Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. A. ir E. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-21168-475/2022 pagal pareiškėjų E. A. ir E. A. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliams R. P., S. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai E. A. ir E. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu pareiškimu prašė iškelti E. A. ir E. A. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Skolvalda“.

2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjai 2011 m. Vokietijos Federacinėje Respublikoje buvo sulaikyti su tabako gaminiais bei iš pareiškėjų buvo priteista 12 761,29 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir su juo susijusių sumų bei 193 790,48 Eur akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų. 2016 m. Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) su prašymu išieškoti priteistas pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų mokesčio. Antstolių išieškomos sumos iš pareiškėjų skiriasi, nes pareiškėjai Vokietijos Federacinėje Respublikoje priteistos sumos ir išieškojimas pradėtas 2011–2012 m., o pareiškėjui – 2014 m. Pareiškėjų nemokumą sukėlė jaunystėje priimti neatsakingi sprendimai bei pasitikėjimas netinkamais pažįstamais, ko pasekoje jiems atsirado pareiga mokėti pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius.

3. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams neprieštarauja, jei teismas nustatys, jog į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.

4. Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą dėl pareiškėjos E. A. fizinio asmens bankroto iškėlimo priimti teismo nuožiūra.

5. Suinteresuotas asmuo antstolė R. P. atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą dėl pareiškėjo E. A. fizinio asmens bankroto iškėlimo priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

7. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2–6 punktuose numatytų atvejų, kuomet teismas atsisako iškelti bankroto bylą.

8. Teismas nustatė, kad egzistuoja pagrindas teismui atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjų būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios, ir pažymėjo, jog esminę reikšmę turi tai, kad įvertinus pareiškėjų būklę, nustatyta, jog kreditorės VMI prie LR FM reikalavimai, nagrinėjamu atveju negali būti nurašyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjo išieškoma 205 051,76 Eur pagal užsienio institucijų vykdomuosius dokumentus ir iš pareiškėjos išieškoma 183 300,46 Eur pagal užsienio institucijų vykdomuosius dokumentus bei 5 844,92 Eur delspinigių mokestinės prievolės negali būti nurašytos pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų susidariusios mokestinės nepriemokos yra kilusios dėl jų įvykdytų neteisėtų veiksmų ir yra tiesioginė tokių veikų pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, šios mokestinės prievolės vertintinos kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma.

11. Teismas pareiškėjų teiginius, kad jų nemokumą sukėlė jaunystėje priimti neatsakingi sprendimai bei pasitikėjimas netinkamais pažįstamais, dėl ko jiems atsirado pareiga mokėti pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius, vertino kaip nepagrįstus.

12. Teismas nustatęs, kad pareiškėjų mokestinės prievolės negali būti nurašomos, plačiau dėl pareiškėjų sąžiningumo nepasisakė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

13. Atskirajame skunde pareiškėjai E. A. ir E. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai taikė precedentą, netinkamai vadovavosi Kasacinio teismo išaiškinimu, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės reikalavimas pareiškėjui negali būti nurašytas (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis) ir tai turėjo įtakos nepagrįstos nutarties atsisakyti pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimui. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjų prievolė Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės yra mokestinė prievolė, kilusi dėl įvežtų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, tai ne žala ir ne bauda. FABĮ numato, kad negalima nurašyti tik Lietuvos Valstybei atsiradusių nepriemokų, baudų ar žalos.

13.2. Byloje nėra jokių duomenų, jog akcizai yra kaip nusikaltimu padaryta žala ar už nusikaltimo padarymą paskirta bauda, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų mokestinė prievolė Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės negali būti nurašyta (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis) ir dėl to atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą.

13.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo teismų praktikos suformuotos analogiškose bylose. Pavyzdžiui, Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-777-292/2014, Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2FB-9835-292/2014 nurašė bankrutuojančiam asmeniui Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos paskirtą 27 055,94 Eur nesumokėto akcizo mokesčio mokestinę nepriemoką, susidariusią neteisėtai įvežus į Vokietijos teritoriją cigaretes ir šis faktas nebuvo priežastis nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, kaip ir ją pabaigti.

14. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 330 straipsnyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais nenustatyta.

16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienai iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

18. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, nenurašomi kreditorių reikalavimai yra reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

19. Pažymėtina, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, jog nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017).

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog pareiškėjų susidariusios mokestinės nepriemokos yra kilusios dėl jų įvykdytų neteisėtų veiksmų ir yra tiesioginė tokių veikų pasekmė, todėl, atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir tikslus, šios mokestinės prievolės vertintinos kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kuri pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą nėra nurašoma.

21. Atskirajame skunde pareiškėjai (toliau – ir apeliantai) nurodo, kad pareiškėjų prievolė Vokietijos Federacinės Respublikos Federacinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės yra mokestinė prievolė, kilusi dėl įvežtų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, tai ne žala ir ne bauda, o byloje nėra jokių duomenų, jog akcizai yra kaip nusikaltimu padaryta žala ar už nusikaltimo padarymą paskirta bauda.

22. Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui negali būti nurašomi reikalavimai atlyginti žalą, kuri yra pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos pasekmė. Atitinkamai, taikant šią teisės normą, visų pirma, būtina konstatuoti, kad pareiškėjas yra padaręs nusikalstamą veiką. Aptariama teisės norma turi būti aiškinama ir taikoma kartu su pagrindiniais konstituciniais principais, inter alia (liet. be kita ko), Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui reiškiamus reikalavimus vertinti kaip reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį.

23. Tam, kad tam tikras reikalavimas būtų pripažintas reikalavimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, teismas turi nustatyti, kad: 1) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, 2) reiškiamas reikalavimas yra susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. Toks aiškinimas, be kita ko, atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjų skolos susidarė dėl pridėtinės vertės mokesčio ir su juo susijusių sumų bei akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolos išieškojimo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos muitų išieškojimo vykdymo tarnybos prie Hanoverio centrinės muitinės prašymus. Pareiškėjams pridėtinės vertės mokesčio ir su juo susijusių sumų bei akcizų mokesčio ir su juo susijusių sumų skolos susidarė už nelegalų cigarečių iš Rusijos į Vokietijos akcizų mokėjimo teritoriją atvežimą ir pardavimą su tikslu nemokėti ne tik Vokietijos tabako mokesčių, bet ir importo apvartos mokesčių bei muito, tuo siekiant tam tikram laikui įgyti nemažą pajamų šaltinį. Taigi, pareiškėjai neįvykdė prievolės Vokietijos Federacinės Respublikos muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės sumokėti pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius už tai, jog pareiškėjai buvo sulaikyti su tabako gaminiais, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjai būtų nuteisti už nusikalstamas veikas, susijusias su nurodytų tabako gaminių gabenimu, jų skola Vokietijos Federacinės Respublikos muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės yra mokestinė prievolė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįstais pareiškėjų atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skolą Vokietijos Federacinės Respublikos muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės nepagrįstai vertino kaip reikalavimą dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, kuris baigus fizinio asmens bankroto procesą negali būti nurašomas.

25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė FABĮ normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimus, kurie negali būti nurašomi baigus fizinio asmens bankroto procesą, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, todėl netinkamai vertino pareiškėjų nemokumą kaip vieną iš fizinio asmens bankroto sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.