Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai, kaltinamajam A. B., kaltinamojo gynėjai advokatui Edmundui Jonušui, nukentėjusiajai S. B., vertėjai Olgai Macijauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - 48 parų areštas;

2. Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 4 dalį, galutinė bausmė - 3 matų terminuotas laisvės atėmimas. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-18 nutartimi buvo pakeistas Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendis, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms; tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-06-20 sprendimu panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vykdant Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

3. Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-09-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - 29 parų areštas;

4. Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesiams 20 dienų Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2018-01-15 sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalimi, paleistas neatlikus 1 metų 4 mėnesių 2 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės su intensyvia priežiūra, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 -04-30 nutartimi buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusios bausmės dalies,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2019 m. kovo 21 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku romų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo vieną folijos lankstinuką su viduje esančia narkotine medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,00003 g., kurią laikė su savimi dešinės rankos kumštyje, bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku įgijo 12 vnt. violetinės spalvos tablečių „XANAX 1 mg“ ir vieną tokios pat tabletės fragmentą, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – alprazolamas, kurios bendra masė yra 0, 0125 g., kurias laikė dešinės pusės striukės kišenėje, kol 2019-03-21, 10.20 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259

straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad iš tiesų 6 metus vartoja narkotines medžiagos. Įvykio dieną buvo abstinencijos būsenoje, buvo bloga, todėl karfentanilį įsigijo čigonų tabore savo vartojimui. Prieš tai vartodavo heroiną. XANAX 1 mg turėjo kišenėje, įgijo broliui, kuris sunkiai serga ir jam morfijus jau nepadeda.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas liudytoju M. Š. parodė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl prašė vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaiko. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu, pagarsinus jo parodymus liudytojas tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėju S. V., 2019-03-21, apie 10.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo čigonų tautybės vyriškį, kuris juos pamatęs aiškiai sunerimo, sutriko ir bandė eiti į kitą pusę nuo jų. Jam staigiai pribėgus prie to vyriškio, prisistačius policijos pareigūnu ir parodžius tarnybinį pažymėjimą, minėto vyriškio paklausė, ar prie savęs jis turi narkotinių medžiagų, ar kitų apyvartoje uždraustų daiktų. Čigonas, kaip vėliau paaiškėjo tai A. B., kuris pasakė, kad nieko prie savęs neturi. Atlikus paviršutinę asmens apžiūrą, dešinės rankos kumštyje buvo rastas vienas folijos lankstinukas su milteliais, kaip įtariama, narkotine medžiaga, dešinės pusės striukės kišenėje buvo rastos 13 tablečių XANAX 1 mg. Kaip paaiškino A. B., recepto minėtiems vaistams jis neturi. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas 1 folijos lankstinukas su milteliais, kaip įtariama, narkotine medžiaga, 13 tablečių XANAX 1 mg. (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Š. parodė, kad 2019-03-21, patruliuojant kartu su vyr. tyrėju S. V., apie 10.20 val., adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus romų tautybės vyrą, kuris, juos pamatęs, sunerimo ir sutriko, pastarasis bandė šalintis į kitą pusę nuo jų. Jis, įtardamas, kad minėtas vyras gali turėti draudžiamų daiktų bei narkotinių arba psichotropinių medžiagų, pribėgo prie pastarojo ir parodęs jam tarnybinį pažymėjimą bei prisistatęs policijos pareigūnu, pasiteiravo jo, ar jis neturi draudžiamų daiktų. Vyras (patikrinus asmens duomenis, A. B.,) pasakė, kad draudžiamų daiktų ar narkotinių medžiagų neturi. Todėl buvo atlikta minėto vyro paviršutinė asmens apžiūra, kurios metu pas A. B. dešiniame kumštyje buvo rastas vienas folijos lankstinukas su, kaip įtariama, narkotinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis bei dešinės striukės kišenėje buvo rasta 13 vnt. XANAX tablečių. A. B. paaiškino, kad minėtos tabletės yra jo, skirtos nerimui malšinti bei gerinančios miego kokybę, tačiau recepto pastarasis neturėjo. A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į antrąjį policijos komisariatą (b. l. 53-55).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019-03-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(1330)-IS1-1678 nurodyta: 1. Gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, paimto 2019-03-21 pas A. B., sudėtyje yra narkotinė medžiaga - karfentanilis, kurio masė 0, 00003 g. 2. Dvylikos violetinės spalvos tablečių ir tokios pat tabletės fragmento iš lizdinių vaistų pakuotės ir pakuočių dalių su užrašais „Xanax 1 mg“ paimtų 2019-03-21 pas A. B., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - alprazolamas, kurios masė yra 0,0125 g. (b. l. 47-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 837/2019 (01) nurodyta, kad A. B. šlapime rasta difenhidramino, EDDP (metadono metabolitas), norkarfentanilis (karfentanilio metabolitas), pėdsakų metadono (b. l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. LR BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 straipsnio 1 dalyje prisipažino visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažinęs savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kurie iš esmės atitinka liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu išsakytus parodymus, specialisto išvadas. Tokiu būdu teismas vertina, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. 2019 m. kovo 21 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku romų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo vieną folijos lankstinuką su viduje esančia narkotine medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,00003 g., kurią laikė su savimi dešinės rankos kumštyje, bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku įgijo 12 vnt. violetinės spalvos tablečių „XANAX 1 mg“ ir vieną tokios pat tabletės fragmentą, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – alprazolamas, kurios bendra masė yra 0,0125 g., kurias laikė dešinės pusės striukės kišenėje, kol 2019-03-21, 10.20 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas.

Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2018-12-20 iki 2019-01-05 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku name, adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs iš sugyventinei S. B. priklausančio žalios spalvos rankinuko AB „Swedbank“ banko Maestro Youth mokėjimo kortelę, išduotą S. B. vardu, tokiu būdu, neturėdamas minėtos mokėjimo kortelės savininko leidimo, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią laikė su savimi iki 2019-01-05 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kol minėtą mokėjimo kortelę grąžino S. B.. Šiais savo veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB „Swedbank“ Maestro Youth mokėjimo kortelę, išduotą S. B. vardu, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, panaudodamas minėtą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. 2018-12-27, 16.28 val., minėtą elektroninę mokėjimo priemonę įdėjo į bankomatą H683/HB, adresu Vikingų g. 3, Vilniuje ir, surinkęs PIN kodą, iš S. B. banko sąskaitos išgrynino 400 eurų bei apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausantį, 400 eurų vertės turtą, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinomai neteisėtu būdu įgijęs AB „Swedbank“ Maestro Youth mokėjimo kortelę, išduotą S. B. vardu, 2018-12-27 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau negu 2018-12-27, 16.28 val., degalinėje Baltic Petroleum neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, t. y. atsiskaitė už prekes 8,29 eurų sumai bei apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausantį, 8,29 eurų vertės turtą, tokiais savo veiksmais A. B. apgaule įgijo svetimą, S. B. priklausantį, viso 408,29 eurų vertės, turtą. Šiais savo veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, parodė, kad nukentėjusioji S. yra jo sugyventinė, jie turi dukrą. O ji savo tokiais veiksmais parašė pareiškimą policijai, kad jis pavogė kortelę, nes norėjo jį „uždaryti“, kad jis nevartotų narkotikų. Kai atėjo vaiko pašalpa į kortelę, jis nuvažiavo ir nupirko viską, ko reikia vaikui, nuėmęs grynųjų pinigų. Jis kartu su S. gyvena, kartu naudoja tą bankinę kortelę. Ne iš karto ji kreipėsi su pareiškimu į policiją. 400 eurų buvusius banko kortelėje jis išleido vaikui: pirko pampersų, vonelę, servetėlių, tik likusius 8 eurus išnaudojo cigaretėms ir gėrimui. Jis dar buvo tada abstinencijos būsenoje, buvo bloga, todėl prisipažino ikiteisminio tyrimo metu dėl banko kortelės paėmimo ir panaudojimo. O dabar baigėsi abstinencijos būklė, tai dabar nenori atsakyti už tai, ko nepadarė. Jam pati S. davė kortelę, jos sutikimu viską nupirko. Jis moka skaityti lietuviškai, skaitė kaltinamąjį aktą. Sakė tyrėja, jei neprisipažins, bus sankcija. Kodėl jis nurodė, kad „pinigai man buvo reikalingi narkotikams“, tai jam tokia pirma mintis šovė į galvą, kad narkotikams, o ne vaiko prekėms. Šiuo metu gerai sutaria su S. B.. S. parašė melagingą pranešimą policijai ir davė melagingus parodymus, nes pagalvojo, kad jis truputi „pasėdės ir išeis“, o ji nesuprato, kad meluoja.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. B. parodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė, turi bendrą vaiką. Parodė, kad savo elektroninę banko kortelę padavė A. B. pati, nes vaikas buvo ką tik gimęs. Ji žinojo kad A. B. buvo pradėjęs vartoti narkotikus. Norėjo jam padėti, net ir jo mama norėjo jam padėti, norėjo parodyti probacijai, net filmuodavo, kaip jis pavartojęs būdavo. Vežiodavo kaltinamąjį ir į Priklausomybės centrą, vėliau į probaciją, bet ten ištyrė, ir jo organizme jokių narkotinių medžiagų nerado. Nukentėjusioji tikrai žinojo, kad kaltinamasis paėmė banko kortelę, ji buvo bendro naudojimo. Baisu buvo į jį žiūrėti, S. B. tėvas nuo to mirė, nukentėjusioji nenorėjo, kad ir jos sugyventinis mirtų nuo narkotikų. Banko kortele jie visada naudodavosi bendrai. PIN kodą kaltinamasis žinojo. Ji pamelavo ir parašė pareiškimą tiesiog norėdama kaltinamajam gero, nes jau nepakentė jo vartojimo narkotinių medžiagų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Nukentėjusioji S. B. iš tiesų parašė melagingą pareiškimą dėl to, kad neva A. B. pavogė iš jos banko kortelę ir nuėmė be leidimo pinigus. Jie pažįstami nuo vaikystės, nukentėjusiosios tėvas mirė nuo narkotikų, dėl to ir baimė pas ją tokia. Liudytoja pati kreipėsi į Probacijos tarnybą, pasakė, kad sūnus vartoja narkotikus, norėjo, kad jį sustabdytų, jam padėtų. Probacija jį iškvietė, tačiau kraujyje narkotikų nerado. Tada jam paskyrė kitą ekspertizę ir tada rado narkotikų. Kaltinamasis nieko nevalgė, sulyso ir liudytoja bijojo jį prarasti. T. S. nusprendė parašyti pareiškimą policijai, kad jis pavogė banko kortelę ir vaiko pinigus, o liudytoja tam neprieštaravo. Tada prasidėjo ikiteisminis tyrimas, bet ji tyrėjai Ž. V. pasakė, kad ji nieko nenori pasakyti, kad tai melas. Ji viską apie tą melą žinojo. Žinojo, kad nukentėjusioji nori išgelbėti savo vyrą, prašė dar tyrėjos Ž. V., kad pasodintų jį greičiau. P. S. ir A. yra viskas bendrai ir banko kortelė bendrai. Nukentėjusioji jam duodavo kortelę, kad nupirktų ką nors. Ji dirbdavo ir negalėjo nuolat prižiūrėti vaiko.

Liudytoja apklausta Ž. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba tyrėja. Ji pamena, kad nukentėjusioji S. B. parašė pareiškimą dėl to, kad jos sugyventinis A. B. pavogė ir panaudojo jos banko kortelę. Kai A. B. buvo pareikšti įtarimai tai ji šiek tiek painiojosi dėl savo pozicijos dėl banko kortelės, bet vėliau viskas susidėliojo. Apklausos metu nukentėjusioji S. B. labai jaudinosi, buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ji tą žinojo. Su kaltinamojo motina kalbėjo apie sūnaus priklausomybę, ji jai yra sakiusi, kad sūnus jų neklauso, vartoja narkotikus.

2019-02-13 buvo gautas AB „Swedbank“ banko atsakymas bei pateiktas sąskaitos atidarytos S. B. vardu, išrašas už laikotarpį nuo 2018-12-20 iki 2019-01-05, bei bankomato H683 nuotraukos. Iš pateiktų duomenų matyti, jog 2018-12-27, 16.28 val., iš minėtos banko sąskaitos bankomate H683, esančiame Vikingų g. 3, Vilniuje, buvo išgryninti grynieji pinigai, o būtent 400 eurų. Taip pat, 2018-12-27 atsiskaityta degalinėje „Baltic Petroleum“ viso 8,29 eurų sumai (b. l. 25-30).

2019-02-13 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrėtas AB „Swedbank“ banko 2019-02-07 raštas Nr. S/1028, kuriame pateikiama informacija apie S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), su sąskaita susietą mokėjimo kortelę Maestro Youth Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos išrašą nuo 2018-12-20 iki 2019-01-05, taip pat bankomato nuotraukos (nuotraukos titruose yra matomos operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija).

Sąskaitos išraše 2018-12-20 - 2019-01-05 matyti, kad 2018-12-27, 16.28 val., nuimti grynieji pinigai - 400 eurų, iš bankomato Nr. H683, adresu Vikingų g. 3, Vilnius. Pateiktos aštuonios spalvotos nuotraukos. Pirmoje spalvotoje nuotraukoje kairiajame viršutiniame kampe nurodyta H683_01_01 16:27:44 27.12.2018 CARDIN-1255 (kortelės įdėjimas) vaizduotas vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos viršutiniu rūbu, su barzda, panašus į romų tautybės asmenį, kurio apykaklė su viena balta juosta, pagal veido bruožus matosi, kad tai A. B..

Antroje spalvotoje nuotraukoje viršutiniame kampe nurodyta H683_01_01 16:28:31 27.12.2018 CAROUT-1255 (kortelės paėmimas) vaizduotas vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos viršutiniu rūbu, su barzda, panašus į romų tautybės asmenį, kurio apykaklė su viena balta juosta, pagal veido bruožus matosi, kad tai A. B.

Trečioje spalvotoje nuotraukoje viršutiniame kampe nurodyta H683_01_01 16:28:32 27.12.2018 CARDTKN-1255 vaizduotas vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos viršutiniu rūbu, kurio apykaklė su viena balta juosta, su barzda, panašus į romų tautybės asmenį, pagal veido bruožus matosi, kad tai A. B.

Ketvirtoje spalvotoje nuotraukoje viršutiniame kampe nurodyta H683_01_01 16:28:47 27.12.2018 CASNOUT-1255 (pinigų išdavimas) vaizduotas vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos viršutiniu rūbu, su barzda, panašus į romų tautybės asmenį, kurio apykaklė su viena balta juosta, pagal veido bruožus matosi, kad tai A. B.

Penktoje spalvotoje nuotraukoje viršutiniame kampe nurodyta H683_01_01 16:28:49 27.12.2018 CASHTKN-1255 (pinigų paėmimas) vaizduotas vyriškis apsirengęs tamsios spalvos viršutiniu rūbu, su barzda, panašus į romų tautybės asmenį, kurio apykaklė su viena balta juosta, pagal veido bruožus matosi, kad tai A. B.

Šeštoje spalvotoje nuotraukoje viršutiniame kampe nurodyta H683_01_01 16:28:57 27.12.2018 CARDIN-1255 (kortelės įdėjimas) vaizduotas vyriškis apsirengęs tamsios spalvos viršutiniu rūbu, su barzda, panašus į romų tautybės asmenį, kurio apykaklė su viena balta juosta, pagal veido bruožus matosi, kad tai A. B.

Septintoje spalvotoje nuotraukoje viršutiniame kampe nurodyta H683_01_01 16:29:18 27.12.2018 CARDOUT-1255 (kortelės paėmimas) vaizduotas vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos viršutiniu rūbu, su barzda, panašus į romų tautybės asmenį, kurio apykaklė su viena balta juosta, pagal veido bruožus matosi, kad tai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aštuntoje spalvotoje nuotraukoje viršutiniame kampe nurodyta H683_01_01 16:29:19 27.12.2018 CARDTKN-1255 (kortelės įdėjimas) vaizduotas vyriškis šonu, apsirengęs tamsios spalvos viršutiniu rūbu, su barzda, panašus į romų tautybės asmenį, kurio apykaklė su viena balta juosta, pagal veido bruožus matosi, kad tai A. B. (b. l. 31-33)

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis LR BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato LR BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

LR BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Pagal LR BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis, yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis inter alia turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas; apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

Teismas pažymi, kad tam, kad nustatyti sukčiavimą baudžiamojoje byloje turi būti nustatytas kaltinamo asmens kaltės turinys, kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tyčia. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė, tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų. Pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo.

Teismas išanalizavęs teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą vertina, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pradėjo neigti, akcentuodamas, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino tik dėl to, kad bijojo suėmimo, tuo metu vartojo narkotines medžiagas, buvo abstinencijos būsenoje, todėl paklausė advokato bei tyrėjos siūlymų geriau geruoju prisipažinti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. B. parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė, turi bendrą vaiką. Parodė, kad savo elektroninę banko kortelę padavė A. B. pati, nes vaikas buvo ką tik gimęs, ji padavusi banko kortelę jo paprašė nuimti pinigų bei nupirkti kūdikiui būtinų prekių. Ji parodė ir tai, kad pareiškimą parašė dėl to, kad kaltinamasis tuo metu vartojo narkotikus, ji jau neberado būdo jo atpratinti nuo priklausomybės, todėl manė, kad kalėjimas vienintelis jo išsigelbėjimas. Šiuos nukentėjusiosios teiginius iš esmės patvirtina liudytojos R. B. parodymai, kuri paaiškino, kad žinojo, jog nukentėjusioji parašė melagingą pranešimą apie nebūtus nusikaltimus, bet jos abi norėjo, kad kaltinamasis nevartotų narkotikų. Netikėti šiais parodymais teismas neturi teisinio pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja Ž. V. paaiškino, kad pamena, kad nukentėjusioji S. B. pasisakydama dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių šiek tiek painiojosi, bet pagalvojo, kad viskas yra dėl jaudulio.

Teismas vertina, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų pagrindžiančių, jog kaltinamasis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip apgaulės būdu įgijo svetimą turtą. Tiek kaltinamasis A. B., tiek nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu nuosekliai aiškino, kad elektroninė banko kortelė nors iš esmės priklauso S. B., tačiau yra bendro naudojimo, jai leidus o net paprašius jis nuėjo ir nuėmė iš elektroninės banko kortelės prašomus pinigus, kuriuos iš esmės panaudojo vaiko reikmėms. Pažymėtina, kad banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2014). Tačiau teismas pažymi ir tai, kad teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Šiuo atveju nukentėjusioji S. B. patvirtino, kad banko kortelę perdavė ji pati, kaltinamasis žinojo banko kortelės PIN kodą, todėl, pagrįstai manytina, kad šiuo atveju neegzistuoja LR BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, o būtent, elektronine mokėjimo kortele buvo naudojamasi leidžiant tą daryti, taigi nėra tyčios, taip pat neegzistuoja sukčiavimui būdingų požymių o būtent, apgaulės kaip sukčiavimo požymio, o būtent turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdo.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismo vertimu, byloje nesurinkta jokių įrodymų arba kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, kad A. B. įvykdė nusikaltimus, numatytus LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, A. B. turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad A. B. veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis praeityje teistas 4 kartus, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti jam už LR BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 popierinis vokas prie specialisto išvados Nr. 140-(1330)-IS1-1678 su po objektų tyrimo pateiktu folijos lankstinuku, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

A. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutarties, kuria buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir A. B. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, ir paskirti A. B. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 11 (vienuolika) mėnesių ir 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2019-11-27.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką A. B. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2019-03-21 10.20 val. iki 2019-03-21 16.46 val. 1 (vieną) dieną bei visiškai įskaityti laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartį, kuria buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir A. B. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Išteisinti A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išteisinti A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išteisinti A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 popierinis vokas prie specialisto išvados Nr. 140-(1330)-IS1-1678 su po objektų tyrimo pateiktu folijos lankstinuku, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.