Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. V. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 str. 1 d. laisvės apribojimu 2 metams.

Iš A. N. A. V. priteista 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 2000 Lt atstovavimo išlaidų.

Civilinis ieškinys dėl 1973,46 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad jam nuosavybės teisėmis priklausančios ganyklos, esančios Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, aptvarą prijungė prie savadarbio elektrinio impulso generatoriaus, kurį įjungė į elektros tinklą, dėl ko 2008 m. rugsėjo 28 d. apie 15 val. 30 min. A. V., prisilietęs prie elektrinio aptvaro vielos, patyrė kairės plaštakos dviejų pirštų ir kairės blauzdos išorinio paviršiaus nudegimus, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neįvertino nukentėjusiojo A. V., liudytojos A. V. kai kurių netikslumų parodymuose, neatsižvelgė į tai, kad nenustatyta, kam priklausė ant jo tvoros rastas kraujas, nebuvo atlikta ekspertizė ir todėl nenustatyta, ar jam priklausantis elektrinis piemuo galėjo padaryti tokio pobūdžio sužalojimus (nudegimus) nukentėjusiajam. Teigia, kad teismas vertino tik jį kaltinančius įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad liudytojai parodė, jog jo elektrinis piemuo buvo neveikiantis, kad nukentėjusysis nepamena, kur buvo sužalotas, o įvykio vieta, būtent jo ganykla, nustatyta pagal A. V. ir V. V. parodymus, kurios nedalyvavo įvykyje. Mano, kad teismas, grindė apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis ir spėjimais, ir dėl to buvo šališkas bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei jo teisę į teisingą ir nešališką teismą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje pakeisti ir jam iš A. N. priteisti 3973,46 Lt turtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusysis nurodo, kad atmesdamas jo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas dėl nesuprantamų priežasčių nurodė, kad atmetamas 1973,46 Lt ieškinys, nes jis buvo pareiškęs ieškinį dėl 3973,46 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat apeliantas teigia, kad pateikti dokumentai (vaistų, maisto produktų, degalų įsigijimo kvitai, autobusų bilietai) patvirtina turėtas išlaidas vaistams, pagerintam maistui, kelionės išlaidas vykstant dėl jo gydymo, kurios buvo būtinos ir yra atitinkančios teisingumo bei protingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 str. 1 d.

Dėl nuteistojo A. N. skundo argumentų

Apeliantas, nesutikdamas su priimtu jo atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kreipia dėmesį į, jo manymu, kaltės įrodytumo nepakankamumą. Nuteistojo teigimu, nebuvo atlikti kai kurie būtini tyrimai – nenustatyta, kam priklausė ant vielos rastas kraujas, neatlikta ekspertizė, kad nustatyti, ar jo elektros prietaisas galėjo nukentėjusiajam padaryti tokio pobūdžio sužalojimus. Dėl tokių skundo argumentų kolegija pirmiausia pažymi, kad Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja prokuroro, teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu tiriamu atveju atlikti visus minėtame Įstatyme numatytus galimus procesinius veiksmus. Baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi ekonomiškumo, proporcingumo, greitumo principai, įpareigojantys per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 2 str.). Kokius procesinius veiksmus, tyrimus ir pan. reikalinga atlikti, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, ir vien tai, kad kažkurie nebūtini tyrimai nebuvo atlikti, nesurinkti tam tikri procesinio sprendimo priėmimo nelemiantys duomenys, nėra pagrindas teiginiui, kad teismas nuosprendį grindė prielaidomis ir spėjimais, kaip teigia apeliantas.

BPK 58 str. reglamentuoti teismo nušalinimo pagrindai. Nuteistasis, teisiamajame posėdyje nušalinimo teismui nereiškė (69 b. l.), o savo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismą įvardijo šališku, tačiau nenurodė jokių argumentų, dėl ko teisėja negalėjo nagrinėti privataus kaltinimo bylos pagal nukentėjusiojo A. V. skundą. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistojo pareiškimus dėl teismo, iš esmės, lemia jam nepalankaus sprendimo priėmimas, o vien tai, kad A. N. atžvilgiu teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti pagrindu pripažinti teismą šališku.

Nuteistasis, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teigia, kad teismas rėmėsi išskirtinai jį kaltinančiais įrodymais, neįvertino prieštaravimų nukentėjusiojo ir liudytojos A. V. parodymuose, neatsižvelgė į tai, kad liudytojai nurodė, jog jo elektrinis prietaisas buvo neveikiantis ir pats nukentėjusysis neprisiminė, kur buvo sužalotas. Dėl tokių argumentų pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistojo A. N. kaltės, aiškiai pasisakė tiek dėl nukentėjusiojo ir nuteistojo, tiek dėl liudytojų parodymų, visus juos įvertino visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė atitinkamas išvadas. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad teismas vienus įrodymus vertino, o į kitus neatsižvelgė, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Nuteistasis nepagrįstai, teigia, kad nukentėjusiojo ir liudytojos A. V. parodymai yra prieštaringi. Viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis A. V. visas esmines įvykio aplinkybes atpasakojo vienodai tiek dėl įvykio vietos, tiek dėl to, kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas. Įvykio vieta buvo nustatyta ne tik pagal nukentėjusiojo A. V. parodymus. Kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent A. N. ganykloje, patvirtino liudytoja A. V., į kurią sužalotas nukentėjusysis pirmiausia kreipėsi pagalbos ir kuri važiavo jo parsivežti. Pasak liudytojos A. V., leidžiantis nuo kalno, šalia autobusų sustojimo ji pamatė gulintį A. V., padėjo pastarajam įsėsti į automobilį ir nuvežė į medicinos įstaigą, o po kelių dienų tą vietą nurodė policijos pareigūnams. Nėra pagrindo abejoti nei nukentėjusiojo, nei liudytojos A. V. parodymais apie jų deklaruotą įvykio vietą, nes jų parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. A. V. mobiliojo telefono apžiūros protokolas patvirtina, kad ji trumpąja žinute buvo informuota apie A. V. buvimo vietą, vadinasi, į įvykio vietą ji vyko tikslingai, kur ir rado nukentėjusįjį (byla Nr. 93-2-00029-08, 29-31 b. l.).

Tai, kad liudytojai (P. S., L. B., E. A. T.), apžiūrėję įvykio vietos apžiūros metu iš A. N. išimtą savadarbį elektrinio impulso generatorių, teisiamajame posėdyje nurodė, kad minėtas elektros prietaisas neveikia, nepaneigia to, kad jis veikė įvykio dieną, o būtent, 2008-09-28. Pats A. N. teisiamajame posėdyje neneigė naudojęs savo reikmėms savadarbį ,,elektrinį piemenį“, kurį įsigijo turguje, ir pripažino, kad toje vietoje, kur, pasak nukentėjusiojo, jis buvo sužalotas, yra jo ganykla ir ji buvo aptverta „elektrinio piemens“ viela 1 m aukštyje nuo žemės (80-81 b. l.). Pasak apelianto, vėliau tą ,,elektrinį piemenį“ išsivežė policijos pareigūnai. Liudytojas S. A., dalyvavęs įvykio vietos apžiūros metu išimant aptariamą savadarbį elektros prietaisą, teisiamajame posėdyje nurodė, kad nuvykę į įvykio vietą elektros prietaisą rado pajungtą ir veikiantį, nes mirksėjo lemputė (71 b. l.). Kad A. N. savadarbis elektrinio impulso generatorius įvykio dieną veikė (buvo pajungtas), patvirtina ir A. V. konstatuoti sužalojimai, padaryti prisilietus prie savadarbį elektrinio impulso generatoriaus vielos. Specialistų tyrimais nustatyta, kad nukentėjusiojo 2-3 piršto ir kairės kojos blauzdos nudegimai pagal medicininius dokumentus yra padaryti elektros srovės poveikyje, galimai vienu metu dviejų atskirų kontaktų poveikyje (byla Nr. 93-2-00029-08, 47, 49 b. l.). Teisiamajame posėdyje ir apeliaciniame skunde nuteistojo reiškiamas abejones, kad jo naudotas ,,elektrinis piemuo“ negalėjo padaryti nukentėjusiajam tokių sužalojimų, vienareikšmiškai paneigia Šiaulių universiteto elektros inžinerijos katedros docento liudytojo L. B. išvados ir parodymai teisiamajame posėdyje. Atlikus A. N. naudoto savadarbio elektrinio impulso generatoriaus apžiūrą ir instrumentinį patikrinimą buvo konstatuota, kad toks prietaisas negali būti naudojamas, nes prietaisas yra ypatingai pavojingas ir gali būti mirtinos traumos priežastimi. Liudytojas L. B. nepaneigė to, kad minimas prietaisas galėjo padaryti nudegimus, o liudytoju apklaustas Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyr. inžinierius-inspektorius S. A., kuris taip pat apžiūrėjo savadarbį elektrinio impulso generatorių, nurodė, kad žmogui prisilietus prie tokio prietaiso laidų, lyjant lietui, ko neneigia nei apeliantas, galėjo pasikeisti prietaiso savybės ir atsirasti padidintas pavojingumas (71 b. l.). Be to, kas aptarta, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įvykio vietoje kitų elektros srovę generuojančių šaltinių nebuvo užfiksuota, o be to iš AB ,,VST“ pateiktos informacijos aišku, kad 2008-09-28 (duomenys neskelbtini) kaime jokie elektros tinklų statybos ir remonto darbai nebuvo vykdomi, elektros laidai nebuvo nutrūkę ir elektros tinklų gedimai neužregistruoti (byla Nr. 93-2-00029-08, 14-25, 176 b. l.), vadinasi, A. V. patirti sužalojimai įvykio vietoje negalėjo atsirasti nuo kitų elektros įtampos šaltinių.

Visuma apartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų paneigia nuteistojo A. N. keliamas versijas dėl abejotinos įvykio vietos ir A. V. patirtų sužalojimų pobūdžio bei deklaruotą savo asmeninę patirtį, kad dėl jo naudoto savadarbio ,,elektrinio piemens“ tokių sužalojimų patirti neįmanoma. Taigi objektyviai yra nustatyta, kad, būtent, A. N. dėsningas veikos (žinomai savadarbio elektros prietaiso naudojimas, kurio naudojimas, iš esmės, negalimas) rezultatas buvo A. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Apylinkės teismas teisingai konstatavo priežastinį ryšį tarp nuteistojo veikimo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, ir kilusių negatyvių padarinių. A. N. veikoje yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 139 str. 1 d., sudėties požymiai, todėl nėra pagrindo naikinti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Dėl nukentėjusiojo A. V. skundo argumentų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Skundu nukentėjusysis nesutinka su teismo sprendimu atmesti jo civilinį ieškinį dėl 1973,46 Lt turtinės žalos. Nepagrįsta nukentėjusiojo pastaba, jog jis buvo pareiškę 3973,46 Lt ieškinį dėl turtinės žalos, nes 2000 Lt ieškinio sumos sudarė atstovavimo išlaidos, kurias teismas priteisė nukentėjusiajam, o reikalavimą dėl turtinės žalos sudarė likusi suma – 1973,46 Lt, kaip teisingai nurodė teismas nuosprendyje. Apylinkės teismas, atmesdamas visą nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, konstatavo, kad nukentėjusysis nepateikė pakankamai duomenų, neabejotinai įrodančių patirtas išlaidas dėl nuteistojo A. N. nusikalstamos veikos. Kolegija tik iš dalies sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada.

Nukentėjusiojo pateikti kasos kvitai ir kelionės bilietai tik iš dalies patvirtina kelionės išlaidas, turėtas dėl gydymosi Kauno medicinos universiteto klinikoje. Jau buvo minėta, kokiu laikotarpiu A. V. buvo gydomas minėtoje medicinos įstaigoje, todėl išlaidos automobilio kurui yra pagrįstos tik atitinkamu laikotarpiu – 2008-09-29 (141,88 Lt ir 65,23 Lt), 2008-10-09 (39,96 Lt), 2008-10-04 (156,47 Lt). Kitų dienų automobilio kuro užpylimo kvitai (2008-09-18, 2008-10-11, 2008-10-29, 2008-11-05, 2009-08-04) ir pateikti kelionės autobusu bilietai (2009-06-01, 2009-06-03) nepavirtina turtinės žalos, atsiradusios dėl gydymosi Kauno medicinos universiteto klinikoje, fakto. Dėl to, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad A. V. prašoma priteisti žala dėl kelionės išlaidų yra pagrįsta iš dalies – 403,54 Lt sumai. Be to, Iš specialisto išvados ir medicininių pažymų matyti, kad A. V. nuo 2008-09-29 iki 2008-10-10 gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikoje, o nuo 2008-10-13 iki 2009-01-13 Rietavo PSPC poliklinikoje (byla Nr. 93-2-00029-08, 47; 49-50; 141; 143 b. l.). Elementaria gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui yra aišku, kad kiekvienam sužalotam žmogui būtinas atitinkamas gydymas. Nukentėjusysis, pateikdamas civilinį ieškinį, pateikė įvairių vaistinių kvitus, patvirtinančius medikamentų (pvz. ,,Biodroxil“, ,,Ketanov“ ir kt.) ir kitų gydymo priemonių (pvz. vandenilio peroksidas, tvarstis ir kt.) įsigyjamą už 203,52 Lt laikotarpiu 2008-10-10 – 2008-10-29 (byla Nr. 93-2-00029-08, 132 b. l.). Specialisto išvadoje nurodyta, A. V. buvo taikytas gydymas perrišimais, nuskausminančiais ir kraujotaką gerinančiais vaistais. Išdėstytos aplinkybės, kolegijos nuomone, patvirtina nukentėjusiojo turėtas išlaidas sužalojimų, atsiradusių dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, gydymui, todėl turėjo būti priteistos iš kaltininko.

Dėl išdėstytų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.), ir iš nuteistojo priteistina pagrįsta turtinės žalos dalis nukentėjusiajam.

Byloje nėra jokių duomenų, apie A. V. paskirtą specialią mitybą dėl patirtų sužalojimų ir jų gydymo, todėl šioje dalyje kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir pažymi, kad nėra pagrindo laikyti nukentėjusiojo turėtas išlaidas maisto produktams įsigyti turtine žala, atsiradusia dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1, 3 p., kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio dalyje:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. civilinis ieškinys dėl 1973,46 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas ir iš A. N. nukentėjusiajam A. V. priteisti 607,06 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.