- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-1473-661/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04856-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Skolininkas
- M. D.
- Kreditorius
- G. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens (skolininko) M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. V. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui M. D., suinteresuotas asmuo – išieškotoja G. D.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis R. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas skirti skolininkui baudą išieškotojos naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18305-984/2021 nevykdymą.
2. Nurodė, kad 2022 m. sausio 24 d. išieškotoja pateikė prašymą, priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį (toliau – ir Nutartis) civilinėje byloje Nr. e2-18305-984/2021, kuria nustatyta laikina skolininko bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Šios nutarties pagrindu antstolis 2022 m. sausio 25 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0128/22/00160 ir 2022 m. sausio 27 d. skolininkui įteikė 2022 m. sausio 27 d. patvarkymą Nr. S-22-128-2310, įpareigojantį vykdyti minėtą teismo nutartį. Išieškotoja 2022 m. vasario 7 d. antstoliui pateikė prašymą, taikyti sankcijas dėl vengimo tinkamai vykdyti minėtą nutartį. Skolininkas pateikė atsiliepimą dėl šio prašymo, kuriame nurodė, jog jam nesudaromos galimybės matytis su vaikais. Antstolis 2022 m. kovo 1 d., vadovaudamasis CPK 771 straipsniu surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – ir Aktas).
Atsiliepimas
3. Skolininkas atsiliepime prašė antstolio prašymo netenkinti. Nurodė, kad iš antstolio pareiškimo ir Akto nėra galimybės nustatyti, kokiais konkrečiais skolininko veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties neįvykdymas ir kokios aplinkybės patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Pažymėjo, kad išieškotoja piktybiškai nusiteikusi prieš skolininką, su juo nebendradarbiauja, neskatina vaikų bendravimo ir ryšio išlaikymo su tėvu. Skolininkas bendrauja su vaikais, atsižvelgdamas į jų norus ir per prievartą jų nesiveža pas save. Vaikai žino buvusios gyvenamosios vietos adresą, gali bet kada atvažiuoti, ir tai padaro. Be to, šalys susitarimu gali ir nukrypti nuo bendravimo su vaikais tvarkos.
4. Išieškotoja atsiliepime prašė antstolio pareiškimą tenkinti. Nurodė, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-18305-984/2021, skolininkas su vaikais turi bendrauti kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19.30 val. iki 20 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją to paties savaitgalio sekmadienį iki 20 val., tačiau šio įpareigojimo nesilaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi prašymas patenkintas iš dalies – skolininkui M. D. skirta 200 Eur vienkartinė bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18305-984/2021 (šiuo metu Nr. e2-950-984/2022) nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, ją priteisiant valstybei.
6. Teismas nustatė, kad tik 2022 m. sausio 28-30 d. ir 2022 m. vasario 11 d. vaikai nebendravo su tėvu ar bendravo nepilną laiko dalį dėl objektyvių aplinkybių (Covid-19 ligos) ar motinos nebendradarbiavimo/tėvų konfliktiškų santykių. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18305-984/2021 nustatyta skolininko bendravimo su vaikais tvarka dažniausiai buvo nevykdoma dėl skolininko veiksmų ar neveikimo (2021 m. lapkričio 3-7 d.; 2021 m. gruodžio 3-5 d.; 2021 m. gruodžio 17-19 d.; 2021 m. gruodžio 31 d. – 2022 m. sausio 2 d.; 2022 m. sausio 14-16 d.).
7. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgė į šalių konfliktiškų santykių specifiką, išieškotojos kategorišką būdą ir tam tikrais atvejais nebendradarbiavimą su skolininku, objektyvias aplinkybes, lėmusias skolininko ir vaikų bendravimą ne visą numatytą laiką (Covid-19 liga). Todėl, teismas, remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad baudą prašoma skirti pirmą kartą, skyrė skolininkui 200 Eur dydžio vienkartinę baudą, išieškomą valstybės naudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Skolininkas M. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui.
9.1. Antstolis tik darė prielaidą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18305-984/2021 nėra tinkamai vykdoma ir konkrečiai nenurodė už kokius minėtos nutarties pažeidimus prašė skolininkui skirti baudą.
9.2. Antstolis pažeidė sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, nes neinformavo Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tokiu būdu nesudarant galimybės skolininkui ir išieškotojai aptarti bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, kviestis psichologą ir kt.
9.3. Teismas, spręsdamas dėl skolininko padarytų pažeidimų, rėmėsi tik prielaidomis, byloje nebuvo surinkta atitinkamų skolininko kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teismui nebuvo pateikta duomenų kokius veiksmus antstolis atliko siekdamas išspręsti susidariusią situaciją.
9.4. Civilinis procesas grindžiamas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, tad būtent išieškotoja turėjo pateikti įrodymus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18305-984/2021 nėra tinkamai vykdoma. Aplinkybė, kad skolininkas neneigė, jog keletą kartų nesilaikė nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, savaime neįrodo skolininko neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
10. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad teikdamas atskirąjį skundą skolininkas faktiškai gina ne nepilnamečių vaikų, o savo interesą, grindžiamą nenoru vykdyti savo, kaip tėvo, pareiga bendrauti su vaikais. Atskirasis skundas yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio, skolininkui de facto pripažįstant, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais buvo pažeista dėl skolininko kaltės. Priešingai nei teigia skolininkas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo situaciją, nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
12. Išieškotoja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad teismas, iš dalies tenkinęs antstolio pareiškimą, t. y. skyręs skolininkui 200 Eur vienkartinę baudą, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą už laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su vaikais tvarkos, nevykdymą. Skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta ir teisėta, skatinanti tinkamą teismo nutarties vykdymą ir tokiu būdu apsauganti šalių nepilnamečių vaikų interesus. Atskirajame skunde dėstomi teiginiai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad bauda jam buvo skirta nepagrįstai, neatsižvelgus į svarbias bylos aplinkybes, t. y., kad tiek išieškotoja, tiek antstolis nepateikė įrodymų, jog apeliantas iki vykdomosios bylos užvedimo netinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokiais atskirojo skundo argumentais sutinka.
16. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas apeliantui baudą skyrė dėl išieškotojos nurodytų datų, kurios vyko dar iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui. T. y. vykdomoji byla Nr. 0128/22/00160 buvo užvesta 2022 m. sausio 25 d., o pirmosios instancijos teismas sprendė dėl 2021 m. lapkričio 3-7 d.; 2021 m. gruodžio 3-5 d.; 2021 m. gruodžio 17-19 d.; 2021 m. gruodžio 31 d. - 2022 m. sausio 2 d.; 2022 m. sausio 14-16 d. netinkamo nutarties vykdymo. Dėl epizodų po vykdomosios bylos užvedimo pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad tuo atveju nėra apelianto kaltės, apeliantas su vaikais negalėjo bendrauti dėl objektyvių aplinkybių.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
18. Taigi, pagal pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką byloje turėjo būti surinkti objektyvūs ir išsamūs įrodymai, kad apeliantas iki vykdomosios bylos užvedimo netinkamai vykdė Nutarties įpareigojimus bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai padaryta nebuvo.
19. Antstolis R. V. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, surašė iš esmės tik pagal išieškotojos G. D. pateiktuose prašymuose ( 2022 m. vasario 7 d., 2022 m. vasario 14 d.) nurodytą informaciją ir padarė prielaidą, kad Nutartis nevykdoma tinkamai. Tačiau antstolis konkrečiai nenurodė, už kokius Nutarties nevykdymo epizodus yra pagrindas apeliantui skirti baudą.
20. Vien tai, kad išieškotoja antstoliui nurodė, jog apeliantas pažeidė bendravimo tvarką, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jog tie pažeidimai realiai egzistavo, o juo labiau už tai skirti baudą. Kaip minėta, pagal teismų praktiką turi būti surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
22. Šiuo atveju antstolio R. V. akte, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismą, yra tik aprašyta situacija, tačiau ji nėra konkreti, nėra surinkta ir pateikta teismui įrodymų patvirtinančių Nutarties nevykdymą, skolininko kaltę. Taigi, antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, jo prašymas negalėjo būti tenkinamas.
23. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad skolininkas neginčijo, jog bendravimo tvarka nebuvo vykdoma tinkamai, nepateikė įrodymų, kad bendravimo tvarka buvo vykdoma tinkamai, tačiau šiuo atveju būtent išieškotoja G. D. privalėjo įrodyti (CPK 178 str.), kad jos nurodytomis datomis nevyko apelianto ir vaikų bendravimas, tačiau to nepadarė. Kaip minėta, vykdomoji byla buvo užvesta tik 2022 m. sausio 25 d., tačiau jeigu išieškotojos manymu apeliantas 2021 m. spalio 13 d. nutarties nevykdė iš karto po jos priėmimo, ji į antstolį turėjo kreiptis iš karto po pirmo ar antro jos nevykdymo epizodo.
24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių santykiai yra itin konfliktiški, skundžiamojoje nutartyje nustatyta, kad dėl kai kurių apelianto nebendravimo su vaikais epizodų nėra apelianto kaltės, jis negalėjo su vaikais bendrauti dėl to, kad išieškotoja nesudarė tam tinkamų sąlygų.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-247-916/2021).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-247-916/2021).
27. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia turi būti paisoma vaikų interesų (CK 3.3 str.), taigi šiuo konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama ir į šalių vaikų nuomonę. Nustatyta, kad šalių vaikams: J. D. (duomenys neskelbtini) yra 16 metų, L. D. (duomenys neskelbtini) yra 13 metų, E. D. (duomenys neskelbtini) yra 11 metų, todėl tokio amžiaus vaikai jau sugeba aiškiai išreikšti savo valią, gali bent iš dalies patys planuotis savo laiką ir organizuotis susitikimus, įskaitant bendravimą su tėvu. 2022 m. sausio 7 d. buvo surašytos vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-51, 1VSV-52, 1VSV 53,1VSV-54, iš kurių matyti, jog vaikai nori bendrauti su tėvu, tačiau ne pagal nustatytą bendravimo tvarką, o tada, kai patys vaikai pageidauja. Taigi, šiuo atveju ne tik apeliantas (skolininkas), bet ir išieškotoja turi dėti visas pastangas, kad apelianto bendravimas su vaikais vyktų sklandžiai, vengti konfliktų, lanksčiai reaguoti į vaikų norus bei besikeičiančias aplinkybes.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepakanka įrodymų konstatuoti, jog iki vykdomosios bylos užvedimo 2022 m. sausio 25 d. apeliantas būtų netinkamai vykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį, todėl bauda jam buvo paskirta nepagrįstai. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atmetamas antstolio R. V. prašymas dėl baudos skyrimo skolininkui M. D..
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Kadangi klausimas išspręstas apelianto M. D. naudai, spręstinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 str.). Apeliantas pateikė įrodymus, kad patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis, todėl, atsižvelgęs į tai, kad būtent išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl sankcijų skolininkui pritaikymo, bylinėjimosi išlaidos iš išieškotojos G. D. priteisiamos skolininkui M. D..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti antstolio R. V. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui M. D..
Priteisti skolininkui M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš išieškotojos G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.