikta GPM021 B2 formos deklaracija 88,23 Eur sumai, mokėjimo terminas 2020-07-31, bendra prievolių suma sudarė 176,46 Eur; 11) 2020-09-08 pateikta GPM021 B1 formos deklaracija už 2020-08-01 – 2020-08-31 mokestinį formos laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-08-17, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 88,23 Eur, taip pat pateikta GPM021 B2 formos deklaracija 88,24 Eur sumai, mokėjimo terminas 2020-08-31, bendra prievolių suma sudarė 176,47 Eur; 12) 2020-09-08 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-08-01 – 2020-08-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-08-17, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 173,93 Eur; 13) 2020-10-12 pateikta GPM021 B1 formos deklaracija už 2020-09-01 – 2020-09-30 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-09-15, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 247,06 Eur, taip pat pateikta GPM021 B2 formos deklaracija 88,24 Eur sumai, mokėjimo terminas 2020-09-30, bendra prievolių suma sudarė 335,30 Eur. Pagal pateiktą deklaraciją 247,06 Eur sumai nuo 2021-03-01 iki 2021-03-14 (14 dienų) taikant 0,03 % dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 1,85 Eur; 14) 2020-10-12 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-09-01 – 2020-09-30 mokestinį laikotarpį, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 173,93 Eur. Pagal pateiktą deklaraciją 173,93 Eur sumai nuo 2021-03-01 iki 2021-03-14 (14 dienų) taikant 0,03 % dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 0,70 Eur; 15) 2020-11-09 pateikta GPM021 deklaracija už 2020-10-01 – 2020-10-31 mokestinį laikotarpį (mokėjimo terminas 2020-10-15), prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 88,24 Eur. Pagal pateiktą deklaraciją 88,24 Eur sumai nuo 2021-03-01 iki 2021-04-13 (44 dienas) taikant 0,03 % dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 1,32 Eur; 16) 2020-11-09 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-11-01 — 2020-11-30 mokestinį laikotarpį (mokėjimo terminas 2020-10-15), prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 173,93 Eur. Pagal pateiktą deklaraciją 173,93 Eur sumai nuo 2021-03-01 iki 2021-04-13 (44 dienas) taikant 0,03 % dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 2,20 Eur; 17) 2020-12-08 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-11-01 – 2020-11-30 mokestinį laikotarpį (mokėjimo terminas 2020-11-16), prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 173,93 Eur. Pagal pateiktą deklaraciją 173,93 Eur sumai nuo 2021-03-01 iki 2021-05-15 (76 dienas) taikant 0,03 dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 3,80 Eur; 18) 2021-02-11 pateikta GPM021 deklaracija už 2020-12-01 – 2020-12-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-12-31, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 87,18 Eur; 19) 2021-02-13 pateikta GPM021 deklaracija už 2019-12-01 – 2019-12-31 mokestinį laikotarpį (mokėjimo terminas 2019-12-31). Pagal pateiktą deklaraciją nuo 2020-01-01 iki 2021-03-11 taikant 0,03 % dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma (atlikus koregavimo veiksmus) sudarė 0,66 Eur; 20) 2021-02-13 pateikta GPM021 deklaracija už 2020-01-01 – 2020-01-31 mokestinį laikotarpį (mokėjimo terminas 2020-01-15), prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 56,68 Eur. Pagal pateiktą deklaraciją 56,68 Eur sumai nuo 2020-01-16 iki 2021-08-13 taikant 0,03 % dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma (atlikus koregavimo veiksmus) sudarė 8,63 Eur; 21) 2021-02-13 pateikta GPM021 deklaracija už 2020-05-01 – 2020-05-31 mokestinį laikotarpį (mokėjimo terminas 2020-05-15), prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 966,70 Eur. Pagal pateiktą deklaraciją 966,70 Eur sumai nuo 2021-03-01 iki 2021-08-13 (166 dienos) taikant 0,03 % dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 48,14 Eur; 22) 2021-02-17 pateikta GPM021 deklaracija už 2020-12-01 – 2020-12-31 mokestinį laikotarpį (mokėjimo terminas 2020-12-31), prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 0,01 Eur; 23) 2021-02-17 pateikta GPM020 deklaracija už 2020-12-01 – 2020-12-31 mokestinį laikotarpį (mokėjimo terminas 2020-12-15), prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 284,32 Eur. Pagal pateiktą deklaraciją 284,32 Eur sumai nuo 2020-03-01 iki 2021-08-17 (170 dienų) taikant 0,03 % dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 15,30 Eur; 24) 2021-04-28 pateikta GPM004 deklaracija už 2020-01-01 – 2020-12-31 mokestinį laikotarpį (mokėjimo terminas 2021-05-03), prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 142,20 Eur. Pagal pateiktą deklaraciją 142,20 Eur sumai nuo 2021-05-04 iki 2021-10-30 (180 dienų) taikant 0,03 % dydžio delspinigius priskaičiuotų delspinigių suma sudarė 7,20 Eur; 25) 2020-07-27 pateikta PVM001 deklaracija už 2020-01-01 – 2020-06-30 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-07-27, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 6 293,35 Eur; 26) 2021-01-25 pateikta PVM001 deklaracija už 2020-07-01 – 2020-12-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2021-01-25, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 36 389 Eur; 27) 2021-04-29 pateikta patikslinta PVM001 deklaracija už 2020-07-01 – 2020-12-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2021-01-25, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 3 637 Eur, Pagal pateiktą deklaraciją 3 637 Eur sumai nuo 2021-03-01 iki 2021-10-27 (241 dieną) taikant 0,03 % dydžio delspinigius apskaičiuota 262,69 Eur delspinigių; 28) 2021-07-26 pateikta PVM00 deklaracija už 2021-01-01 – 2021-06-30 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2021-07-26, prievolės suma pagal pateiktą deklaraciją sudarė 6 070 Eur, Pagal pateiktą deklaraciją 6 070 Eur sumai nuo 2021-07-27 iki 2021-11-30 (127 dienas) taikant 0,03 % dydžio delspinigius apskaičiuota 231,14 Eur delspinigių; 29) 2020-10-17 VMI suformuota ZEM001 deklaracija už 2020-01-01 – 2020-12-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2020-11-16, prievolės suma pagal deklaraciją sudarė 94,50 Eur, Pagal ZEM001 deklaraciją 94,50 Eur sumai nuo 2021-03-01 iki 2021-05-15 (76 dienas) taikant 0,03 % dydžio delspinigius apskaičiuota 2,28 Eur delspinigių; 30) 2021-10-19 VMI suformuota ZEM001 deklaracija už 2021-01-01 – 2021-12-31 mokestinį laikotarpį, mokėjimo terminas 2021-11-15, prievolės suma pagal deklaraciją sudarė 97 Eur, Pagal ZEM001 deklaraciją 97 Eur sumai nuo 2021-11-16 iki 2021-11-30 (15 dienų) taikant 0,03 % dydžio delspinigius apskaičiuota 0,45 Eur delspinigių.

Pagal MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad VMI Sprendimą priėmė tęsdama mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus po to, kai 2021-08-24 buvo priimtas Nurodymas, kuris nebuvo skundžiamas ir nebuvo įvykdytas. Byloje nėra duomenų, kad Nurodymas buvo apskųstas ar kad pareiškėjas jo negavo, nebuvo su juo susipažinęs ir pan. Pažymėtina, kad VMI Sprendimas buvo patvirtintas (autorizuotas) VMI informacinėje sistemoje ir pareiškėjui 2021-12-02 pateiktas per portalą „Mano VMI“. Kartu su VMI Sprendimu pareiškėjui pateikta ir prievolių ataskaita, o su ginčijamu VMI Sprendimu pareiškėjas susipažino per „Mano VMI“ 2021-12-03. Pareiškėjui per 30 dienų nuo VMI Sprendimo priėmimo nesumokėjus jame nurodytų sumų, VMI Sprendimas 2022-01-03 perduotas vykdyti antstoliui V. D., kuris šiuo metu vykdo išieškojimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjo mokestinė nepriemoka susidarė pagal jo pateiktas PVM ir GPM deklaracijas už mokestinį laikotarpį nuo 2020-03-01 iki 2021-12-31. Pareiškėjas deklaruotos PVM ir GPM sumos nesumokėjo, dėl to buvo skaičiuojami delspinigiai. VMI priėmė ginčijamą VMI Sprendimą išieškoti 60 450,10 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto.

Pagal MAĮ 66 ir 73 straipsnių nuostatas priklausančius mokėti mokesčius apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, pateikdamas atitinkamą deklaraciją, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, priimdamas atitinkamą sprendimą.

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio sumokėti mokesčio yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį, arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas, arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką (LVAT 2019-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-438/2019).

Mokesčių mokėtojui nesumokėjus ar nustojus mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius MAĮ 105 straipsnio nustatyta tvarka įgyja teisę priverstinai juos išieškoti pritaikydamas to paties įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje numatytus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus (LVAT 2010-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-505/2010).

Taigi, MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas, be kita ko, nesumoka deklaruoto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu terminu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino pabaigos; tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Be to, pažymėtina ir tai, kad, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Kita vertus, mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais. Pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2003-12-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, 2013-01-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014).

Byloje ginčo, kad pareiškėjas laiku ir tinkamai nevykdo mokestinių prievolių, nėra, o paties pareiškėjo teiginiai, jog po priimto VMI Sprendimo jis teikė deklaracijas, kurios galėjo turėti įtakos mokėtinų mokesčių prievolės dydžiui, yra niekuo nepagrįsti, t. y. pareiškėjas nei teismui, nei atsakovei nepateikė tokių duomenų, paneigiančių VMI padarytas išvadas ir apskaičiuotas prievoles. Be to, netgi teismui 2024-01-23 nutartimi pasiūlius proceso dalyviams pateikti teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius ar paneigiančių VMI išvadas. Kadangi pareiškėjas po Nurodymo mokestinės nepriemokos nemokėjo, todėl laikytina, kad VMI įgijo teisę priverstinai į valstybės biudžetą išieškoti iš pareiškėjo deklaruotas mokesčių sumas. Tai, kad pareiškėjas teikė papildomas deklaracijas, nepaneigia VMI teisės ir pareigos išieškoti mokestinės nepriemokos, kadangi, kaip minėta, jis niekaip nepaneigė VMI apskaičiuotų mokestinių nepriemokų sumų. Šiuo atveju konstatuotina, kad VMI ginčijamame VMI Sprendime teisingai nustatė faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl turėjo pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teismas pažymi, kad pareiškėjo išvardintos aplinkybės dėl jo teiktų deklaracijų iš esmės neturi jokios įtakos ginčijamo mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (pareiškėjas nenurodo, kad šiuo atveju būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, kad VMI būtų viršijusi savo kompetenciją, taip pat kad ginčijamas VMI Sprendimas prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių VMI buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus), todėl priešingos, nei buvo padaryta prieš tai, išvados nesuponuoja.

VAĮ (redakcija, galiojanti nuo 2020-11-01) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas); ir kt. Iki 2020-11-01 galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnyje buvo įtvirtinti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; to paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad tiek iki 2020-11-01 galiojusioje VAĮ redakcijoje, tiek ir nuo 2020-11-01 galiojančioje VAĮ redakcijoje turinio prasme reikalavimai administraciniam sprendimui (individualiam administraciniam aktui) iš esmės yra tapatūs, keitėsi tik įstatymo straipsniai. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015-09-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

Pareiškėjas teigia, kad VMI Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų. Teismas sutinka, kad VMI Sprendimas juridinės technikos prasme nėra iki galo išpildytas – turi trūkumų, tačiau jie (trūkumai) nelaikytini esminiais bei suponuojantys skundo tenkinimą aptariamu pagrindu (dėl VMI Sprendimo nemotyvavimo).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priimant individualų administracinį aktą „<...> iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. <...> kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“ (LVAT 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; teisminio proceso Nr. 3-61-3-01708-2009-0).

Vis dėlto, teismui nenustačius skunde išdėstytų aplinkybių (pareiškėjas neginčija mokestinės nepriemokos fakto, supranta, koks buvo taikytas teisinis reguliavimas, teigia, kad tas reguliavimas, kuris taikytas, buvo netinkamas bei dėsto argumentus, kodėl, o tai reiškia, kad puikiai supranta atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį; be to, su skundu kreipėsi į teismą, o tai rodo, kad pasinaudojo teise ginti savo pažeistus interesus) aptariamas skundo argumentas atmestinas. Kaip betarpiškai susijęs su šiuo aptartu skundo argumentu, tais pačiais motyvais atmestinas ir skundo argumentas dėl to, kad nebuvo nustatyta prievolės sumokėti nepriemoką atsiradimo data ir teisinis pagrindas, neaišku, kokiu sprendimu remdamasi VMI pradėjo priverstinį išieškojimą. Teismas pažymi, kad nepaisius Nurodymo pagrįstai prasidėjo priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimo procesas VMI Sprendimo pagrindu.

LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius teisės aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams turi būti atsižvelgiama ir į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą (žr., pvz., LVAT 2015-05-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-199-552/2015). Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Tais atvejais, kai sprendimas priimamas kitų dokumentų pagrindu, šie dokumentai laikytini sudėtine sprendimo dalimi (žr., pvz., LVAT 2011-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-651/2011; 2020-08-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1350-556/2020; ir kt.).

Teismas akcentuoja, kad šioje byloje skundžiamas VMI Sprendimas yra parengtas pagal FR0497 formą, todėl iš esmės atitinka minėtą formą ir joje būtiną privalomai nurodyti informaciją. Be to, kartu su skundžiamu VMI Sprendimu pareiškėjui pateikta ir jo prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, kokios mokestinės prievolės yra išieškomos, išskirti prievolių tipai, prievolių susidarymo laikotarpiai, deklaracijos pateikimo bei patikrinimo akto data, išskirtos prievolių ir delspinigių sumos. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, faktą, kad VMI Sprendimas nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, konstatuotina, kad VMI Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Pažymėtina, kad ginčijamas VMI Sprendimas priimtas vadovaujantis MAĮ nuostatomis ir vykdant mokesčių administravimo procedūrą, t. y. mokesčių administratoriaus veiksmus, atliekamus įgyvendinant jo funkcijas, taip pat vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad jam neaiškus VMI Sprendimas ir jame paskaičiuotos sumos, yra nepagrįsti, o tai, kad priverstinio išieškojimo veiksmai sukelia pareiškėjui tam tikrus nepatogumus, nėra pagrindas nevykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų.

Taigi, konstatuotina, kad tiek skundžiamas VMI Sprendimas, tiek LAGK Sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Apibendrinant pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė