Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G.Ambrasaitės-Balynienės, A.Rudzinsko ir V.Zeliankos (pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant M.Armalienei, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims apeliantams V. B. ir A. B. ir jų atstovei advokatei R.Narbutienei, pareiškėjai R. M., jos atstovui advokatui V.Paulauskui, J. B. atstovui advokatui A.Merkiui, Takų rajono savivaldybės administracijos atstovams L.Urbanovič ir S.Masiukienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl globos nustatymo bei globėjo skyrimo neveiksniai J. B., suinteresuoti asmenys R. M., A. B., V. B., Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teismas 2011-11-25 nustatė J. B. globą, paskyrė J. B. globėja ir turto administratore R. M.. Nustatė J. B. gyvenamąją vietą globėjos gyvenamojoje vietoje. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs suinteresuotų asmenų paaiškinimus padarė išvadą, kad suinteresuotų asmenų R. M. bei A. B. tarpusavio santykiai yra priešiški, konfliktuojama seniai, o sprendžiant neveiksnios motinos globėjo skyrimo klausimą kartu siekiama ir tarpusavio sąskaitų suvedimo. Įvertinęs pretendentų asmenines savybes, psichologinį klimatą pretendentų šeimoje, jų galimybes užtikrinti tinkamas globotinės gyvenimo sąlygas ir saugumą, atsižvelgęs į Socialinės paramos skyriaus išvadą, teismas sprendė, kad R. M. skyrimas neveiksnios J. B. globėja labiau atitinka šios globotinės interesus. A. B. argumentus, kad J. B. globėja paskyrus suinteresuotą asmenį R. M. būtų išskirti tėvai ir V. B. išreiškė norą gyventi kartu su savo sutuoktine pas sūnų, teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingus, kadangi, teismo nuomone, V. B. nors ir su didele negalia, tačiau yra veiksnus ir pats gali spręsti savo gyvenamosios vietos klausimą. Todėl teismas, atsižvelgęs ir į tai, kad R. M. išreiškė sutikimą rūpintis abiem tėvais, nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad A. B. paskyrimas J. B. globėju yra vienintelis būdas neiškirti neįgalių sutuoktinių. Teismas taip pat pažymėjo, kad paskyrus globėju A. B., neveiksni suinteresuotų asmenų motina patektų į jai naują aplinką, ir santykiai su sūnaus šeima turėtų susiformuoti iš naujo, o jos poreikius užtikrinančios sąlygos dar tik būtų kuriamos. Be to, įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo A. B. konfliktinėse situacijose yra linkęs nekontroliuoti savo elgesio ir imtis smurtinių veiksmų, o tai kelia pagrįstas abejones dėl jo tinkamumo būti neveiksnaus asmens globėju.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pilnamečiai fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės, negali savarankiškai įgyvendinti savo civilinių teisių ir sudaryti sandorių (CK 2.10 str. 2 d.). Todėl teismo sprendimu pripažintam neveiksniu pilnamečiam asmeniui skiriama globa (CK 2.10str.1d., CK 3.277str.1d.). Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus asmens globėju, būtina atsižvelgti į globos steigimo tikslą – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, taip pat į globotinio ir kandidatų į globėjus santykius, jų moralines ir kitokias asmenines savybes, globėjo pageidavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.238 str. 1 d., 3.242 str. 3 d.). Nustatant globą, siekiama apginti ne tik neveiksnaus asmens turtines teises, bet ir kitas šio asmens teises ir teisėtus interesus. Neveiksnaus fizinio asmens ekonominius, socialinius ir dorovinius interesus tenkina globėjas, todėl asmeninio globėjo ir globotinio santykio reikšmė yra neabejotinai didelė. Teismas, skirdamas globėją, privalo įsitikinti, kad globėjo asmuo, jo savybės ir aplinka, kurioje atsiduria globotinis, neturės reikšmingo neigiamo poveikio globotiniui, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Be to, nustatant globą ir paskiriant globėją, negali būti pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjos R. M. suteikiamos J. B. buitinės sąlygos yra palankesnės neveiksniai, negu nebaigtame įrengti name esančios V. B., kad R. M. per vienerius metus, kuriuos savo namuose faktiškai prižiūrėjo ir rūpinosi J. B., pažino neveiksniosios įpročius ir poreikius, šios aplinkybės esamomis sąlygomis nėra absoliučiai pakankamos tinkamai išspręsti ginčą dėl globėjo.

Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir šeimos gyvenimas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str. 1 d.). Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas (Konstitucijos 22 str. 1d.). Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (Konstitucijos 38 str. 7 d.). Asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomai jomis naudojasi, taip pat teise į šeimos teisių gynybą (CK 3.5 str. 1d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas V. B., kuris yra neveiksniosios J. B. sutuoktinis, nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodamas nesutikimą savo teisės į šeimos ryšį su neveiksnia sutuoktine J. B. pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje turi būti įvertinta tiriamų teisinių vertybių santykinė reikšmė ir jų teisminės gynybos prioriteto klausimas. Viena vertus, globotinis turi teisę, kad būtų užtikrinta įmanomai geriausia jo teisių ir teisėtų interesų apsauga, kita vertus, paskiriant globėją, turi būti apsaugomos kitų asmenų teisės ir siekiama, kad ginant vienas globotinio teises, neproporcingai nebūtų pažeistos kitos jo teisės ir įstatymu saugomi interesai.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad suinteresuotojo asmens A. B. teiginiai dėl tėvų atskyrimo ir tėvo valios gyventi su sutuoktine yra nereikšmingi, V. B. esant veiksniam ir pačiam galint spręsti dėl savo gyvenamosios vietos. Nagrinėjant bylą neginčijamai nustatyta, kad brolio ir sesers A. B. ir R. M. santykiai yra labai įtempti ir netgi atvirai priešiški. Nors brolis ir sesuo gyvena greta, jų tarpusavio santykiai turi aiškią neigiamą įtaką labai ribotą judėjimo galimybę (negalinčiam laisvai judėti be pašalinių pagalbos ir tik neįgaliojo vežimėlyje) ir kalbos negalią turinčiam V. B.. Nors pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo V. B. galimybe pasirinkti gyvenamąją vietą, toks motyvas iš esmės reiškia vertimą nustatytomis aplinkybėmis pasirinkti gyvenamąją vietą su R. M., o toks pasirinkimas negali būti pripažintas laisvas, bet sąlygotas būtinybės, nulemtos pačiu J. B. buvimu R. M. globoje. Ir svarbiausia, pirmosios instancijos teismas netyrė V. B. ir su R. M. gyvenančių jos šeimos narių tarpusavio santykių bei priežasčių, dėl kurių V. B. neapsigyvena pas R. M., norėdamas būti su savo sutuoktine.

V. B. turi kalbos negalią ir nežino specialios gestų kalbos, dėl to jo galimybė duoti paaiškinimus yra labai apsunkinta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. B. nedviprasmiškai ir suprantamai atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, kad R. M. sutuoktinis su juo labai blogai elgiasi. Apeliacinės instancijos teismas nustatytą aplinkybę laiko pakankama išvadai, kad V. B. atsisakymas gyventi R. M. namuose yra grindžiamas svariais argumentais, bet ne atsitiktiniais ir neracionaliais įgeidžiais.

Dėl to teismas pritaria apelianto argumentams, V. B. nuolatinis arba net epizodinis buvimas R. M. namuose, o vadinasi, - kartu su savo sutuoktine J. B. yra negalimas. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirta globa, sudarė prielaidas sutuoktinių V. B. ir J. B., santuokoje esančių beveik 60 metų, priverstiniam atskyrimui. Toks atskyrimas yra reikšmingas tiek J. B., tiek V. B. teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apribojimas. Teisės į šeimos ir privatų gyvenimą apribojimas, kaip ir bet kurios pagrindinės žmogaus teisės apribojimas, galimas tik esant tam tikrų sąlygų visumai – esant ribojimo numatymui pagal įstatymą, esant reikalingumui demokratinėje visuomenėje ir laikantis ribojimo proporcingumo. Nors įstatymas nedraudžia nustatyti globą susituokusiam asmeniui ir skirti globėju ne sutuoktinį, vadinasi – tam tikru būdu globėjui įsiterpti į sutuoktinių santykius ir juos apriboti, sutuoktinių santykiai apribojami turi būti įmanomai švelniausiu būdu. Pažymėtina, kad turi būti ginamos ne tik veiksnaus, bet ir neveiksnaus sutuoktinio teisės, kylančios ir artimu šeimos santykiu pagrindžiamo ryšio, kadangi fizinis asmuo, net praradęs veiksnumą, nepaisant taikomų ribojimų, visais atvejais išlieka fundamentalių žmogaus teisių subjektas.

Todėl teismas, spręsdamas dėl globėjo J. B. paskyrimo, privalėjo neapsiriboti globos buitinių sąlygų ir pretendentų į globėjus asmeninių savybių palyginimu. Net ir nustačius, kad R. M. gali suteikti santykinai geresnes buities sąlygas globotinio gyvenimui, net ir nustačius, kad A. B. smurtavo prieš seserį R. M., šios aplinkybės negali būti pripažintos lemiamomis, nustačius, kad taip būtų atskirti sutuoktiniai Balasevičiai. Teismas reikalaujamą šeimos ir privataus gyvenimo apsaugą nagrinėjamu atveju vertina kaip prioritetinę, turinčią didesnę reikšmę. Be to, nors yra nustatytas A. B. smurto prieš R. M. atvejis, teismas atsižvelgia į tai, kad šių asmenų santykiai yra priešiški dėl abiejų priešingo vienas kitam nusistatymo, kad V. B. patvirtino R. M. aplinkoje esant smurto atvejų, dėl kurių jo gyvenimas pas R. M. tapo neįmanomas, o A. B. Trakų rajono savivaldybės administracijos pareigūnų tyrimo metu surinktais duomenimis charakterizuojamas teigiamai (b.l. 60, 61 ir 104), todėl smurto prieš seserį faktas yra labai neigiamas, bet vertinamas ne vienas ir ne atskirai nuo kitų reikšmingų aplinkybių negali būti atsisakymo skirti A. B. savo motinos globėju pagrindas.

CK 3.269 str. 6 p. nustatytas draudimas skirti vaiko globėju asmenį, teistą už tyčinius nusikaltimus. A. B. 2010 02 17 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 3 p., padarymą 18 mėnesių laisvės apribojimu, todėl A. B. teistumas nėra išnykęs (BK 97 str. 3 d. 3 p. a p.p.). Nors toks draudimas įstatyme tiesiogiai numatytas tik vaiko globos arba rūpybos atveju, bendru atveju teismas skirdamas pilnamečio asmens globėją privalo atsižvelgti į numatytus apribojimus. Tačiau, kaip jau pasisakyta, smurtas santykyje su R. M. šiuo išimtiniu atveju nepripažintas besąlyginiu pagrindu neskirti globėju A. B., todėl šiuo atveju netaikomas ir atitinkamas pagal analogiją su vaiko globėjo skyrimu įstatyme bendru atveju numatytas ribojimas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino neveiksnios J. B. teisės į efektyvią jos teisių gynybą teismo procese. Kilus ginčui dėl J. B. teisių, toks pažeidimas pašalintas apeliacinės instancijos teisme užtikrinus neveiksniai valstybės teisinę pagalbą,

Nenustatęs absoliutaus įstatyme nustatyto apribojimo A. B. būti savo motinos J. B. globėju, tačiau nustatęs, kad tiek J. B., tiek ir V. B. teisė gyventi kartu vienas su kitu šioje byloje sprendžiant ginčą dėl globėjo turi būti ginama prioritetiškai, tokia jų teisė neproporcingai apribota nesant tam pakankamo būtinumo, kadangi J. B. ir V. B. teisėms į privatų gyvenimą ir bendrus šeimos santykius turi būti suteiktas pirmumas prieš J. B. teisę turėti santykinai geresnes buities sąlygas užtikrinantį globėją, pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pakeista. Tokia išvada daroma dar ir todėl, kad byloje nenustatyta jokių faktų, kurie leistų teigti, kad A. B. netinkamai rūpinosi savo pagyvenusia motina ar netinkamai vykdė kokias nors kitas savo, kaip J. B. sūnaus, pareigas.

Pareiškėjos argumentai dėl suinteresuotojo asmens A. B. sutuoktinės ilgalaikių išvykimų į užsienį, apeliacinės instancijos teismo nepatvirtinami, nustačius, kad išvykimas įvyko ypatingomis aplinkybėmis, sunkiai susižalojus N. B. sūnui ir kilus realiai grėsmei šio gyvybei. Tokias aplinkybes paaiškino teismo posėdyje apklausta liudytoja N. B.. Liudytojos N. B. parodymais nustatyta, kad N. B. su J. B. iki šios ligos paūmėjimo, kol neišnyko sąmoningo abipusio kontakto galimybė, buvo labai geruose santykiuose ir A. B. sutuoktinės deklaruojamas ketinimų visokeriopai prisidėti A. B. vykdant globėjo pareigas nuoširdumas bei realumas teismui nekelia abejonių.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad A. B. neturi savarankiško intereso globoti savo motiną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas suinteresuotojo asmens A. B. paaiškinimą, kad labai gerbia savo tėvo valią, todėl globos siekia tiek savo motinos, tiek tėvo interesais, bet ne savo asmeniniais, priima kaip sąžiningą ir suprantamą, nesudarančią jokių prielaidų teismui manyti, kad A. B., siekdamas globos kaip savo prigimtinės pareigos vykdymo, vien dėl to nėra tinkamas būti globėju arba vien dėl to jo, kaip potencialaus globėjo, savybės turi būti sumenkintos.

Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius (CK 3.245 str.). Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnis). Pakeisdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria paskirtas globėjas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakeičia ir paskirtąjį turto administratorių, kadangi nagrinėjamu atveju globėjo ir turto administratoriaus sutapimas viename asmenyje yra pageidautinas dėl sudėtingų R. M. ir A. B. santykių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str.1 d. 4 p., apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį pakeisti.

Neveiksnios J. B. (a.k(duomenys neskelbtini) globėju ir jos turto administratoriumi paskirti A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) ir nustatyti J. B. gyvenamąją vietą su A. B..

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.