Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-10-29 · Administracinė byla Nr. A-756-1663-13

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-29
Bylos Nr.
A-756-1663-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03097-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-1663/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03097-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus VPK) viršininko 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 10-TE-722 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui S. G.“ (toliau – ir Įsakymas) neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti atsakovą apie tarnybinės nuobaudos panaikinimą įrašyti į pareiškėjo tarnybos bylą ir pateikti Vidaus reikalų pareigūnų registrui; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012 m. lapkričio 5 d. Vilniaus VPK vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-7-IS-181 (toliau – ir Išvada) rezoliucinės dalies 7 punktą dėl nuostolių išieškojimo regreso tvarka.

Pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas Įsakymą, pažeidė objektyvumo, aiškumo bei nešališkumo principus, o skirdamas nuobaudą, nesilaikė tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių. Sprendimą nuvežti transporto priemonę – keturratį motociklą HSUN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir motociklas, keturratis), 2012 m. rugpjūčio 8 d. surašydamas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, priėmė vyr. patrulis R. R.. Taigi Išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog būtent pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punktą. Pareiškėjas kaltinamas ir tuo, kad jis transporto priemonę priverstinai nuvežė Apraše nenustatytu būdu, tačiau asmeniškai pareiškėjas nevykdė jokio priverstinio transporto priemonės nuvežimo, tai padarė turinti įgaliojimus įmonė UAB „Gilučių verslas“. Vadinasi, pareiškėjui paskirti nuobaudos nebuvo teisinio pagrindo. Dėl įvykio, už kurį paskirta tarnybinė nuobauda, pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Gilučių verslas“ vilkiko vairuotojui A. Č. pažeidimo padarymo vietoj jis paaiškino, kad neturi transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto blanko, todėl šis dokumentas bus užpildytas Vievio policijos nuovadoje. Pareiškėjas A. Č. perdavė transporto priemonę, sėdo į tarnybinį automobilį, kurį vairavo R. R., ir jie abu nuvyko į Vievio policijos nuovadą. Tarnybinio automobilio gale sėdėjo A. Š., kuriam Vievio policijos nuovadoje vyr. patrulis R. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir užpildė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Vievio policijos nuovadoje A. Č. buvo perduotas užpildytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas.

Tarnybinio patikrinimo Išvadą surašė Vilniaus VPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja L. B.. Išvadoje nurodyta, jog „ <...> Keturratis buvo nuvairuotas ne Apraše nustatytu būdu <...>“. Transporto priemonės kelionės lape nurodyta, kad tarnybinį automobilį vairavo R. R., liudytojai parodė, kad matė ant keturračio sėdint asmenį, vilkintį liemene su užrašu „Policija“. Šių duomenų tyrėjai pakako padaryti išvadai, jog būtent pareiškėjas vairavo Keturratį ir jį transportavo. Pareiškėjo vertinimu, šiuos teiginius paneigia vilkiko vairuotojas D. Č., pokalbio telefonu metu nurodęs, kad transporto priemonę – keturratį – jis nusistūmė iki Vievio policijos nuovados, iš kur vilkiku nugabeno į saugojimo aikštelę. Šiuos D. Č. veiksmus patvirtina R. R. ir pareiškėjo parodymai. Faktiškai keturratis jau buvo perduotas priverstiniam nuvežimui pažeidimo padarymo vietoje ir kokiu būdu jis buvo vežamas iki Vievio policijos nuovados nei pareiškėjas, nei R. R. nekontroliavo, nes tam neturi įgaliojimų. Dėl šios priežasties Vievio policijos nuovadoje jie negalėjo perduoti keturračio V. Š. (nes jis faktiškai jau buvo perduotas UAB „Gilučių verslas“ atstovui, o atvykus V. Š., jau buvo surašytas ir perdavimo dokumentas). Be to, pareiškėjas ir R. R. pagal teisės aktus negalėtų grąžinti transporto priemonės, kurios valdytojas nėra apdraudęs transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pareiškėjas S. G. Elektrėnų policijos komisariatui pranešė, kad sustabdė keturratį motociklą, kurį vairavo nepilnametis, neturintis teisės vairuoti ir jokio asmens dokumento, todėl jį pristatys į Vievio policijos nuovadą, o motociklą perduos priverstiniam nuvežimui. Atvykę į Elektrėnų policijos komisariatą, pareiškėjas ir R. R. pamiršo įrašyti apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą į registracijos žurnalą, be to, paprastai šį įrašą daro asmuo, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pareiškėjui neaišku, kaip Išvadą surašiusi tyrėja interpretuoja jo kaltę: išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas ir R. R. teisėtai nušalino asmenį nuo vairavimo, tačiau matant R. R., pareiškėjas vykdė priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir taip jam parodė netinkamą pavyzdį, tokie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip nesiderinantys su etikos kodeksu ir vertinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia. Tačiau jau kitoje Išvados pastraipoje tyrėja teigia, jog pareiškėjo veiksmai yra kalti ir neteisėti, tačiau netyčiniai. Taigi Išvada neargumentuota, nes pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo, tinkamai dirbo savo darbą. Remdamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4.2 punktu, S. G. teigė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, neatsargumo ar aplaidumo, tai reiškia, jog ir kaltės nebuvo. Nesant vieno iš tarnybinio pažeidimo elementų, nėra ir pažeidimo.

Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad tarnybinio nuobaudų skyrimo procedūra pradedama gavus asmens skundą, ir ne vėliau nei kitą darbo dieną pavedus tikrintojui atlikti tarnybinį patikrinimą. V. Š. pareiškimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) gautas 2012 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja R. B. tik 2012 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu nusistatė tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą iki 2012 m. spalio 5 d. Pareiškėjas S. G. atostogavo nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 2 d., todėl, jo manymu, tarnybinis patikrinimas turėjo būti baigtas 2012 m. spalio 3 d. Tai, kad R. R. atostogavo iki 2012 m. rugsėjo 4 d., šiam tyrimui neturi jokios reikšmės, nes R. R. atžvilgiu joks sprendimas nepriimtas ir apie jį nepasisakyta. Pareiškėjui atostogaujant, tikrintojui niekas nedraudė tikrinti kitų įvykio aplinkybių, klausinėti kitų asmenų, kurie susiję su tiriamu tarnybiniu pažeidimu. Tikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. lapkričio 4 d., tačiau tikrinimo medžiagoje nėra nurodyta nė vienos svarbios aplinkybės, kodėl reikėtų jį pratęsti (kaip tai numatyta Tvarkos 19 punkte). Nuo V. Š. pareiškimo gavimo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugsėjo 6 d. nebuvo atliktas nei vienas tikrinimo veiksmas, tikrinimo medžiaga nėra didelė ir joje nebuvo atlikti kažkokie ypatingi tyrimo veiksmai, kurie būtų pareikalavę daug laiko sąnaudų, todėl visiškai neaišku, kodėl nebuvo galima atlikti šio patikrinimo per teisės aktų griežtai apibrėžtą laiką, t. y. 30 dienų. Išvada surašyta 2012 m. lapkričio 5 d., tačiau kada ji patvirtinta, įrašo nėra, todėl neaišku, ar nėra pažeisti terminai, nes nenurodyta data (kaip tai numatyta Tvarkos 29 punkte). Toks tyrimo vilkinimas suvaržė pareiškėjo teises.

Solidari atsakomybė taikoma tada, kai bendrais veiksmais padaroma žala, tuo tarpu pareiškėjo veiksmai įvardijami kaip tinkamo pavyzdžio nerodymas, kelio neužkirtimas, tačiau neaišku, kam jis neužkirto kelio, nes R. R. Išvadoje nesiūlomas bausti, jo atžvilgiu tyrimas neatliekamas, jam siūloma taikyti materialinę atsakomybę be kaltės, o pareiškėjui – kartu su juo. Išvados rezoliucinės dalies 7 punktas pripažintinas neteisėtu, nes pareiškėjas jokio tarnybinio pažeidimo nepadarė. Kadangi nėra neteisėtos veikos, kaip būtino pažeidimo elemento, nėra ir priežastinio ryšio su žala. Pareiškėjo atžvilgiu nuostolių išieškojimas netaikytinas.

Šalies argumentai

V. Š. savo pareiškime nurodė, kad pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, savo ranka surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. R. vardu, pastarajam nedalyvaujant ir tik vėliau jam pasirašant. Tyrėja, tirdama šį pareiškimą, nesiaiškino, ar šie teiginiai yra teisingi. Pareiškėjo teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolą ir surašė, ir pasirašė R. R. pareiškėjui dalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus VPK su skundu nesutiko ir atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 11–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad surinktų duomenų visumos, kuri yra nuosekli ir įvairiais būdais gauta informacija, neprieštaraujanti viena kitai, pakanka konstatuoti, jog keturratis motociklas HSUN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 8 d. iš įvykio vietos iki Vievio policijos nuovados (Bažnyčios g. 4) buvo nuvairuotas ne Apraše nustatytu būdu. Atsižvelgus į tai, kad apie priimtą sprendimą priverstinai nuvežti motociklą Elektrėnų policijos komisariatui nebuvo pranešta ir ši informacija nustatyta tvarka nebuvo registruota, konstatuotina, kad patrulis, ignoruodamas Aprašo reikalavimus, nenustatytu būdu (ne Apraše numatytu vilkiku, o vairavo policijos pareigūnas), priverstinai nuvežė transporto priemonę, apie tai neinformavęs Elektrėnų policijos komisariato atsakingo pareigūno. Vertinant šį patrulio padarytą pažeidimą teisinės atsakomybės taikymo aspektu, tyrimo metu surinkti duomenys byloja, jog šiuos neteisėtus veiksmus atliko patrulių būrio vadas, patrulio vyresnysis ir atsakingas už tinkamą patruliui pavestų funkcijų vykdymą S. G.. Tad tokie patrulio veiksmai vertintini kaip tarnybinio nusižengimo padarymas tyčia. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (adm. byla Nr. A502-1336/12), priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti pažeidimu sukeltas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių. Taikant tokią priemonę, transporto priemonės savininkui (ar jo teisėtam valdytojui) kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Tyrimo metu surinkti duomenys neginčijamai įrodo, kad motociklas Vievyje, Bažnyčios g. 4, buvo pakrautas ant vilkiko ir išvežtas į saugojimo aikštelę, dalyvaujant teisėtam šios transporto priemonės savininkui V. Š., kuris pats galėjo pasirūpinti transporto priemone. ATPK 269 straipsnio 7 dalimi pareigūnams suteikta teisė priimti sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, preziumuojant, kad šia teise pareigūnai nepiktnaudžiaus ir pasinaudos tik esant atitinkamoms sąlygoms bei pagrindams. Surinkti duomenys byloja, jog keturračio motociklo priverstinis išvežimas iš Bažnyčios gatvės (kur jo stovėjimas netrukdė eismui, o kadangi dalyvavo teisėtas savininkas, galėjo būti jam perduotas), atliktas be teisėto pagrindo ir piktnaudžiaujant pareigūnams suteiktomis teisėmis. Toks sprendimas, kurio padarinyje buvo apribota transporto priemonės savininko teisė naudotis transporto priemone ir kilo pareiga atlyginti UAB „Gilučių verslas“ išlaidas dėl nepagrįsto transporto priemonės nuvežimo ir jos saugojimo, iš esmės nulėmė patirtą žalą, vertintinas kaip ATPK 269 straipsnio 7 dalies pažeidimas. Transporto priemonės nuvežimo aktą surašė Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis R. R., todėl jo veiksmai ir sprendimas (neteisėta veika) vertintini kaip minėtų teisės aktų pažeidimas, t. y. tarnybinis nusižengimas. S. G., pagal savo einamas pareigas ir rangą bei būdamas patrulio vyresniuoju, privalėjo ne tik netoleruoti šių pavaldaus pareigūno neteisėtų veiksmų, bet ir nutraukti juos bei užtikrinti tikslų transporto priemonių priverstinio nuvežimo procedūros laikymąsi, tačiau to nepadarė.

Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.00 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Pylimų k., (duomenys neskelbtini), Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato patrulio M-31 pareigūnai, nustatę KET pažeidimą, priėmė teisėtą sprendimą pažeidimą padariusį asmenį nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatyti į policijos padalinį (Vievio policijos nuovadą, Bažnyčios g. 4). Tačiau S. G., matant R. R., vykdė priverstinį keturračio motociklo nuvežimą, pažeisdamas Aprašo procedūrą ir transporto priemonę pašalino iš įvykio vietos ne Aprašo 2 punkte nustatytu būdu. Be to, S. G., pats nuvairuodamas transporto priemonę iš įvykio vietos prie Vievio policijos nuovados ir taip inicijuodamas priverstinį nuvežimą, parodė netinkamą pavyzdį R. R.. Tokie S. G. veiksmai nesiderina su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 12.10 punktu. Vykdydamas priverstinį keturračio motociklo nuvežimą nuo Vievio policijos nuovados, R. R. priėmė neteisėtą sprendimą, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą. Analogiškai vertintini ir S. G. veiksmai, kai jis ne tik neužkirto kelio neteisėtiems pavaldaus pareigūno veiksmams ir sprendimui, bet ir sudarė šiam pažeidimui sąlygas, nes pats inicijavo priverstinį nuvežimą. Tačiau, pareigūnų veiksmai, nors ir vertintini kaip kalti ir neteisėti, juose įžvelgiami netinkamo teisės aktų interpretavimo požymiai, kas byloja apie netyčinę veiką. Tiek S. G., tiek R. R. padarė tarnybinį nusižengimą tačiau už šią netyčinę veiką (ATPK 269 straipsnio 7 dalies, Aprašo 3.1 punkto pažeidimą), tarnybinė atsakomybė jiems netaikytina, apsiribojant įspėjimu ir nustatytų pažeidimų apsvarstymu Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato viešosios policijos pareigūnų pasitarime, atkreipiant dėmesį į transporto priemonių priverstinio nuvežimo pagrindus.

R. R. priimtas sprendimas priverstinai nuvežti V. Š. priklausantį keturratį motociklą buvo nepagrįstas, todėl tenka pripažinti, kad V. Š. pretenzijos dėl žalos (500 Lt už priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą) yra pagrįstos. Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas S. G. ir vyresnysis patrulis R. R. yra statutiniai valstybės tarnautojai, todėl, sprendžiant jų materialinės atsakomybės klausimą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Vidaus reikalų sistemos pareigūnų materialinės atsakomybės santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ). Kiek statutinių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės nereguliuoja Statutas ir VTĮ, taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK). VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nenustatytos atlygintinos žalos ribos, todėl taikytinas DK 254 straipsnis, kuriame nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio, išskyrus DK 255 straipsnyje nustatytus atvejus. Žalą neteisminiu keliu atlygina Vilniaus VPK, todėl pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ar atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnį spręstinas klausimas dėl atgręžtinio reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį. Sprendžiant materialinės atsakomybės klausimą, pažymėtina, kad S. G., būdamas tiesiogiai atsakingu už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą ir tinkamo pavyzdžio rodymą pavaldžiam pareigūnui, ne tik neužkirto kelio neteisėtam R. R. sprendimui, bet ir pats savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas pavaldžiam pareigūnui pažeisti priverstinį transporto priemonės nuvežimą reglamentuojančią procedūrą. Atsižvelgus į tai, materialinė atsakomybė turėtų būti solidari. Tyrimo metu surinktų duomenų visumos pakanka taikyti S. G. bei R. R. materialinę atsakomybę dėl V. Š. patirtos žalos, kuri atlygintina iš Vilniaus VPK lėšų. Vilniaus VPK patyrus turtinę žalą, kuri kyla dėl nurodytų pareigūnų padarytos neteisėtos veikos, yra priežastinis ryšis tarp pareigūnų, vykdžiusių tarnybines funkcijas, neteisėtų veiksmų ir patiriamos žalos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu (I t., b. l. 174–184) pareiškėjo S. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas iš rašytinių bylos duomenų nustatė, kad R. R., Vilniaus VPK Elektrėnų Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis patrulis, 2012 m. rugpjūčio 8 d. surašė A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R341445 už tai, kad šis 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.00 val., Elektrėnų sav., Pylimų kaime vairavo keturratį motociklą, neturėdamas teisės vairuoti, be to, keturratis motociklas neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (I t., b. l. 112). Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1044-213/2012 pripažino A. Š. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam 250 Lt baudą (I t., b. l. 99).

R. R. 2012 m. rugpjūčio 8 d. surašė Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, patvirtinantį, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., 20.15 val., keturratis motociklas iš Bažnyčios g. nuvežtas į UAB „Gilučių verslas“ aikštelę. Su aktu supažindintas A. Š. (I t., b. l. 117). Pagal UAB „Gilučių verslas“ 2012 m. rugpjūčio 9 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą GIL Nr. 00984 iš V. Š. už keturračio motociklo pakrovimą, nukrovimą, transportavimą, saugojimą aikštelėje paimta 500 Lt (I t., b. l. 118).

S. G., Vilniaus VPK Elektrėnų Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas, 2012 m. rugpjūčio 8 d. surašė vaiko priėmimo ir perdavimo aktą, patvirtinantį, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., 20.34 val., motinai V. Š. buvo perduotas jos sūnus A. Š., kuris buvo pristatytas į policijos įstaigą 2012 m. rugpjūčio 8 d., 20.20 val., administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, asmenybės nustatymui, perdavimui tėvams (I t., b. l. 114).

Policijos departamente 2012 m. rugpjūčio 20 d. buvo gautas V. Š. pareiškimas apie galbūt neteisėtus Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado S. G. ir vyresniojo patrulio R. R. veiksmus. V. Š. nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. jos nepilnamečiui sūnui A. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimų, numatytų ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje padarymą. A. Š. padarytus KET pažeidimus užfiksavo Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisiariato pareigūnai R. R. ir S. G., tačiau pastarasis, atlikdamas tarnybines pareigas, viršijo ir piktnaudžiavo įstatymo jam suteiktais įgaliojimais, netinkamai elgėsi su A. Š. ir jos sutuoktiniu V. Š. bei ignoravo jų teisėtus reikalavimus grąžinti nepagrįstai sulaikytą transporto priemonę (I t., b. l. 36–40). V. Š. pareiškimas, vykdant 2012 m. rugpjūčio 21 d. rezoliuciją, buvo persiųstas Vilniaus VPK (I t., b. l. 36).

Vilniaus VPK Vidaus tyrimų skyrius 2012 m. rugsėjo 10 d. supažindino S. G. su 2012 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Nr. 10-7-PR-253, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes yra duomenų, kad jis galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.00 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Pylimų kaime sulaikęs ir pristatęs į Vievio policijos nuovadą nepilnametį A. Š., vairavusį keturratį HSUN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neinformavo V. ir V. Š. apie jų nepilnamečio sūnaus pristatymą į Vievio policijos nuovadą ir neužtikrino, kad tai būtų padaryta; vairavo keturratį, kuris nebuvo draustas; A. Š. tėvams atvykus į Vievio policijos nuovadą, netinkamai su jais bendravo ir nepaaiškino, kokiu pagrindu jų sūnus buvo pristatytas į nuovadą. V. Š. pateikus keturračio dokumentus ir pareikalavus jį grąžinti, S. G. atsisakė tai padaryti ir nepagrįstai priėmė sprendimą priverstinai nuvežti minėtą transporto priemonę į UAB „Gilučių verslas“ saugojimo aikštelę, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė 500 Lt turtinę žalą (I t., b. l. 83).

S. G. 2012 m. rugsėjo 12 d. paaiškino, kad su R. R. 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.00 val., patruliuodami tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybės Pylimų kaime pastebėjo keturratį motociklą, kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjo ir civilinės atsakomybės draudimo. Jokio dokumento, patvirtinančio vairuotojo tapatybę, asmuo neturėjo. Vairuotojas pasakė, kad yra nepilnametis, jam 16 metų. Asmens tapatybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti jis buvo pristatytas į Vievio policijos nuovadą ir apie tai informuotas Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato OVS budėtojas. Kadangi vairuotojas vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, buvo susisiekta su priverstinį transporto priemonių nugabenimą vykdančiais „Gilučių verslas“ darbuotojais, kurie per kelias minutes, kadangi buvo netoliese, atvyko į įvykio vietą ir perėmė transporto priemonę, o pareigūnai nuvyko į Vievio policijos nuovadą. Vievio policijos nuovadoje per CDB nustatyta, kad A. Š. teisės vairuoti nėra įgijęs, todėl buvo nušalintas nuo vairavimo. Už KET 14 ir 238 punktų pažeidimus jam R. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 128 straipsnio l dalį ir 123 straipsnio 5 dalį. Transporto priemonė išgabenta į saugojimo aikštelę, esančią Elektrėnų sav. Gilučių kaime. Administracinio teisės pažeidimo protokolo A. Š. surašymo metu dalyvavo nepilnamečio tėvai, kadangi A. Š. jiems paskambino ir pranešė apie susidariusią situaciją. A. Š. buvo pasirašytinai supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu dalyvaujant nepilnamečio tėvui. A. Š. pasirašytinai vaiko perdavimo aktu perduotas tėvams. Kai buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Š., į Vievio policijos nuovadą atvykę tėvai pradėjo pareigūnams priekaištauti nemandagiu tonu. V. Š. su pareigūnais elgėsi įžūliai, kažkam įnirtingai skambino mobiliuoju telefonu. Su abiem tėvais buvo atsisveikinta ir palinkėta gero vakaro. Pareigūnams išvažiuojant iš nuovados, V. Š., priėjęs prie tarnybinio automobilio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, už ką jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą ir jis buvo paleistas (I t., b. l. 101–102).

Tyrėja 2012 m. rugsėjo 14 d. telefonu bendravo su UAB „Gilučių verslas“ vilkiko vairuotoju D. Č., kuris nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 20 val., buvo gautas pranešimas apie Elektrėnų sav. Pylimų kaime sulaikytą transporto priemonę, kurią reikia priverstinai nuvežti. D. Č. buvo netoliese, todėl atvyko nurodytu adresu. Policijos pareigūnai perdavė jam keturratį motociklą ir informavo, kad su savimi neturi nuvežimo akto, todėl teks vykti į Vievio policijos nuovadą, kur bus užpildyti reikalingi dokumentai. Kadangi vilkiko, kuris turėjo nuvežti keturratį motociklą, reikėjo laukti, todėl D. Č. informavo pareigūnus, kad jis nusivarys motociklą iki nuovados, kur atvyks vilkikas ir jį paims. Pareigūnai neprieštaravo. D. Č. atsivarius keturratį motociklą į Vievio policijos nuovadą, policijos pareigūnai jau buvo atvykę į nuovadą kartu su motociklą vairavusiu asmeniu, ten buvo ir motociklo savininkai. Pareigūnams užpildžius priverstinio nuvežimo aktą, D. Č. jį pasirašė ir, atvažiavus vilkikui, keturratis motociklas buvo pakrautas ir išvežtas į saugomą aikštelę (I t., b. l. 130).

A. Š. 2012 m. rugsėjo 27 d. paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. vakare, jam važiuojant keturračiu motociklu, maždaug 200 metrų nuo namų, t. y. (duomenys neskelbtini), Pylimų k., jį sustabdė, kaip vėliau sužinojo, policijos pareigūnai S. G. ir R. R.. S. G. paprašius pateikti dokumentus, A. Š. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros lapą. Transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Paėmęs transporto priemonės dokumentus, S. G. liepė A. Š. sėsti į tarnybinį policijos automobilį. A. Š. pasakė pareigūnui, jog gyvena netoliese ir paprašė leisti paskambinti tėvams, tačiau pareigūnas neleido. S. G. pasakė, kad keturratis motociklas ir jis (A. Š.) bus pristatyti į Vievio policijos nuovadą. A. Š. paklausė pareigūnų, ar jis gali paskambinti savo tėčiui, kuris yra keturračio motociklo savininkas, kad šis ateitų pasiimti transporto priemonę, tačiau S. G. neleido, telefonu iškvietė vilkiką, bet netrukus perskambino ir vilkikui liepė atvykti į Vievio policijos nuovadą. A. Š. į policijos nuovadą buvo nuvežtas tarnybiniu automobiliu, kurį vairavo R. R.. S. G. važiavo motociklu prieš policijos tarnybinį automobilį. S. G. jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, mamai buvo duoti pasirašyti kažkokie dokumentai ir A. Š. buvo perduotas tėvams. Belaukiant vilkiko, į nuovadą atėjo vyriškis su šalmu ir pasakė, kad motociklą jis pats nuvairuos, bet tėvams pradėjus prieštarauti, nes jie norėjo pasiimti motociklą, vyriškis pasakė: „nenorit, kad būtų pigiau, bus brangiau“ ir išėjo. Netrukus jis grįžo, vairuodamas vilkiką, kuriuo buvo išvežtas motociklas. Su A. Š. S. G. bendravo griežtai ir arogantiškai. Kaip iš įvykio vietos S. G. nuvairavo motociklą, matė B. Č. ir dar keletas kaimynų (I t. b. l. 103).

Liudytojas B. Č. 2012 m. spalio 3 d. paaiškino, kad galimai 2012 m. rugpjūčio 8 d. dienos vakare, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Pylimų kaime, pro langą pastebėjo, kaip keliu nuvažiavo žentui V. Š. priklausantis keturratis motociklas, kurį vairavo policijos uniformą vilkintis asmuo. Paskui motociklą važiavo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis. Kaime daugiau niekas tokio motociklo neturi. B. Č. išbėgo į gatvę pasižiūrėti, kur nuvažiavo motociklas ir tarnybinis policijos automobilis. Jis pamatė, kad ant motociklo sėdintis su policijos uniforma asmuo vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę su užrašu „Policija“, o ant galvos buvo užsidėjęs šalmą. B. Č. paskambino dukrai V. Š. ir pasakė, kad matė, kaip policijos pareigūnas nuvairavo jiems priklausantį motociklą. Atpažinti, kas jį vairavo, jis negali, kadangi nematė veido. Kaip ir kur buvo sustabdytas motociklas, jis nematė (I t., b. l. 90–91).

O. P., V. V., V. D. 2012 m. spalio 3 d. paaiškino, kad visi galimai 2012 m. rugpjūčio 8 d. dienos vakare išgirdo policijos sireną. Išėję į (duomenys neskelbtini), pamatė joje stovintį Motociklą, o šalia jo – tarnybinį policijos automobilį. Policijos pareigūnai kalbėjo su motociklą vairavusiu kaimynų (duomenys neskelbtini) sūnumi. A. Š. buvo įsodintas į policijos automobilį. Vienas iš policijos pareigūnų atsisėdo prie motociklo vairo, o kitas prie tarnybinio policijos automobilio vairo ir visi išvažiavo. Pareigūnas, vairavęs motociklą, vilkėjo ryškią, šviesą atspindinčią liemenę. Motociklas važiavo pirmas, o iš paskos - tarnybinis policijos automobilis. Daugiau jokių asmenų jie nematė (I t., b. l. 92–93, 96–97, 100).

Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vievio policijos nuovados tyrėjas M. K. 2012 m. spalio 10 d. paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. nuo 13.00 val. jis dirbo kartu su Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vievio policijos nuovados tyrėju R. K.. Vakare, pareigūnams būnant policijos nuovadoje, atvažiavo S. G. ir R. R., kurie atsivežė nepilnametį A. Š.. Paklausus pareigūnų, už ką sulaikytas nepilnametis, S. G. atsakė, kad jis vairavo motociklą neturėdamas tokios teisės. Išėjęs į lauką, M. K. pamatė prie nuovados stovintį motociklą, šalia jokių pašalinių asmenų nebuvo. Kokiu būdu motociklas buvo pristatytas į policijos nuovadą, M. K. nematė. Maždaug per pusvalandį į Vievio policijos nuovadą atvažiavo nepilnamečio A. Š. tėvai. Kas ir kokiu būdu jiems pranešė apie jų nepilnamečio sūnaus pristatymą, jis nežino. Motociklas iš nuovados buvo išvežtas vilkiku, bet kas ir kada jį iškvietė, M. K. nežino. Esant reikalui, vilkikas iškviečiamas per OVP budėtoją arba skambinant „Gilučių verslas“ direktoriui (I t., b. l. 94–95).

Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vievio policijos nuovados tyrėjas R. K. 2012 m. spalio 10 d. paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. jis dirbo kartu su tyrėju M. K.. Apie 20.00 val., jiems esant Vievio policijos nuovadoje, atvažiavo S. G. su R. R. ir nepilnamečiu jaunuoliu. Už ką tiksliai buvo pristatytas nepilnametis, jis negali pasakyti, bet, išėjęs į lauką, pamatė prie nuovados durų stovintį motociklą. Jis nepamena, kad prie motociklo būtų buvęs koks nors asmuo. Atvykus S. G. ir R. R., R. K. su M. K. iš karto išėjo į lauką ir pamatė motociklą. Netrukus į nuovadą atvažiavo nepilnamečio tėvai. Kadangi pažeidimą fiksavo ne jie, todėl nesikišo ir nurodyti, kaip S. G. ir R. R. bendravo su pažeidėju ir jo tėvais, negali, bet nuovadoje triukšmo nebuvo. Jis negali pasakyti, kokiu būdu motociklas buvo išgabentas nuo gatvės (nuvežant ar nuvairuojant). Tėvai atvyko per 30 minučių nuo nepilnamečio pristatymo. Kas nepilnamečio tėvams pranešė apie jų sūnaus sulaikymą pasakyti negali (I. t., b.l. 88–89).

D. Č. 2012 m. spalio 29 d. paaiškino, kad negali pasakyti, kokiu būdu ir iš kur 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo paimtas motociklas, nes praėjo nemažai laiko ir jis neprisimena. Transporto priemones priverstinai nuveža vilkiku arba, savininkui sutikus, savaeigiu būdu. Jei transporto priemonė netvarkinga ar neturi reikiamų dokumentų (pvz., privalomojo civilinės atsakomybės draudimo), ji nuvežama tik vilkiku. Jei pėsčiomis stumtųsi motociklą nuo Pylimų k. iki Vievio policijos nuovados, užtruktų apie vieną valandą. S. G. ir R. R. asmeniškai nepažįsta (I t., b. l. 87).

Vilniaus VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėja, tikrindama V. Š. pareiškime išdėstytas aplinkybes, anot 2012 m. spalio 31 d. tarnybinio pranešimo, telefonu bendravo su Elektrėnų policijos komisariato VPS Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu A. P., kuris paaiškino, kad pagal Elektrėnų policijos komisiariate nusistovėjusią tvarką įrašus priverstinai nuvežtų transporto priemonių registracijos žurnale atlieka pareigūnas, priėmęs sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę arba jo porininkas, po to, kai atvyksta į komisariatą su administracinio teisės pažeidimo medžiaga ir priverstinio nuvežimo aktu. Patys Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnai registracijos žurnale įrašų nedaro. A. P. negalėjo pasakyti, nes neprisimena, ar S. G. ir R. R. pranešė Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojui apie motociklo priverstinį nuvežimą (I t., b. l. 108).

Vilniaus VPK Vidaus tyrimų skyrius 2012 m. lapkričio 1 d. S. G. supažindino su 2012 m. spalio 30 d. papildomu pranešimu Nr. 10-7-PR3-282, kuriuo pranešta, kad jis 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.00 val., Elektrėnų sav., Vievio sen. Pylimų kaime sustabdęs nepilnamečio A. Š. vairuojamą motociklą ir nustatęs, kad A. Š. jį vairuoja neturėdamas tam teisės, pašalino motociklą iš jo stovėjimo vietos Elektrėnų sav., Vievio sen., Pylimų k., (duomenys neskelbtini) gatvėje Apraše nenumatytu būdu, t. y. pats nuvairavo motociklą iki Vievio policijos nuovados, iš kur jis buvo priverstinai nuvežtas UAB „Gilučių verslas“ vilkiko bei apie motociklo priverstinį nuvežimą neinformavo Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio, dėl ko priverstinis nuvežimas nebuvo užregistruotas registracijos žurnale (I t., b. l. 79).

Vilniaus VPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja L. B. 2012 m. lapkričio 5 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS-181, kuria inter alia nustatė, kad: 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.00 val., Elektrėnų sav., Vievio sen., Pylimų k., (duomenys neskelbtini), Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato patrulio M-31 pareigūnai, nustatę KET pažeidimą, priėmė teisėtą sprendimą pažeidimą padariusį asmenį nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatyti į policijos padalinį (Vievio policijos nuovadą, Bažnyčios g. 4). Tačiau S. G., matant pavaldžiam pareigūnui R. R., vykdė priverstinį motociklo nuvežimą, pažeisdamas Apraše nustatytą priverstinio transporto priemonės nuvežimo procedūrą, t. y. nevykdė Aprašo 5 punkto ir transporto priemonę pašalino iš įvykio vietos ne Aprašo 2 punkte nustatytu būdu. S. G. tokiais veiksmais parodė netinkamą pavyzdį pavaldžiam pareigūnui R. R.. Tokie S. G., kaip vadovaujančio policijos pareigūno, veiksmai nesiderina su Etikos kodekso 12.10 punktu. Todėl S. G. veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia, už kurį jam taikytina tarnybinė atsakomybė. R. R. priėmė neteisėtą sprendimą dėl priverstinio motociklo nuvežimo nuo Vievio policijos nuovados (Bažnyčios g.) į UAB „Gilučių verslas“ teritoriją, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą. Analogiškai vertintini ir S. G. veiksmai, kai jis ne tik neužkirto kelio neteisėtiems pavaldaus pareigūno veiksmams ir sprendimui, bet ir sudarė šiam pažeidimui sąlygas – inicijavo priverstinį nuvežimą. Nors pareigūnų veiksmai ir vertintini kaip kalti ir neteisėti, tačiau juose įžvelgiami netinkamo teisės aktų interpretavimo požymiai, kas byloja apie netyčinę veiką. Todėl S. G. ir R. R. padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau už šią netyčinę veiką tarnybinė atsakomybė jiems netaikytina, apsiribojant įspėjimu ir nustatytų pažeidimų apsvarstymu Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato viešosios policijos pareigūnų pasitarime, atkreipiant dėmesį į transporto priemonių priverstinio nuvežimo pagrindus. Kadangi V. Š. priklausantis motociklas buvo nuvežtas nesant tam teisėto pagrindo ir dėl tokio sprendimo motociklo savininkui padaryta 500 Lt žala, žala Vilniaus VPK atlygintina neteisminiu keliu pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ar atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnį, todėl spręstinas klausimas dėl atgręžtinio reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį. Kadangi dėl patrulio R. R., kurio vyresnysis buvo S. G., neteisėtų veiksmų kilo žala, jų materialinė atsakomybė turėtų būti solidari. Tyrimo metu surinktų duomenų visumos pakanka S. G. ir R. R. taikyti materialinę atsakomybę. Išvadoje inter alia siūloma: 1) tarnybinį patikrinimą baigti; 2) už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Aprašo 5 punkto pažeidimu ir transporto priemonės priverstiniu nuvežimu Apraše nenustatytu būdu, S. G. skirti tarnybinę nuobaudą; tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes aptarti pareigūnų pasitarime, išaiškinat transporto priemonių priverstinio nuvežimo sąlygas bei pagrindus; užtikrinti, kad ateityje preciziškai būtų laikomasi transporto priemonių priverstinį nuvežimą reglamentuojančių teisės aktų bei Apraše nustatytų reikalavimų (I t., b. l. 19–30).

2012 m. lapkričio 5 d. Išvadą 2012 m. lapkričio 5 d. patvirtino Vilniaus VPK viršininkas (I t., b. l. 19). Atsižvelgęs į Išvadą ir vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus VPK viršininkas 2012 m. lapkričio 7 d. priėmė įsakymą Nr. 10-TE-722 skirti S. G. pastabą (I t., b. l. 18). V. Š. Vilniaus VPK 2012 m. lapkričio 15 d. padavė pareiškimą, kuriuo prašė sumokėti 500 Lt nuostolių, atsiradusių dėl to, kad S. G. ir R. R. priėmė perteklinį neteisėtą sprendimą priverstinai nuvežti motociklą į UAB „Gilučių verslas“ saugojimo aikštelę (I t., b. l. 164). Vilniaus VPK 2012 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 09-12-7535 pervedė į V. Š. sąskaitą banke 500 Lt (I t., b. l. 171).

Atsižvelgęs į išdėstytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios administracinės bylos dalykas yra nustatyti, ar teisėtai pareiškėjui, vidaus tarnybos pareigūnui, skundžiamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda. Iš Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis ir kurios teisėtumas vertintinas kartu su skundžiamo Įsakymo teisėtumu, matyti, kad tarnybinė nuobauda – įspėjimas (taip nurodyta teismo sprendime) – pareiškėjui paskirta už tai, kad šis, pats nuvairavęs motociklą iš Pylimų kaimo iki Vievio policijos nuovados, nevykdė Aprašo 5 punkto ir transporto priemonę pašalino iš įvykio vietos ne Aprašo 2 punkte nustatytu būdu, be to, pažeidė Etikos kodekso 12.10 punkto reikalavimus. Dėl R. R. neteisėto sprendimo motociklą priverstinai nuvežti nuo Vievio policijos nuovados į UAB „Gilučių verslas“ teritoriją ir S. G. veiksmų, neužkirtus kelio neteisėtam pavaldaus pareigūno sprendimui ir sudarius šiam pažeidimui sąlygas – inicijavus priverstinį nuvežimą, buvo padaryta išvada, kad abu padarė tarnybinį nusižengimą. Dėl kaltės formos padaryta išvada, kad pareigūnų veiksmuose „<...> įžvelgiami netinkamo teisės aktų interpretavimo požymiai, kas byloja apie netyčinę veiką“, todėl „<...> už šią netyčinę veiką tarnybinė atsakomybė jiems netaikytina, apsiribojant įspėjimu ir nustatytų pažeidimų apsvarstymu Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato viešosios policijos pareigūnų pasitarime, atkreipiant dėmesį į transporto priemonių priverstinio nuvežimo pagrindus“.

Pasisakydamas dėl motociklo priverstinio nuvežimo, teismas rėmėsi ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 2, 3, 3.1, 3.1.1.–3.1.8.punktais, 4–6 bei 6.1.–6.4. punktais, taip pat 8 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 69, 69.3 bei 72 punktais.

Teismas pažymėjo, jog Išvada ir surinkti įrodymai patvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog motociklas, sustabdytas Pylimų kaime, Vievio seniūnijoje, kaip nors trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidė kitų asmenų teises, kas reiškia, jog nebuvo pagrindo nei kviesti vilkiką motociklo priverstiniam nuvežimui į Vievio policijos nuovadą ar į aikštelę, nei kokiu nors kitu būdu (vairuojant ar stumiant) motociklą nugabenti į Vievio policijos nuovadą. Už tokio teisės aktams neatitinkančio sprendimo priėmimą, kaip patrulių būrio vadas, pirmiausia atsakingas pareiškėjas S. G.. Teismas atkreipė dėmesį, jog S. G. skundžiamu Įsakymu (pagal Išvados teiginius) iš esmės nubaustas ne už tai, jog kaip vyresnysis pagal pareigas priėmė neteisėtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, bet už tai, kad pats ją nuvairavo iki Vievio policijos nuovados (pašalino nenustatytu būdu). Teismo nuomone, surinktų įrodymų visuma tai patvirtina (A. Š. paaiškinimas, kitų mačiusiųjų įvykį paaiškinimai, kad matė, kaip motociklą vairavo vienas iš policijos pareigūnų, gi R. R. pagal vidinius aktus privalėjo vairuoti tarnybinį automobilį, D. Č. paaiškinimas, kuriuo jis iš esmės paneigė S. G. versiją, neva du „Gilučių verslo“ darbuotojai Volvo automobiliu atvyko į įvykio vietą ir vienas iš jų motociklą kažkokiu būdu atgabeno iki Vievio policijos nuovados).

Teismas nesutiko su Išvados dalimi dėl R. R. neteisėto sprendimo motociklą priverstinai nuvežti nuo Vievio policijos nuovados (Bažnyčios g.) į UAB „Gilučių verslas“ teritoriją ir S. G. veiksmų, neužkirtus kelio neteisėtam pavaldaus pareigūno sprendimui ir sudarius šiam pažeidimui sąlygas – inicijavus priverstinį nuvežimą, padarius išvadą, kad pareigūnų veiksmuose „<...> įžvelgiami netinkamo teisės aktų interpretavimo požymiai, kas byloja apie netyčinę veiką“, todėl „<...> už šią netyčinę veiką tarnybinė atsakomybė jiems netaikytina, apsiribojant įspėjimu ir nustatytų pažeidimų apsvarstymu Vilniaus VPK Elektrėnų policijos komisariato viešosios policijos pareigūnų pasitarime, atkreipiant dėmesį į transporto priemonių priverstinio nuvežimo pagrindus“, nes pagal Statuto 2 straipsnio 6 dalį tarnybinis nusižengimas, už kurį taikoma tarnybinė atsakomybė, yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pažeidimo padarymas tyčia ar netyčia yra tik kaltės forma, nuo kurios priklauso nuobaudos sunkumas.

Generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12 punkte nustatyta, kad vadovaujantis policijos pareigūnas privalo laikytis šių nuostatų: <...> būti reikliam pavaldiniams ir visiems vienodai teisingam, visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu jis rodo jiems pavyzdį (12.10 p.). Iš šiame teismo sprendime jau aptartų įrodymų matyti, jog S. G., kaip vyresnis pagal pareigas, išties savo pavaldiniui (duomenys neskelbtini) parodė nederamą pavyzdį, todėl pagrįstai nubaustas ir už Etikos kodekso 12 punkto nesilaikymą.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad nebuvo laikomasi tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių, kurios išdėstytos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje, teismas, remdamasis Tvarkos (2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1V-652 redakcija) 3, 4.2, 6 ir 17 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad V. Š. skundas Vilniaus VPK gautas ne anksčiau kaip 2012 m. rugpjūčio 21 d. dieną (I t., b. l.36), Vilniaus VPK Vidaus tyrimų skyrius 2012 m. rugsėjo 10 d. supažindino S. G. su 2012 m. rugsėjo 6 d. pranešimu Nr. 10-7-PR-253, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas, t. y. per Tvarkoje nustatytą terminą. Remiantis Tvarkos 19 punktu (tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, o esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų), teismas atkreipė dėmesį į tai, jog S. G. atostogavo nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 2 d., o R. R. – nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d., tad laikotarpis nuo 2012 m. rugpjūčio 13 d. iki 2012 m. rugsėjo 4 d. į tarnybinio patikrinimo atlikimo terminus neįskaitytinas, nepriklausomai nuo to, kad vėliau R. R. tarnybinė atsakomybė netaikyta, todėl tyrimo atlikimo terminas pagrįstai buvo nustatytas iki 2012 m. spalio 5 d. dienos (I t., b. l. 77). Vilniaus VPK viršininkas savo 2012 m. spalio 4 d. rezoliucija patenkino tyrėjos prašymą patikrinimo terminą pratęsti iki 2012 m. lapkričio 4 d. dienos, siekiant patikrinimą atlikti išsamiai ir visapusiškai (I t., b. l. 78). Nors teismas ir prašymą, ir sprendimą pratęsti terminą vertina kaip nepakankamai motyvuotus, o nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 d. jokie patikrinimo veiksmai nebuvo atlikti, nors pareigūnų atostogos tam netrukdė, vis dėlto toks termino pratęsimas niekaip neįtakoja skundžiamo Įsakymo teisėtumo ar neteisėtumo.

Tvarkos 21 punkte nustatyta, kad vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš sprendimų, inter alia, patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. Tvarkos 29 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo dienos, neskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo, bei laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, esančiam vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamo organo) nariu. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena.

Į bylą surinkti įrodymai tvirtina, jog Išvada Tvarkos 21 punktą iš esmės atitinka, laikytasi Tvarkos 21 ir 29 punktuose nustatytų procesinių terminų. Išvados patvirtinimo datą – 2012 m. spalio 5 d. – reikia laikyti technine klaida, nes pati Išvada surašyta 2012 m. lapkričio 5 d., nuobauda paskirta 2012 m. lapkričio 7 d. Tad naikinti skundžiamą Įsakymą pagrindo nėra.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Išvados 7 punktą, kuriame siūloma, Vilniaus VPK patyrus nuostolių, spręsti dėl nuostolių išieškojimo regreso tvarka iš kaltų pareigūnų (S. G. ir R. R.), teismas nusprendė, jog šios Išvados punkto naikinti nėra pagrindo dėl to, kad: tai yra tik Išvados siūlymas, nesukėlęs pareiškėjui jokių tiesioginių teisinių pasekmių; skundžiamame Įsakyme dėl jo niekaip nepasisakyta; tokiai išvadai padaryti egzistavo formalus teisinis pagrindas (Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 (2005 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. X-370 redakcija) 1 str. 1 d., 5 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., 6.271 str. 4 d.). Tad dėl Vilniaus VPK patirtos 500 Lt žalos išsireikalavimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teismo tvarka išieškoti iš kaltų asmenų turi būti priimti kiti administraciniai aktai ar teismo sprendimai, kuriuos pareiškėjas galės ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas S. G. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–4) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjo manymu, teismas padarė skubotas išvadas, nemotyvavo savo sprendimo, neištyrė visų įrodymų, nepasisakė, kodėl remiasi tik vienos pusės surinktais įrodymais ir vertina tik atsakovo vienašališkai surinktus įrodymus. Nei teismo posėdžio metu, nei tyrimo metu nebuvo nustatyta ką konkrečiai iš Aprašo 5 punkte išvardintų veiksmų pareiškėjas atliko ne taip ar ko neatliko. Policijos įstaigai apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą jis pranešė, tačiau tyrėja šio fakto netyrė, o posėdžio metu apklaustas tą vakarą dirbęs policijos pareigūnas A. P. parodymus davė praėjus 3 mėnesiams nuo įvykių, todėl natūralu, kad jis neatsimena.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su sprendime išdėstytu teiginiu, kad prie Vievio policijos nuovados keturratis niekam netrukdė, nes, kad netrukdytų, keturratis paimtas ne iš Vievio policijos nuovados. Keturračio be priežiūros pareiškėjas negalėjo palikti (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur sustabdė pažeidėją, nes ne tik dėl eismo trikdymo nuvežamos transporto priemonės, kaip nurodo atsakovas, bet kaip ir numato ATPK 269 straipsnio 7 dalis, dėl saugumo, dėl kitų piliečių teisėtų interesų nepažeidimo (palikus transporto priemonę, ji galėjo būti pagrobta ar apgadinta). Į Vievio policijos nuovadą asmuo, gabenantis keturratį, užsuko pasiimti tik surašyto dokumento dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo. Be to, transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taigi jos nebuvo galima leisti pasiimti ir leisti asmeniui vėl daryti administracinį teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendimo 9 puslapyje konstatavo, kad pareiškėjas nubaustas ne už tai, kad kaip vyresnysis pagal pareigas priėmė neteisėtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, bet už tai, kad pats ją nuvairavo iki Vievio policijos nuovados, todėl nesuprantama, kam teismas keliuose lapuose dėsto transporto priemonių nuvežimo tvarkos reikalavimus, mini su tuo susijusius generalinio komisaro įsakymus. Kad pareiškėjas šio teisės pažeidimo bei tarnybinio nusižengimo nepadarė, patvirtina liudytojai, kurie dalyvavo tiesiogiai įvykio metu ir matė visas įvykio aplinkybes: R. R. bei D. Č.. Minėti liudytojai nei teisme, nei tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti, taigi, pareiškėjo pateikiama versija ir įrodymai nebuvo tikrinami.

Teismas sprendimo 9 puslapyje teigia, kad D. Č. paaiškinimas paneigia pareiškėjo versiją, kad du „Gilučių verslo“ darbuotojai atvyko Volvo automobiliu į įvykio vietą ir vienas iš jų motociklą nugabeno iki Vievio policijos nuovados. Neaišku, kaip teismas gali teigti, kad D. Č. paneigia pareiškėjo žodžius, jeigu D. Č. net nebuvo apklaustas, o paaiškinimuose telefonu, kuriuos teismas savo sprendime nurodė 5 ir 6 puslapiuose, D. Č. teigia, kad jis pats nusivarė keturratį motociklą iki Vievio policijos nuovados. Vėlesniame paaiškinime jis teigia neprisimenąs aplinkybių dėl ilgo laiko tarpo.

Pareigūnai, pareiškėjo atžvilgiu atlikdami tarnybinį patikrinimą, apklausė tik asmenis, kuriuos nurodė A. Š.. Tačiau visų liudytojų apklausos atliktos atmestinai, nekokybiškai, pavyzdžiui, apklausti Vievio policijos nuovados tyrėjai M. K. bei R. K. parodė, kad pareiškėjas atvyko su pažeidėju ir R. R., o jie išėję į kiemą matė keturratį motociklą, bet nepaklausta, kada jie išėjo į kiemą, kiek laiko praėjo nuo atvykimo. R. K. parodė, kad išėjus į lauką pamatė motociklą, netrukus atvyko pažeidėjo tėvai. Tėvai atvyko 30 minučių po nepilnamečio pristatymo. Taigi tikėtina, kad pareigūnai motociklą pamatė praėjus 30 minučių po pareiškėjo atvykimo su pažeidėju. O. P., V. V., V. D. savo apklausose parodė, kad jie matė du policijos pareigūnus kalbančius su pažeidėju, vienas sėdo į automobilį, o kitas ant motociklo, tačiau R. R. net nebuvo išlipęs iš automobilio, jis visą laiką sėdėjo prie tarnybinio automobilio vairo, o pareiškėjas su pažeidėju įsėdo į tarnybinio automobilio galinę sėdynę. Kad R. R. net nebuvo išlipęs iš automobilio patvirtina vieninga pajėgų valdymo sistema, iš kurios duomenų matosi, kad R. R., vairavusio automobilį, durys nebuvo atidarytos įvykio vietoje. Be to, minėti liudytojai teigia, kad buvo išėję į (duomenys neskelbtini) (įvykio vietą), tačiau kol pareiškėjas ir R. R. bendravo su pažeidėju, jokių žmonių aplinkui nebuvo. Liudytojas B. Č. teigia, kad įvykį matė pro langą, tačiau įvykio metu (vasara) buvo žali vešlūs medžiai, pro kuriuos nieko nesimatė. Be to, visi minėti liudytojai apklausti praėjus dviems mėnesiams po įvykio.

Šalies argumentai

B. Č. nurodė, jog matė, kad ant motociklo atsisėdo asmuo su šviesą atspindinčia liemene ant galvos buvo užsidėjęs šalmą. A. Š. parodė, kad jiems Vievio policijos nuovadoje laukiant vilkiko, S. G. rašė dokumentus, į Vievio policijos nuovadą atėjo vyriškis su šalmu. Neaišku, kodėl teismas rėmėsi tik būtent šių liudytojų parodymais, kurie taip pat yra prieštaringi ir neaiškūs, ir visiškai nemotyvavo, kodėl D. Č. parodymai, kurie duoti pirmiausiai, t. y. 2012 m. rugsėjo mėnesį, kuomet nuo įvykio buvo praėję trumpiausias laiko tarpas, ir pareiškėjo parodymai nebuvo įvertinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išsakė nuomonę, kad surinktų įrodymų visuma, t. y. A. Š. paaiškinimas, kitų mačiusių įvykį paaiškinimai, kad matė, kaip motociklą vairavo vienas iš policijos pareigūnų, patvirtina, kad pareiškėjas nuvairavo motociklą, nes R. R. pagal vidinius aktus privalėjo vairuoti tarnybinį automobilį. S. G. manymu, tokios įrodymų analizės nepakanka konstatuoti, kad jis padarė pažeidimą ir vairavo Keturratį. R. R., kuris buvo tiesioginis įvykių liudytojas, atvykus į teismo posėdį, teismas atsisakė jį apklausti kaip liudytoją. Dėl šių priežasčių buvo pažeistas objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principas, teismas nenurodė argumentų, dėl kurių neįvertino kai kurių įrodymų.

Dėl solidarios materialinės atsakomybės taikymo pareiškėjas pažymi, kad ji taikoma tada, kai bendrais veiksmais padaroma žala, o S. G. veiksmai įvardijami kaip tinkamo pavyzdžio nerodymas, kelio neužkirtimas. Neaišku, kam pareiškėjas neužkirto kelio, nes R. R. šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje net nesiūloma bausti, jo atžvilgiu tyrimas neatliekamas, jam (o kartu ir pareiškėjui) siūloma taikyti materialinę atsakomybę be kaltės.

Pareiškėjas tik iš teismo sprendimo sužinojo, kad yra nubaustas ir už Etikos kodekso 12 punkto nesilaikymą. To pareiškėjas teismo tirti neprašė.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama administracinė byla dėl to paties keturračio vairavimo, kurioje S. G. yra kaltinamas padaręs administracinės teisės pažeidimą, t. y., vairavęs tą patį keturratį be civilinės atsakomybės draudimo. Teismo posėdis vyks 2013 m. kovo 18 d., į kurį yra pakviesti liudytojai R. R. bei D. Č..

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus VPK su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 39–42) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog pagal Apraše nustatytą priverstinę transporto priemonės nuvežimo procedūrą, priėmęs sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, policijos pareigūnas privalo informuoti policijos įstaigą, nurodant transporto priemonės duomenis, nuvežimo pagrindą bei priežastis (5 punktas). Tuomet policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas gavęs tokio pobūdžio informaciją privalo patikrinti, ar priverstinai nuvežtina transporto priemonė nėra ieškoma ir į įvykio vietą iškviesti vilkiką. Atsižvelgiant į tai, kad apie priimtą sprendimą priverstinai nuvežti keturratį motociklą Elektrėnų policijos komisariate nebuvo pranešta ir ši informacija nustatyta tvarka nebuvo registruota, tenka konstatuoti, kad aptariamu atveju patrulis nenustatytu būdu (ne Apraše numatytu vilkiku, o vairavo policijos pareigūnas) priverstinai nuvežė transporto priemonę apie tai neinformavęs Elektrėnų policijos komisariato atsakingo pareigūno.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai įvertino bylos aplinkybes, teisingai konstatavo, kad įrodymų visuma paneigė S. G. versiją dėl neva dviejų „Gilučių verslo“ darbuotojų atvykimo į įvykio vietą, ir motociklo atgabenimo iki Vievio policijos nuovados.

Pagal sutarties sąlygas tarp Vilniaus VPK ir UAB „Gilučių verslas“ transporto priemonės nuvežimas iš įvykio vietos gali būti vykdomas tik specialiai tam skirtu transportavimo automobiliu, tik pilnai užkėlus nuvežamą transporto priemonę ant vilkiko ir vežant ją į saugojimo aikštelę, todėl net jei patikėti S. G. prielaida, kad keturratį nustūmė kažkas kitas iki Vievio policijos nuovados (kas prieštarauja liudytojų parodymams), tokio nugabenimo būdo pareigūnas negalėjo leisti, o turėjo įvykio vietoje surašinėti nuvežimo aktą, įsitikinti, kad keturratis užkeltas ant transportavimo vilkiko, ir tokiu būdu yra tinkamai ir nustatyta tvarka pasirūpinta asmens turtu (ir tik esant teisėtam nuvežimo pagrindui ir sąlygoms).

Vertinant S. G. pateiktus PPVS duomenis būtina išskirti du esminius aspektus: Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. S. G., būdamas būrio vadu, visada turėjo galimybę patikrinti PPVS duomenis ir juos pateikti, tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tačiau to neatliko, todėl šiuo atveju tokių įrodymų priėmimas neatitiktų ABTĮ 138 straipsnyje nustatytų sąlygų. Pateikti duomenys neliudija fakto, kad S. G. atsisėdo į automobilį, o tik kad durelės buvo atidaromos ir uždaromos, tai galėjo atsitikti, ir padedant ant sėdynės dokumentus, kurie trukdytų keturračio vairavimui. Todėl šie įrodymai iš esmės nepaneigia sprendime pagal liudytojų parodymus nustatytų faktinių aplinkybių. Apibendrinus šiuos aspektus, S. G. pateikti įrodymai neturėtų būti priimti ir vertinami. Pareiškėjo teiginiai, ginčijantys liudytojų parodymų teisingumą remiantis vien galimai buvusiais medžių lapais, paremti ne faktiniais duomenimis, o grindžiami prielaidomis, todėl atmestini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ir įstatymo papildymo 47¹ straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973 (įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d.) 8 straipsniu buvo pakeista ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde išreiškė norą, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes pageidautų į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus R. R. ir D. Č., kurie patvirtintų aplinkybę, kad pareiškėjas nevairavo keturračio. Nuo 2012 m. liepos 1 d. žodinis apeliacinis procesas bylose skiriamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso būdu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. R. ir D. Č. davė paaiškinimus tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, kuriuos teisėjų kolegija atitinkamai įvertins.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. G. kelia tarnybinį ginčą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 10-TE-722, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados spręstina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi (b. l. 18) už tai, kad priėmęs sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę apie tai neinformavo policijos įstaigos, matant pavaldžiam pareigūnui – vyresniajam policininkui R. R. vykdė priverstinį transporto priemonės (keturračio motociklo HSUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežimą, pažeisdamas Aprašo 5 ir 2 punktų reikalavimus. Be to, pats nuvairuodamas transporto priemonę iš įvykio vietos prie Vievio policijos nuovados ir taip inicijuodamas priverstinį nuvežimą, parodė netinkamą pavyzdį pavaldžiam pareigūnui, o tokie S. G., kaip vadovaujančio policijos pareigūno veiksmai, nesiderina su Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12.10 p. nuostatomis (b. l. 19-30).

Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos tarnybinės nuobaudos, kurių viena gali būti skiriama pareigūnui už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba - numatyta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl jam paskirtos nuobaudos panaikinimo atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo, neištyrė visų įrodymų ir rėmėsi tik atsakovo vienašališkai surinktais įrodymais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatanti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtų ABTĮ normų taikymo aspektais, teisėjų kolegija nustatė, kad teismas iš esmės tinkamai išnagrinėjo byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, kuriais pagrindė teismo sprendime išdėstytas išvadas. Bylos duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Bylos proceso šalies nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant ar netinkamai pritaikant procesinės teisės normas. Tikrinamoje byloje keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą taikant ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra pagrindo.

Policijos pareigūnų veiksmus, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama esant pagrindams, nustatytiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reglamentuoja Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (2011 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 5-V-569 redakcija).

ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatos numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių. Tačiau, kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, pareiškėjui atsakomybė pažeidus ATPK 269 straipsnio 7 dalies (Aprašo 3.1.1 p.) nuostatas šioje byloje netaikyta, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Kaip jau minėta, Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašas reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus kai priimamas sprendimas transporto priemonę priverstinai nuvežti. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad transporto priemonės priverstinis nuvežimas – transporto priemonės pašalinimas iš jos stovėjimo vietos vilkiku ar specialiu vežimėliu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 20 val. Elektrėnų sav., Vievio sen., Pylimų k., (duomenys neskelbtini). Elektrėnų PK patrulio Maria-31 pareigūnai (S. G. ir R. R.) sustabdė nepilnamečio A. Š. vairuojamą keturratį motociklą HSUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad A. Š. neturi teisės vairuoti minėtą transporto priemonę, ir ji neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepilnametis buvo nušalintas nuo vairavimo ir pristatytas į Vievio policijos nuovadą. Byloje esantys įrodymai (liudytojų A. Š., B. Č., V. V., O. P., V. D. parodymai) patvirtina, kad keturratį motociklą iš A. Š. sustabdymo vietos iki Vievio policijos nuovados vairavo policijos pareigūnas (t. y. pareiškėjas S. G.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė R. R. ir D. Č. paaiškinimais. Pirmasis yra policijos pareigūnas, 2012 m. rugpjūčio 8 d. dirbęs viename patrulyje su pareiškėju, dėl jo taip pat buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, taigi jis suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, sulyginus byloje esančius 2012 m. rugsėjo 12 d. R. R. ir S. G. paaiškinimus (b. l. 73-74, 101-102) apie įvykio aplinkybes, matyti, kad jų abiejų turinys visiškai tapatus, ir iš R. R. paaiškinime esančio teiginio ,,paprašius nusiraminti aš kartu su R. R. paaiškinome viso to priežastį“ galima išvada, jog būtent R. R. nusirašė nuo S. G. paaiškinimo. D. Č. 2012 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimas (duotas apklausus jį telefonu), kad jis nusivarė (nustūmė) keturratį iki policijos nuovados (b. l. 130) prieštarauja vėlesniems jo paties bei kitų asmenų paaiškinimams ir byloje esantiems dokumentams. D. Č. 2012 m. spalio 29 d. paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad neatsimena iš kur ir kokiu būdu buvo paimtas keturratis 2012 m. rugpjūčio 8 d., tačiau jei pėsčiomis stumtųsi motociklą nuo Pylimų k. (kur buvo sulaikytas A. Š.) iki Vievio policijos nuovados (atstumas apie 2 km), užtruktų apie valandą laiko (b. l. 87). Policijos pareigūnai R. K. ir M. K. 2012 m. spalio 10 d. paaiškinimuose (b. l. 88-89, 94-95) nurodė, kad po nepilnamečio pristatymo į policijos nuovadą, jie iš karto išėjo į lauką ir prie nuovados durų pamatė stovintį keturratį motociklą. Netrukus į nuovadą atvažiavo nepilnamečio tėvai. Iš byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 8 d. vaiko perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad A. Š. į policijos įstaigą pristatytas 20.20 val., o motinai V. Š. perduotas 20.34 val. (b. l. 114). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (b. l. 117), kurį surašė R. R., ir kuriame užfiksuota, jog transporto priemonė priverstinai nuvežta 2012 m. rugpjūčio 8 d. 20.15 val., yra ir UAB ,,Gilučių verslas“ darbuotojo D. Č. parašas. Akivaizdu, kad šie įrodymai visiškai paneigia pareiškėjo iškeltą versiją, jog į Vievio PN motociklą atvarė D. Č., ir kad policijos pareigūnai R. K. ir M. K. motociklą prie nuovados galėjo pamatyti ne anksčiau kaip po pusvalandžio nuo A. Š. pristatymo į šią policijos įstaigą. Ir priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje esantys kitų asmenų B. Č., V. V., O. P., V. D., ir netgi A. Š. paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinkantys kitus byloje esančius įrodymus. Tad pirmosios instancijos teismas jais netikėti neturėjo jokio pagrindo.

Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, kad faktinė aplinkybė, jog keturratį motociklą HSUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo A. Š. sulaikymo vietos Pylimų k. iki Vievio policijos nuovados vairavo S. G. yra pripažinta ir įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-109-540/2013), kuria atmestas S. G. skundas dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimo pripažinti S. G. padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą panaikinimo.

Pagal Aprašo 5 punktą policijos pareigūnas, nustatęs, kad transporto priemonė priverstinai nuvežtina <...> priima sprendimą nuvežti transporto priemonę ir apie priverstinai nuvežtiną transporto priemonę praneša policijos įstaigai, nurodo jos valstybinį numerį, markę, modelį, įvykio vietą, nuvežimo pagrindą ir priežastį.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad susipažinus su patrulio Maria-31 radijo ryšio pokalbiais nustatyta, kad pranešimo budėtojui apie priimtą sprendimą sustabdytą transporto priemonę priverstinai nuvežti ir į įvykio vietą iškviesti vilkiką, radijo ryšiu nebuvo. Todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta ko konkrečiai iš Aprašo 5 punkte išvardintų veiksmų S. G. neatliko, nors privalėjo tai padaryti.

Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs pareiškėjo skunde keltus tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros klausimus, motyvuotai į juos atsakė ir pagrįstai konstatavo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą esminių procesinių pažeidimų, kurie galėtų nulemti ginčijamo įsakymo panaikinimą, nenustatė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo 8 lape 5 pastraipoje neteisingai yra įrašyta, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 181), tačiau ši klaida nesudaro pagrindo teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu.

Pareiškėjo S. G. kartu su apeliaciniu skundu pateiktų vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų teisėjų kolegija nevertina, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame pareiškėjas dalyvavo, davė paaiškinimus, teikė prašymus, t. y. turėjo galimybę pasinaudoti jam suteiktomis ABTĮ 51-53 straipsniuose numatytomis teisėmis. Be to, šie dokumentai niekaip nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir atsakęs į visus esminius pareiškėjo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pagrindinį pareiškėjo reikalavimą – panaikinti atsakovo 2012 m. lapkričio 7 d. įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos jam paskyrimo, ir pagrįstai atmetė kitus, išvestinius jo reikalavimus.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė