- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- eAS-474-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07108-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Iveta Pelienė
- Atsakovas
- T. G.
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui T. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo T. G. 96,11 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą ir išaiškino, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo privalo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 31² straipsnio 1 dalyje (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-875 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. sausio 1 d.), t. y. nesikreipė į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.
III.
Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius prašymų pateikimą administraciniam teismui. Pareiškėjas teigia, kad ATĮ 31² straipsnyje yra nustatytas painus teisinis reguliavimas, kurio teismas neišaiškino skundžiamoje nutartyje, nes šio straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „ginčų dėl rinkliavos <...> dydžio nustatymo sprendimas“, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamos kitokios formuluotės: „ginčus dėl rinkliavos <...> dydžio bei nustatymo“, „skundus dėl rinkliavos <...> dydžio bei nustatymo“. Teismas taip pat neįvertino įstatymų leidėjo padarytų pakeitimų, ATĮ numatant detalesnį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos nustatymo modelį (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XIV-875), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 586, kuriuo pritarta nurodytiems ATĮ pakeitimams ir papildymams, aiškinamajame rašte išdėstytos pozicijos dėl ginčų dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo sprendimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, vadovaujantis 2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-875 19 straipsnio 1, 8 ir 10 dalimis, ATĮ 31² straipsnio nuostatos dėl ginčų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo nagrinėjimo ne teismo tvarka taikytinos nuo tada, kai savivaldybių tarybos nustatys tokios rinkliavos ar kitos įmokos dydžius, atsižvelgdamos į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą regioninę kainą (tai turi būti atlikta iki 2023 m. spalio 1 d.). Be to, pareiškėjas teigia, teismas netinkamai taikė ABTĮ normas, reglamentuojančias prašymų nagrinėjimą administraciniame teisme netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūros, kadangi, pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl rinkliavų mokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, o, pagal 19 straipsnio 2 dalį, jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas neįvardijo jokios konkrečios ABTĮ normos, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo pateiktas prašymas pirmiausiai turėjo būti paduotas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, ir nepaaiškino, kodėl šiuo atveju nebuvo pritaikyta ABTĮ 23 straipsnio 6 dalis. Pareiškėjas taip pat tvirtinta, kad, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ginčai (bylos) dėl rinkliavų sumokėjimo ar išieškojimo nelaikomi ginčais (bylomis) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų arba veiksmų (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus, todėl sprendžiant, ar priimti pareiškėjo prašymą, netaikytinas ABTĮ 26 straipsnis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad panašiu atveju Regiono apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti kitus jo prašymus dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.
Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais LVAT praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011). Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATĮ 30¹ straipsnio 6 dalis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtina, kad reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavos mokėtojo nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, nepaisydama prieštaringos ATĮ 31² straipsnio 1 dalies formuluotės, taip pat konstatuoja, kad ATĮ 31² straipsnio 1 dalies 1 punktas neįtvirtina ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalomumo, o tik numato Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetenciją ne teismo tvarka nagrinėti ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATĮ 31² straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LVAT laikėsi tokios pozicijos ir kitose panašiose bylose (žr., pvz., 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-446-502/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-459-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-462-463/2023 ir Nr. eAS-465-815/2023). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių nagrinėjama individuali situacija turėtų būti vertinama kitaip.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl jis nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.