- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- e1-1500-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52287-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- S. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. davė melagingus parodymus baudžiamojoje byloje, o būtent: ji, 2019 m. rugpjūčio 13 d., laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 15.20 val., Vilniaus apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, teismo posėdžio metu, apklausiama kaip nukentėjusioji baudžiamojoje byloje Nr. 1-2032-486/2019 (ikiteisminio tyrimo bylos numeris 01-1-03134-19), dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo bei sukčiavimo (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), siekdama padėti A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus tvirtindama, kad AB „Swedbank“ Maestro Youth mokėjimo kortelę, išduotą jos vardu, A. B. davė pati, banko kortele naudojosi bendrai, jis žinojo PIN kodą;
tęsdama savo nusikalstamą veiką, S. B. 2019 m. spalio 24 d., laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 15.20 val. Vilniaus apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį, teismo posėdžio metu, apklausiama kaip nukentėjusioji baudžiamojoje byloje Nr. 1-2032-486/2019 (ikiteisminio tyrimo bylos numeris 01-1-03134-19), dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo bei sukčiavimo (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), siekdama padėti A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė melagingus parodymus tvirtindama, kad A. B. mokėjimo kortelės nevogė, kartu naudojosi kortele, jis žinojo PIN kodą.
Šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji S. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino, patvirtino jai pareikštame įtarime nurodytas aplinkybes, jog davė melagingus parodymus, kad sugyventinis A. B. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Ji turi 1,5 metų mažametį vaiką, todėl prašo giežtai nebausti. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 83).
Iš S. B. 2019 m. sausio 17 d. pareiškimo matyti, kad ji pranešė policijai, kad jos sugyventinis A. B. be jos žinios paėmė banko kortelę su kodu, nuėmė nuo kortelės už vaiką gautus pinigus (400 Eur) ir išleido narkotikams. Prašo suimti sugyventinį, nes nori ramiai gyventi. Šio pareiškimo pagrindu A. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03134-19 (b. l. 27-29).
Liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad S. B. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03134-19 2019 m. sausio 22 d. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2019 m. sausio 2 d. būnant namuose pas savo sugyventinį A. B. pastebėjo, kad iš jos žalios spalvos rankinės, kurioje buvo visi dokumentai, dingo „Swedbank“ mokėjimo kortelė su PIN kodu, kurioje buvo gauta 400 eurų išmoka už naujagimį kūdikį. Nurodė, kur buvo padėtas rankinukas, į tą kambarį retai kas eidavo. Paklausus sugyventinio mamos R. B. ar nematė mokėjimo kortelės, jai atsakė, kad mokėjimo kortelę galėjo paimti jos sūnus A. B.. Paklausė savo sugyventinio ar jis neėmė jos kortelės ir šis pasakė, kad kortelės neėmė ir nežino, kur yra kortelė. Ji pati paskutinį kartą mokėjimo kortelę matė 2018 m. gruodžio 20 d., kadangi tą dieną buvo nuvykusi į „Sodra“, kur jai pasakė, kad jos „Swedbank“ sąskaita yra užblokuota dėl susikaupusių skolų. Ji paaiškino, kad šie pinigai skirti naujagimiui ir parašė prašymą dėl skolos sumokėjimo dalimis, šis jos prašymas buvo patenkintas, jai pasakė, kad sąskaitą atblokuos ir pinigus perves atgal. 2019 m. sausio 5 d. sugyventinis jai kortelę grąžino. Kai paklausė sugyventinio ar jis nuėmė vaiko pinigų, sugyventinis tai neigė. 2019 m. sausio 7 d. nuvažiavo į „Sodra“, kur jai pranešė, kad banko sąskaita atblokuota ir pinigai už vaiką yra pervesti. Tada nuėjo į „Swedbank“ bankomatą ir pamatė, kad sąskaitoje yra likę tik 49 centai. Nuėjus į „Swedbank“ banką, konsultantė patikrino jos sąskaitą ir pasakė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. iš sąskaitos buvo nuimti 400 eurų „Swedbank“ bankomate adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Grįžusi namo paklausė sugyventinio, kodėl jis nuėmė vaiko pinigus. Sugyventinis atsakė, kad jam reikėjo, daugiau nieko nenurodė. Kadangi sugyventinis iki sausio 17 d. pinigų negrąžino, ji išsikraustė ir nusprendė parašyti pareiškimą policijai dėl nuimtų pinigų. 2019 m. sausio 22 d. nutarimu S. B. pripažinta nukentėjusiąja, jai pasirašytinai išaiškintos nukentėjusiojo teisės (b. l. 30-34).
Kaltinamosios S. B. baudžiamosios bylos Nr. 1-2032-486/2019 nagrinėjimo metu duoti parodymai patvirtina, kad ji 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2019 m. spalio 24 d. teisiamuosiuose posėdžiuose apklausta kaip nukentėjusioji (sutiko duoti parodymus apie savo sugyventinį A. B. ir prisiekė sakyti tiesą), pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad mokėjimo kortelę pati padavė A. B., nes vaikas buvo tik ką gimęs. Tikrai žinojo, kad A. B. paėmė kortelę. Norėjo A. B. padėti, nes jos tėtis mirė nuo narkotikų, nenorėjo, kad ir jis mirtų. Dabar supranta ką padarė. Banko kortele naudojosi bendrai, PIN kodą jis žinojo. A. B. buvo vėl pradėjęs vartoti, nors tikėjosi, kad nevartos. A. B. buvo nei gyvas, nei miręs, ji tiesiog negalėjo kitaip pasielgti. Suprato, kad kiša žmogų į kalėjimą, bet nemanė, kad viskas bus taip blogai. Ji viską tada (ikiteisminio tyrimo metu) melavo, norėjo, kad jį uždarytų. Tyrėja jos klausė ar nemeluoja, ar nenori prisipažinti. Ji tada bijojo prisipažinti, nes jai sakė, kad bus nubausta ir niekuo A. B. nepadės. Melavo, kad A. B. pavogė kortelę, nes norėjo, kad jis išgyventų, todėl pasodino. Šiandien sako tiesą teisme, pamelavo, kad A. B. pavogė kortelę. A. B. sveikata blogėjo, ji myli jį, turi dukrą, turėjo kažką daryti, nes jis ligoninėse neišbūdavo, pabėgdavo, todėl suprato, kad nėra kitos išeities. Jos pareiškime parašyta netiesa, parašė, nes norėjo A. B. padėti. Buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, bet tada dėl savęs nebijojo. Viską melavo, kad A. B. pavogė kortelę, nuėmė vaiko pinigus, su tikslu, kad jis bus uždarytas, o tai reiškia, kad nevartos. A. B. tikrai nevogė kortelės, ji melagingai parašė pareiškimą. Ji pati ir jo mama norėjo, kad jį uždarytų, todėl sugalvojo taip padaryti (b. l. 47-63).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2032-486/2019 patvirtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teismas vadovavosi nukentėjusiosios S. B. teisme duotais parodymais, ir nuteisė A. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, išteisino, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 27 d. atskirąja nutartimi pranešė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2032-486/2019 nustatytas faktines aplinkybes dėl nukentėjusiosios S. B. veiksmų (melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu), galimai turinčių nusikalstamos veikos požymių (b. l. 3-4, 8-16).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras G. Vaivada apeliacine tvarka apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2032-486/2019, kuria A. B. išteisintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (b. l. 64-70).
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendis patvirtina, kad išnagrinėjus prokuroro G. Vaivados skundą, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios iš esmės atitinka S. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir paneigia S. B. parodymus, duotus teisme. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalis dėl A. B. išteisinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis - A. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 6 d. (b. l. 73-77).
BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai arba žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog S. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2019 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-2032-486/2019, teismo posėdžiuose būdama pasirašytinai įspėta už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, siekdama padėti A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, tyčia davė melagingus parodymus, tvirtindama, kad jos vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, A. B. davė pati, šia banko kortele naudojosi bendrai, A. B. žinojo mokėjimo kortelės PIN kodą, A. B. mokėjimo kortelės nevogė, ikiteisminio tyrimo metu ji melavo ir melagingai parašė pareiškimą. S. B. kaltę patvirtina pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat aukščiau nurodyti rašytiniai bylos duomenys. S. B. veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes ji davė melagingus parodymus teisme apklausiama kaip nukentėjusioji.
Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
S. B. neprieštaravo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 97-98).
Skirdamas bausmę S. B., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (jauno amžiaus, anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą, bausta administracine tvarka tris kartus, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galioja, nedirba, augina mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini)), taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas mano, kad prokurorės siūlomas vidutinis laisvės apribojimo bausmės dydis (1 metai) šiuo atveju yra per didelis, todėl mažintinas. Kaltinamajai skirtini įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jos elgesiui.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji S. B. prisipažino esanti kalta, todėl jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su teismo posėdžio įrašais, supakuota į voką ir prisegta prie galinio bylos virželio – paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su teismo posėdžio įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį ji privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
2) nesutikdama su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos ji turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.