Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos O. G. prašymais civilinėje byloje Nr. 2S-934-253/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota civilinė byla Nr. 2S-934-253/2019, pradėta pagal ieškovės O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės ieškinio atsakovėms L. R., L. Š., L. G., D. Ž. ir V. Č., dėl 4 000 000 Eur žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymus įvertinti visų Klaipėdos apygardos teismo procesinių sprendimų pagrįstumą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakytina priimti.

Prašymo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkinti.

Civilinių bylų nagrinėjimas Lietuvos Respublikos teismuose vyksta laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) įtvirtintų taisyklių.

CPK 301 ir 334 straipsnyje yra įtvirtintos su asmens teisės paduoti apeliacinį ir atskirąjį skundą įgyvendinimu susijusios taisyklės, o CPK 310, 315-316 ir CPK 335 straipsniuose yra reglamentuojama apeliacinių ir atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos padavimo tvarka ir terminai. Apeliaciniai ir atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, apeliacinio ir atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Šis įstatymo reikalavimas nustatytas dėl to, kad teismas, dėl kurio procesinio sprendimo yra paduotas skundas, remdamasis bylos medžiaga turi nustatyti, ar nepraleistas terminas skundui paduoti (CPK 307 str., 335 str. 1 d.), ar skundas atitinka įstatymu jam keliamus turinio ir formos reikalavimus (CPK 306 str., 338 str.). Tik atlikęs skundo priėmimo veiksmus, pirmosios instancijos teismas jį priima ir išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams pateikti. Pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka ir atsiliepimų į skundą pateikimo terminams, pirmosios instancijos teismas išsiunčia bylą apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 str. 2 d. 2 p.). Todėl pareiškėjai nesutinkant su atitinkamais Klaipėdos apygardos teismo procesiniais sprendimais ji turi teisę juos skųsti, pateikdama įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą, procesinį sprendimą priėmusiam teismui.

Kadangi laikantis aptartos įstatyme nustatytos tvarkos, apeliacinių ir atskirųjų skundų priėmimo klausimo išsprendimas nėra priskirtinas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, pareiškėjos prašymą vertinti jos nurodytų Klaipėdos apygardos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą atsisakyta priimti (CPK 115 str. 6 d., 335 str. 1 d.).

Pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinti vandens, elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimą į gyvenamąjį namą atsisakytina priimti, kadangi prašymus susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nagrinėja pirmosios instancijos teismas (CPK 147 str. 1 d., 115 str. 6 d.), o apeliacinės instancijos teismui toks prašymas gali būti paduotas tik tuo atveju, jei šio teismo žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išspręstas, jo netenkinant. Nesutikdama su šiuo procesiniu sprendimu pareiškėja turi teise pasinaudoti apeliacijos galimybe aukščiau aptarta tvarka.

Vertinant pareiškėjos prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, pareiškėjai išaiškintina, kad atvejai kuomet civilinė byla gali būti perduota nagrinėti iš vieno teismo kitam išvardinti CPK 34 straipsnyje, nustatant ir subjektus, kurių kompetencijai pavesta nagrinėti šiuos klausimus. CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas išsprendžia tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą.

Šiuo atveju pareiškėja siekia, jog jos ieškinio priėmimo klausimas būtų perduotas spręsti Vilniaus apygardos teismui, tačiau nenurodo aplinkybių, dėl kurių ji mano, kad Klaipėdos apygardos teisme nebėra teisėjų, galinčių išspręsti jos atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas netenkinamas. Pareiškėjai taip pat išaiškinama, kad bylų priskirtinumas teismams nustatomas laikantis CPK nustatytų teismingumo taisyklių, o ne remiantis šalių pageidavimu, bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 115 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Atsisakyti priimti O. G. prašymus įvertinti visų Klaipėdos apygardos teismo jos atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Netenkinti pareiškėjos O. G. prašymo perduoti ieškinio dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą Vilniaus apygardos teismui.