Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui J. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, 12 str. 1 - 2 p. reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. apibrėžia, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o 30 str. 1 d. numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214 (taip pat ir 2017-06-29 sprendimu Nr. T-227) Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatų turinio analizė leidžia konstatuoti, kad vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Nuostatai imperatyviai numato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 m² nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 p.- 12 p.). Pagal Nuostatų 15 p. - 16 p. turinį pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Remdamasis oficialiais viešojo registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 20 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 22 p.).

Be to, ir pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui atsiranda pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų imperatyvias nuostatas. Tai ne kartą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-275/2012, 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012 ir kt.), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse LVAT pabrėžė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (pvz. šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, turi būti vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš to seka, kad teisiškai nėra svarbus realiai susidariusių atliekų kiekis arba jų išvežimo (neišvežimo) periodiškumas. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas, todėl patenkintinas visiškai (ABTĮ 56 str.). Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra betarpiškai siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš esmės yra pagrįstas ir patenkintinas visiškai (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 22,99 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateikta Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis, Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties, PVM sąskaita faktūra, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 22,99 Eur pareiškėjos išlaidas, sumokėtas už advokato skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra iš esmės pagrįstas ir patenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. K. trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus miesto savivaldybės administracijos naudai 188,48 Eur (šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 48 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

Priteisti iš atsakovo J. K. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui 22,99 Eur (dvidešimt du eurus 99 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.