Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Č., T. Č. ir A. J. ieškinį atsakovams I. T. ir J. T., bei atsakovų I. T. ir J. T. priešieškinį ieškovams D. Č., T. Č. ir A. J. dėl naudojimosi gyvenamuoju plotu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas T. Č. veda bylą per advokatę, kurios atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalies dalyvavimu posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 str. 2 d.).

Ieškovas A. J. veda bylą per advokatę, kurios atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalies dalyvavimu posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 str. 2 d.).

Atsakovas J. T. veda bylą per advokatę, kurios atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalies dalyvavimu posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovams D. Č., T. Č. ir A. J. bei atsakovams I. T. ir J. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 246,10 kv. m bendro ploto (gyvenamasis plotas 144,92 kv. m) gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1090-1001-2010, taip pat 0,0893 ha bendro ploto žemės sklypas bei kiti kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b.l. 21-31). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei I. T., 2013-11-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2472 pagrindu, nuosavybės teise priklauso 1/15 dalis minėto namo, atsakovui J. T., 1999-03-31 dovanojimo sutarties Nr. R1-1531 pagrindu, nuosavybės teise priklauso 8/15 dalys minėto namo, taip pat atsakovams I. T. ir J. T., 2010-10-21, 2012-09-25 ir 2013-05-29 pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis minėto namo. Savo ruožtu ieškovui D. Č., 1987-02-16 ir 1999-12-27 paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu, nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis minėto namo, o ieškovams A. J. ir T. Č., 1987-02-16 paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu, nuosavybės teise priklauso po 3/60 dalis minėto namo.

Byloje tarp šalių yra kilo ginčas dėl naudojimosi gyvenamuosiomis patalpomis ginčo gyvenamajame name tvarkos nustatymo, todėl bendraturčiai kreipėsi į teismą su prašymu šią tvarką nustatyti teismo sprendimu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.).

Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal CK 4.81 str. 1 d. namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismų praktikoje yra suformuluotos naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrosios taisyklės, taip pat taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijai, kurie yra tokie: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 str. 1 d.). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, (pavyzdžiui, jei name nėra patalpų, atitinkančių bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje) ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 str. nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 str. ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Iš byloje pateiktos namų valdos bylos matyti, kad ginčo gyvenamąjį namą sudaro pusrūsys, 1-as aukštas ir mansarda (1 tomas, b.l. 15-29). Ginčo gyvenamojo namo pusrūsio patalpose yra įrengti trys izoliuoti kambariai, pažymėti indeksais 5-3 (22,48 kv. m), 6-2 (14,80 kv. m) ir 7-1 (14,22 kv. m), du sandėliukai, pažymėti indeksais 5-6 (9,40 kv. m) ir 6-3 (18,11 kv. m), virtuvė, pažymėta indeksu 6-1 (13,77 kv. m), sujungta su kambariu, pažymėtu indeksu 6-2, bei trys koridoriai, pažymėti indeksais 5-1 (6,70 kv. m) ir 5-2 (2,32 kv. m), suteikiantys prieigą prie visų minėtų trijų kambarių, bei 5-5 (2,57 kv. m), suteikiantis prieigą prie kambario, pažymėto indeksu 5-3. Namo 1-ame aukšte yra įrengti iš esmės du izoliuoti butai: butas Nr. 1 ir butas Nr. 2. Butą Nr. 1 sudaro vienas kambarys, pažymėtas indeksu 1-2 (25,99 kv. m), ir su minėtu kambariu sujungta virtuvė, pažymėta indeksu 1-1 (23,83 kv. m). butą Nr. 2 sudaro du kambariai, pažymėti indeksais 2-2 (23,73 kv. m) ir 2-3 (10,45 kv. m), bei virtuvė, pažymėta indeksu 2-1 (12,48 kv. m). Taip pat namo 1-ame aukšte yra įrengtas koridorius, pažymėtas indeksu 1-3 (5,08 kv. m), suteikiantis prieigą prie minėtų butų. Savo ruožtu mansardoje yra įrengti iš esmės du izoliuoti butai, iš kurių vieną sudaro vienas izoliuotas kambarys-virtuvė, pažymėtas indeksu 3-1 (20,43 kv. m), o kitą – kambarys, pažymėtas indeksu 4-2 (12,82 kv. m), ir virtuvė, pažymėta indeksu 4-1 (6,92 kv. m). Taigi, ginčo namą sudaro 144,92 kv. m bendro ploto gyvenamosios patalpos ir 101,18 kv. m kitos paskirties patalpos, kurios pagal funkcinę paskirtį skirstytinos į izoliuotas sandėlio patalpas (27,51 kv. m bendro ploto), su atitinkamais kambariais sujungtas virtuvės patalpas (57,00 kv. m bendro ploto) bei minėtas patalpas jungiančias koridorių patalpas (16,67 kv. m bendrojo ploto), iš viso 246,10 kv. m.

Byloje nustatyta, kad atsakovams I. T. ir J. T. bendrai nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys ginčo gyvenamojo namo, t.y. 196,88 kv. m ploto. Savo ruožtu ieškovams D. Č., T. Č. ir A. J. bendrai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis ginčo gyvenamojo namo, t.y. 49,22 kv. m. ploto. Atitinkamai ieškovui D. Č. nuosavybės teise ginčo name priklauso 24,61 kv. m ploto. o ieškovams T. Č. ir A. J. priklauso – po 12,305 kv. m ploto.

Nagrinėjamu atveju atsakovai priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, be kita ko, grindžia Vilniaus miesto Tarybų rajono liaudies teismo 1961-12-26 sprendimu, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi ginčo namu tvarka tarp ankstesnių namo bendraturčių (1 tomas, b.l. 79-82). Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad minėtu teismo sprendimu naudojimosi ginčo namu tvarka buvo nustatyta tarp kitų bendraturčių, į tai, kad bendratučių skaičius ir jų turimos dalys pasikeitė, bei į tai, kad nuo teismo sprendimo priėmimo ginčo namo plotas padidėjo nuo 199,50 kv. m iki 246,10 kv. m ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip padidėjusi namo dalis buvo paskirstyta tarp bendraturčių, taip pat į tai, kad naudojimosi tvarkos nustatymo faktas nebuvo įregistruotas viešame registre (CK 4.81 str. 2 d.), atsakovų pateiktas teismo sprendimas nėra laikomas pagrindu nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas dispozityviose bylose ginčą nagrinėja neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Tačiau nagrinėjant bylas dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo praktikoje pasitaiko atvejų, kai šalių pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka visų ginčo šalių interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomais nuostatos, kad tokiose bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Kasacinis teismas pripažįsta, kad tokiais atvejais teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką turi būti užtikrinta, kad kiekvienam iš bendraturčių tenkanti naudotis realioji dalis kuo artimiau atitiktų jo idealiąją bendrame turte dalį, o jeigu tai neįmanoma, už atitekusią didesnę dalį turi būti sprendžiamas kompensavimo kitam bendraturčiui mechanizmas, nustatoma tvarka turi maksimaliai šalinti prielaidas konfliktų tarp bendraturčių kilimui ateityje, naudojantis jiems paskirtomis patalpomis, naudojimosi tvarka turi užtikrinti racionalų ir patogų funkciniu požiūriu paskirtų patalpų naudojimąsi, be to, nustatant naudojimąsi tvarką turi būti atsižvelgiama į susiklosčiusią naudojimosi bendru turtu praktiką.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktus naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo projektus, konstatuoja, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pateikti projektai ne visiškai atitinka minėtus teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijus, o būtent, patalpų naudojimo racionalumo kriterijų, dalių adekvatumo kriterijų, t.y. šalių siūlomi naudojimosi tvarkos nustatymo projektai per daug nukrypsta nuo bendraturčiams priklausančių idealiųjų bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalių ir jiems priskirtinų naudotis realiųjų turto dalių, tuo pačiu nesiūlant jokio dėl per didelės ar per mažos naudotis dalies nustatymo kompensavimo mechanizmo, be to, ginčo šalių projektai neužkerta kelio prielaidoms kilti konfliktams tarp bendraturčių ateityje. Tačiau, pripažintina, kad labiausiai racionaliausią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką atitinka ieškovų pateiktas projektas. Savo ruožtu atsakovų siūlomas naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo projektas pripažintinas mažiau racionaliu bei sukeliančiu prielaidas kilti konfliktams tarp bendraturčių ateityje.

Pažymėtina, kad byloje nustatyta, ir nei viena iš ginčo šalių to neginčijo, kad iki ginčo kilimo ieškovas T. Č. ginčo name naudojosi patalpą-kambarį, pažymėtą indeksu 4-2. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai nepateikė objektyvių įrodymų, jog jie faktiškai gyvena ar kitaip naudojasi patalpa-kambariu, pažymėtu indeksu 3-1. Priešingai, nustatyta, kad šiame kambaryje saugomi D. Č. daiktai. Teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje(CPK 179 str.)-(1 tomas, b.l.151). Tačiau, byloje nėra objektyvių duomenų dėl atsakovų nurodytos namo šildymo sistemos įteisinimo(CPK 178 str.). Nesant tokių duomenų, atsakovų argumentai dėl būtinumo paskirti jiems naudotis kambariu, pažymėtais indeksu 3-1, mansardoje tikslu palengvinti šildymo sistemos aptarnavimą, atmestini. Liudytojas E. Č. savo parodymuose reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė, todėl teismas, vertindamas ieškinį ir priešieškinį, jais nesiremia. Taigi, atsižvelgiant į bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, į tai, jog ieškovai yra broliai (artimi giminės) ir į šalių interesų pusiausvyros principą, taip pat į teisingumo, protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.) bei minėtus naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo kriterijus, teismas sprendžia, kad geriausiai adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus atitiks tokia naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, kuomet ieškovams ir atsakovams tenkančios patalpos bus kuo arčiau viena kitos, o paskirtų naudotis patalpų (realioji dalis) plotas labiausiai atitiks idealiąsias bendraturčiams priklausančias dalis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas iš dalies nukrypsta nuo ieškovų ir atsakovų pateiktų naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo projektų, todėl ieškovų ieškinys ir atsakovų priešieškinis tenkintini iš dalies, nustatant, kad ieškovai bendrai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis-kambariais, pažymėtais indeksais 3-1 (20,43 kv. m) ir 4-2 (12,82 kv. m), virtuvės patalpa, pažymėta indeksu 4-1 (6,92 kv. m) bei sandėlio patalpa, pažymėta indeksu 5-6 (9,40 kv. m), taip pat ieškovai ir atsakovai bendrai naudojasi koridoriaus patalpa, pažymėta indeksu 5-5 (2,57 kv. m), iš viso 50,08 kv. m (ieškovų idealioji dalis - 49,22 kv. m), iš kurių 33,25 kv. m gyvenamojo ploto ir 16,83 kv. m kitos paskirties ploto, savo ruožtu atsakovai naudojasi visomis kitomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 2-1, 2-2, 2-3, 5-1, 5-2, 5-3, 6-1, 6-2, 6-3, 7-1, kurių bendras plotas sudaro 196,02 kv. m (atsakovų idealioji dalis - 196,88 kv. m). Tuo pačiu nustatytina tarp ieškovų tarpusavio naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka, nustatant, kad ieškovas T. Č. naudojasi gyvenamąja patalpa-kambariu, pažymėta indeksu 4-2 (12,82 kv. m), o ieškovai D. Č. ir A. J. naudojasi gyvenamąja patalpa-kambariu, pažymėta indeksu 3-1 (20,43 kv. m), savo ruožtu patalpa-virtuve, pažymėta indeksu 4-1 (6,92 kv. m) ir patalpa-sandėliu, pažymėta indeksu 5-6 (9,40 kv. m), ieškovai naudojasi bendrai. Atsižvelgiant į tai, kad skirtumas tarp ginčo šalims tenkančių idealiųjų turto dalių ir paskirtų naudotis realiųjų turto dalių skirtumas yra nežymus (0,86 kv. m), teismas nesprendžia klausimo dėl kompensavimo bendraturčiams dėl sumažėjusios naudojamo turto dalies. Pažymėtina, jog šis sprendimas nekliudo atsakovams kreiptis į teismą dėl ginčo namo pagerinimo išlaidų priteisimo (2 tomas, b.l. 51-68).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovų ieškinys, tiek atsakovų priešieškinis patenkinti iš dalies (teismo vertinimu po 50 proc. patenkintų ir atmestų reikalavimų), byloje spręstinas bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atlyginimo klausimas. Byloje nustatyta, kad ieškovui T. Č. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-11-23 bei 2013-12-20 sprendimais Nr. (1.7)-S-3645-12 ir Nr. (1.7) S-4094-13, o ieškovui D. Č. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-11-13 sprendimu Nr. (1.7)-SPT-58-12 buvo paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas bei ieškovai buvo atleisti 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėtinų į valstybės biudžetą mokėjimo (1 tomas, b.l. 4-5, 6-8; 2 tomas, b.l. 82-84). Pažymėtina, kad ieškovai, pateikdami ieškinį, turėjo sumokėti po 143,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo jie buvo atleisti (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. 1 d.). Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje teikiant ieškovui T. Č. antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudarė 1586,00 Lt (1 tomas, b.l. 148; 2 tomas, b.l. 81), savo ruožtu byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui D. Č., antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudarė 956,00 Lt (1 tomas, b.l. 147). Taip pat nustatyta, kad ieškovas A. J. bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 1143,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 143,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 tomas, b.l. 10, 55) bei 1000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 tomas, b.l. 180). Savo ruožtu atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 144,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 tomas, b.l. 69). Remiantis išdėstytu, ieškovo A. J. naudai iš atsakovų I. T. ir J. T. lygiomis dalimis priteistina 571,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Be to, valstybės naudai iš atsakovų I. T. ir J. T. lygiomis dalimis priteistina 793,00 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui T. Č., 478,00 Lt už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui D. Č. bei 143,00 Lt (50 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo buvo atleisti ieškovai T. Č. ir D. Č., iš viso iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 1271,00 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir 143,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.). Tuo pačiu atsakovų naudai iš ieškovo A. J. priteistina 24,00 Lt atsakovų sumokėto žyminio mokesčio. Gi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 20 str. 1 d., iš ieškovų T. Č. ir D. Č. bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) atsakovams nepriteistinos.

Vadovaujantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 37,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo A. J. valstybės naudai priteistina 12,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką, ieškovams D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis mansardoje esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 3-1 (kambarys), 4-1 (virtuvė), 4-2 (kambarys), bei pusrūsyje esančia patalpa-sandėliu, plane pažymėta indeksu 5-6, atsakovams I. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. T., (duomenys neskelbtini), paskiriant bendrai naudotis pusrūsyje esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 5-1 (koridorius), 5-2 (koridorius), 5-3 (kambarys), 6-1 (virtuvė), 6-2 (kambarys), 6-3 (sandėlis), 7-1 (kambarys), taip pat pirmame aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (virtuvė), 1-2 (kambarys), 1-3 (koridorius), 2-1 (virtuvė), 2-2 (kambarys) ir 2-3 (kambarys), tuo pačiu ieškovams ir atsakovams paskiriant bendrai naudotis pusrūsyje esančia patalpa-koridoriumi, plane pažymėta indeksu 5-5.

Nustatyti naudojimosi ieškovams D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), T. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), paskirta naudotis dalimi gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tvarką ieškovui T. Č. paskiriant naudotis mansardoje esančia gyvenamąja patalpa-kambariu, plane pažymėta indeksu 4-2, ieškovams D. Č. ir A. J. paskiriant bendrais naudotis mansardoje esančia gyvenamąja patalpa-kambariu, plane pažymėta indeksu 3-1, tuo pačiu ieškovams D. Č., T. Č. ir A. J. paskiriant bendrai naudotis pusrūsyje esančia patalpa-sandėliu, plane pažymėta indeksu 5-6, ir mansardoje esančia patalpa-virtuve, plane pažymėta indeksu 4-1.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų I. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. T., (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 571,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovams I. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. T., (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 24,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų I. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. T., (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1271,00 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, bei 143,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 12,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų I. T., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. T., (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 37,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.