- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- e2VP-5352-1102/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00739-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Suinteresuotas asmuo
- I. L., N. A. N. S.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.2Teismo nuobaudos skyrimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. L. dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuotas asmuo N. A. N. S., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolė Virginija Meškauskienė (toliau – ir antstolė) kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui skolininkei I. L. (toliau – ir skolininkė) už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo nevykdymą dalyje dėl sprendimu nustatytos suinteresuoto asmens išieškotojo N. A. N. S. (toliau – ir išieškotojas) bendravimo su vaiku A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas, dukra), tvarkos savaitgaliais. Pareiškime antstolė nurodo, kad vykdo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9-445/2018 dėl skyrium gyvenančio tėvo (išieškotojo) bendravimo su dukra tvarkos. Antstolei pateiktas išieškotojo 2021 m. sausio 11 d. prašymas skirti baudą skolininkei už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku 1.1 punkto, kuriame numatyta, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 val. mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu, su teise išvykti kartu su vaiku į kitus miestus, nevykdymą, t. y. už tai, kad skolininkė išieškotojui neleido pasiimti dukros savaitgaliui 2021 m. sausio 8–10 dienomis. Pareiškime nurodoma, kad išieškotojas 2021 m. sausio 6 d. kreipėsi į skolininkę elektroniniu paštu, pranešdamas apie savo planus pasiimti dukrą savaitgaliui, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Antstolės pareiškime pažymėta, kad karantinas nėra/nebuvo pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu tėvu, teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos privalo laikytis abi šalys. Pareiškimą grindė kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą; tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo skolininkė I. L. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka dėl šių priežasčių: antstolė savo prašyme formaliai dėsto teismų praktiką ir tėvų teises, tačiau visiškai neįsigilina į konkretų atvejį ir į tai, jog esama situacija dėl pandemijos ir aukšto susirgimų lygio Lietuvoje įnešė korekcijų į daugelio teismų sprendimų vykdymą. Dėl 2020 m. gruodžio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1418 sugriežtintų karantino sąlygų, buvo uždraustas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, taip pat buvo uždrausti daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio artimi kontaktai. Išieškotojas turi kitą šeimą, yra sudaręs santuoką su kitu asmeniu, turi dar 3 vaikus, todėl artimas kontaktas su išieškotoju ir jo šeima negalimas. Per šį laikotarpį išieškotojas turėjo galimybę bendrauti su dukra telekomunikacijų ir vaizdo ryšio priemonėmis, tačiau pats tėvas nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 17 d. tėvas dukrai neskambino ir nebandė susisiekti su ja. Tėvas dukrą buvo pasiėmęs 2020 m. spalio 25–28 dienomis, nuo tada iki buvo apribotas judėjimas tarp savivaldybių, jis nelankė ir neatvažiavo pasiimti dukros savaitgaliais. Išieškotojas kartais parašydavo žinutę ar elektroninį laišką, informuodamas, kad neatvyks, o kartais ir visai nepranešdavo apie neatvykimą. Nepasveikino dukros su gimtadieniu. Mano, kad išieškotojas siekia skolininkę pažeminti, sužlugdyti finansiškai, jai grasina. Teigė, kad antstolė, kreipdamasi į teismą dėl baudos skyrimo, nevykdė CPK 583 straipsnyje numatytų reikalavimų bei antstolio veiksmų eiliškumo. Pažymėjo, kad ne karantino ar ekstremalios situacijos metu teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo ir bus vykdoma pilna apimtimi, kai tai nekels grėsmės mažametės dukros bei skolininkės sveikatai (2021 m. vasario 5 d. DOK-25579).
Suinteresuotas asmuo išieškotojas N. A. N. S. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame prašė tenkinti antstolės pareiškimą bei pateikė šiuos argumentus: vaiko motina be pateisinamos priežasties neleidžia tėvui pasimatyti su dukra, nederina susitikimo laiko, t. y. į 2021 m. sausio 6 d. elektroninį laišką dėl ketinimo pasiimti dukrą 2021 m. sausio 8–10 dienomis, atsakė neigiamai („Laba diena, Prašau skaityti praeita laišką“). Atkreipė dėmesį, kad į antstolę su analogiškais prašymais kreipėsi 2020 m. gegužės 25 d., kad dukters nematė 3 mėnesius; 2020 m. liepos 23 d., kad skolininkė neleido pasiimti dukros 2020 m. liepos 17–19 dienomis; 2020 m. gruodžio 11 d., kad 2020 m. gruodžio 7 d. pranešė skolininkei, jog nori su vaiku bendrauti 2020 m. gruodžio 11–23 dienomis, tačiau atsakymo nesulaukė ir tik dar kartą paklausus ir pasiūlius kartu užpūsti dukros torto žvakutes, tą pačią dieną gavo atsakymą, kad dėl šalyje esančio karantino negali atvykti ir praleisti su dukra savaitgalio ir atostogų. Pažymėjo, kad vykdomuoju dokumentu nustatyti skolininkės veiksmai yra išimtinai asmeninio pobūdžio, t. y susiję su tėvų asmeninio pobūdžio pareigų nepilnamečiam vaikui vykdymu. Byloje nėra duomenų, jog teismo sprendimo nevykdymas būtų nulemtas objektyvių, ne nuo vaiko motinos valios priklausančių priežasčių, nes karantino režimas, kuriuo vis bando prisidengti skolininkė, neleisdama bendrauti su dukra, nėra ir nebuvo pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, kas nurodoma ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dokumentuose. Karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti motinos/tėvo teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Mano, kad dukros motina faktiškai gina ne nepilnamečio vaiko, o savo asmeninį interesą, nes išieškotojui atvykus pasiimti vaiko neatidaro buto durų, į susitikimą vaiko neatveda, neleidžia nustatyta apimtimi bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis, ignoruoja išieškotojo pranešimus, nederina kito susitikimo laiko, nebendradarbiauja siekiant sklandaus vaiko ir tėvo bendravimo. Akcentavo, kad vaiko motina teismo sprendimo nevykdo jau ilgą laiką, t. y. apie 6 mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo netenkintinas.
Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei yra pagrindas, antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos Sprendimų neįvykdymo aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis), kuriuo konstatuoja neįvykdymo faktą ir perduoda surašytą aktą apylinkės teismui sprendimo vykdymo klausimui spręsti. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.
Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ir prievolė būtų įvykdyta. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-9-445/2018 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui N. A. N. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo vienkartine išmoka priteisimo, įpareigojimų nustatymo ir pagal atsakovo N. A. N. S. priešieškinį ieškovei I. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo. Sprendimą peržiūrėjęs apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, pakeisdamas bendravimo tvarkos 1.4 punktą (dėl Ramadano šventės šventimo) bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 587 straipsnio 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnio pagrindu su pareiškimu, kuriame prašo teismo skirti baudą I. L. už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų vykdomojo rašto Nr. e2-9-445/2018, išduoto 2019 m. liepos 9 d., nevykdymą. Vykdomosios bylos Nr. 0015/20/00280 duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo nurodytą vykdomąjį raštą, kuriame įtvirtinta: „Tėvas N. A. N. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. S., kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 valandos, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos mokslo metų laikotarpiu ir iki 20 val. ne mokslo metų laikotarpiu. Jeigu tėvui bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vaiko tėvo valios, jo pasiimti negalima, toks bendravimas nukeliamas į artimiausią savaitgalį. Paskesni tėvo su vaiku bendravimo savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laiką. Vaiko motinos asmenimis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos ar kitos objektyvios priežasties, vaiko motina privalo informuoti vaiko tėvą iki atitinkamo penktadienio 13 val.“. Antstolė 2021 m. sausio 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-15-550.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad išieškotojo N. A. N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir skolininkės I. L., gim. (duomenys neskelbtini), ginčus dėl nepilnametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nagrinėjo ne tik teismai, bet dėl ginčo ne kartą pasisakė ir Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), atvejo vadybininkai ir kiti asmenys, teikiantys paslaugas šeimai. Konfliktinę situaciją liudija, pavyzdžiui BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2020 m. birželio 4 d. raštas Nr. 8-3246-(1.5) „Dėl informacijos pateikimo apie I. L. šeimą“, kuriame nurodyta, kad šeimai nuo 2019 m. sausio 15 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, konstatuota, kad „situacija I. L. ir N. A. N. S. šeimoje išlieka be pokyčių. Tarp vaiko tėvų periodiškai kyla nesutarimai ir konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei A. auklėjimo klausimais, galimai ir dėl to, kad skiriasi jų tautinis, kultūrinis, religinis identitetas“. Situaciją analizavo Lietuvos Respublikos Lietuvos Vaiko teisių apsaugos kontrolierius, kuris 2020 m. spalio 28 d. pažymos Nr. (6.1-2020-363)PR-415 „Dėl mažametės A. S. teisių užtikrinimo ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų, sprendžiant klausimus, susijusius su mažametės teisių užtikrinimu“ (toliau – Kontrolieriaus pažyma) rezoliucine dalimi atkreipė „N. A. N. S. ir I. L. dėmesį į poreikį, imantis bet kokių su mažametės gerove susijusių klausimų sprendimo, visų pirma vadovautis vaiko interesais, siekiant užtikrinti ne tik fiziologinius mergaitės poreikius bet ir, kartu vaiko teisę augti emociškai saugioje aplinkoje, nestebint suaugusiųjų tarpusavio konfliktų ir juose nedalyvaujant“.
Nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai: 1) ar buvo (nebuvo) vykdomas teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, tvarkos punktas dėl išieškotojo bendravimo su dukra savaitgaliais; 2) jei sprendimas nebuvo vykdomas, ar jis buvo nevykdomas dėl skolininkės kaltų veiksmų; 3) ar yra pagrindas skolininkei skirti baudą.
Pažymėtina, kad nagrinėdamas šią konkrečią bylą pagal antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą teismas vertina, ne visas kitas buvusias ar esamas tarp šalių kilusias konfliktines situacijas, tačiau tik antstolės pareiškime nurodytą konkretų atvejį, apie kurį antstolei nurodė išieškotojas – kad skolininkė nesudarė galimybių tėvui bendrauti su dukra 2021 m. sausio 8–10 d. savaitgalį. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas). Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020; kt.). Todėl teismas šioje nutartyje nepasisako dėl kitų situacijų, kuomet, išieškotojo teigimu, skolininkė nesudarė jam sąlygų bendrauti su dukra.
Įvertinus antstolės ir suinteresuotų asmenų pateiktus rašytinius dokumentus konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad išieškotojas nebendravo su dukra 2021 m. sausio 8–10 d. savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.), taigi aplinkybė, kad sprendimo šia apimtimi nebuvo laikytasi, laikytina įrodyta.
Vertinant, ar sprendimas nebuvo vykdomas dėl objektyvių aplinkybių, ar dėl subjektyvios skolininkės kaltės, pastebėtina, kad pirma, vaiko teisių apsaugos institucijų dokumentuose ne kartą pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvos Respublikoje, karantino metu (skirtingai nei esant nepaprastosios padėties režimui, kurio metu būtų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai) nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, o tėvų teisės nėra varžomos, išskyrus atvejus, galinčius įtakoti ir teisę matytis su vaiku, jei situacijos patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo sąlygas; tėvams siūloma, esant karantino sąlygoms, veikti laksčiai (tiek susitariant dėl bendravimo su vaiku nuolatinėmis ryšio priemonėmis, tiek dalintis vaiko priežiūra) ir ieškant kompromisų bei, svarbiausia, nepamirštant paties vaiko, jo jausmų ir tai, jog jis gali jaustis pamirštas tuo atveju, jei bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų nebūtų užtikrintas (Kontrolieriaus pažymos 3.3 punktas). Antra, įvertintina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1418 keičiant Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl Karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1226) nustatyta, kad „nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių“, „Draudžiama: 2.1.8.1. daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis; 2.1.8.2. rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis; 2.1.8.3. palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus <...> kai vykimas neišvengiamai būtinas, kai ne daugiau kaip vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose, taip pat kai vykstama prižiūrėti sergančių ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 1 keičiant Nutarimą Nr. 1226, nustatyta, kad „2.1.7. Nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise“.
Įvertinęs aukščiau nurodytas nuostatas, teismas sprendžia, kad skolininkės argumentas, kad ji vadovavosi šalyje paskelbto karantino ribojimais, kuriais buvo uždraustas judėjimas tarp savivaldybių bei uždrausti daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio artimi kontaktai, įvertinus, kad išieškotojas gyvena kitoje šeimoje su sutuoktine ir trimis vaikais, laikytinas pagrįstu. Nors Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas nėra pagrindas nevykdyti teismo sprendimų, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad skolininkė gyvena Vilniuje, o išieškotojas – Marijampolėje (kitoje savivaldybėje), išieškotojas neteikė antstolei ar teismui duomenų, jog būtų išsprendęs planuojamo buvimo su vaiku 2021 m. sausio 8-10 d. metu būsto (apsigyvenimo) Vilniuje klausimą. Spręstina, kad tokioje situacijoje, įvertinus, kad spalio–gruodžio mėnesiais Lietuvoje buvo ypatingai ženkliai padidėjęs užsikrėtusių asmenų COVID-19 skaičius ir todėl šalyje įvesti griežti reikalavimai laikytis asmenų bendravimo ir kontaktavimo sąlygų, galėjo kilti grėsmė ne tik šalių dukrai A. S. (jos sveikatai), bet ir kitiems trims nepilnamečiams išieškotojo vaikams. Teismo vertinimu, skolininkės I. L. elgesys, kuriuo ji atsisakė sudaryti sąlygas tėvui susitikti su dukra aptariamą konkretų savaitgalį, vertintinas kaip pagrįstas ir racionalus atsargumas, veikimas vaiko interesais.
Nenustačius skolininkės tyčios ar piktnaudžiavimo savo teisėmis šiuo konkrečius atveju, spręstina, kad nėra pagrindo teismui skirti baudą. Kiti šalių argumentai nelaikytini esminiais, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimas dėl baudos skyrimo I. L. netenkintinas (CPK 185 straipsnis).
Netenkinus antstolės pareiškimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išieškotojo N. A. N. S. prašymo jam iš skolininkės I. L. priteisti išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 335 straipsniais, 771 straipsnio 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimo dėl baudos skolininkei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skyrimo už Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu nustatytos išieškotojo N. A. N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos su dukra A. S. savaitgaliais nevykdymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.