Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-388-420/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-10
Bylos Nr.
A20.-388-420/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00369-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A20.-388-420/2025Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00369-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2025 m. liepos 10 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ritai Markevič – Babičevienei,užsieniečiui S. A.,jo atstovei advokatei Eglei Vrublauskienei,vertėjams Ingridai Nasvytei, Yusuf Muhammadzoda,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio S. A. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas teikimu ir jo atstovė teismo posėdyje prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. A., gim. (duomenys neskelbtini), VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2025 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nurodė, kad užsienietis į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, turėdamas darbo vizą, kuri galiojo nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2026 m. kovo 13 d. 2024 m. lapkričio 26 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 24S271558, kuriuo nuspendė panaikinti S. A. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nes duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, kadangi darbo sutartis su juo nesudaryta. 2025 m. liepos 7 d. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto PKP, reisu (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III reglamentą S. A. grąžintas į Lietuvoa Respubliką ir raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. 2025 m. liepos 8 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val.

Patikrinus Migracijos departamento elektroninėje informacinėje sistemoje (toliau – Migris), duomenų apie minėtam užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nerasta, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsieniečių registro duomenimis Šengeno informacinėje sistemoje nėra paskelbtas įspėjimas dėl užsieniečio neįsileidimo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad užsienietis dirba ir jis dirbti Lietuvos Respublikoje teisinio pagrindo neturi. Užsienietis neturi nei lėšų pragyvenimui, nei deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo nėra priimtas, duomenų, kad motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, yra išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti, nėra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nurodęs šias bylai aktualias faktines aplinkybes, ir tai, kad užsienietis virš pusės metų neteisėtai rezidavo Europos Sąjungoje bei nesiekė pateikti prašymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo tik atvykęs teisėtu būdu, teigė, kad yra reali tikimybė, jog jis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę bei nesudaryti kompetentingoms institucijos prielaidų priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį vykdyti, todėl yra pagrindas jį sulaikyti.

Teismo posėdžio metu užsienietis su teikimu nesutiko, nurodė, kad į Lietuvą atvyko 2024 m. gegužės mėn., apie mėnesį laiko dirbo, tačiau jo netenkino darbo sąlygos. Todėl iš darbo išėjo, dirbo nelegaliai, gyveno pas pažįstamus. 2025 m. balandžio mėn. išvyko į Lenkiją, po to į Vokietiją, prašė prieglobsčio, tačiau jam buvo pasiūlyta tai daryti Lietuvoje. Prašė jo nesulaikyti ir neapriboti laisvės judėti, nes taip galėtų dirbti ir išlaikyti save.

Užsieniečio atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti iš dalies, skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą arba apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Teismas akcentuoja bylos faktines aplinkybes: užsienietis S. A. 2024 m. į Šengeno erdvę atvyko teisėtai, turėdamas darbo vizą, kuri galiojo nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2026 m. kovo 13 d. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 24S271558 panaikino jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės, darbo sutartis su juo nesudaryta. 2025 m. liepos 7 d. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto PKP, reisu (duomenys neskelbtini) iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III reglamentą S. A. grąžintas į Lietuvos Respubliką. Tą pačią dieną jis raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėtas. 2025 m. liepos 8 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val. „MIGRIS“ sistemoje duomenų apie jam išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nerasta. S. A. nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti j Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsieniečių registro duomenimis Šengeno informacinėje sistemoje nėra paskelbtas įspėjimas dėl jo neįsileidimo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad užsienietis dirba, jis neturi teisinio pagrindo dirbti Lietuvos Respublikoje.

Taigi, užsieniečio asmenybė nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai..

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 112 straipsnyje numatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui užtikrinti.

Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 punktas). Minėto įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1-14 punktuose išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašymo byloje nėra priimtas. Užsienietis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, tai yra prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Dėl nurodyto konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, pažymi, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

Nagrinėjamu atveju Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nustatyta, šiai dienai Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris vėliau buvo panaikintas. S. A. nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti j Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsieniečių registro duomenimis Šengeno informacinėje sistemoje nėra paskelbtas įspėjimas dėl jo neįsileidimo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Teismo posėdyje S. A. nurodė, kad turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būdamas laisvėje dirbtų ir išlaikytų save, turi lėšų pragyventi, nors teismui nėra pateikti šias aplinkybes dokumentai. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog Užsienietis nelinkęs bendradarbiauti su institucijomis, sprendžiančiomis klausimą dėl jo teisinės padėties.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, aktualias teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, Užsieniečio asmenybę, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju sulaikymas nėra objektyviai reikalingas ir proporcingas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinant Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, šios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečiui atitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, ji yra pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti (t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje).

Alternatyvi sulaikymui priemonė skirtina trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 7 d., t. y. iki 2025 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 117 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

teikimą patenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą nustatant iki 2025 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas