Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmė atlikta. 2017 m. vasario 14 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2021 m. sausio 5 d. apie 18.33 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, buitinio konflikto metu tyčia rankos kumščiu du kartus sudavė D. V. į kairįjį skruostą ir ne mažiau trijų kartų spyrė jam į dešinį sėdmenį, tokiais veiksmais sukeldamas D. V. fizinį skausmą bei padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairiame skruoste ir nežymiai sutrikdė D. V. sveikatą. Taip E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ir dabar palaiko artimus santykius ir gyvena kartu su nukentėjusiojo D. V. buvusia mergina R. K.. Kiek jam žinoma, D. V. yra R. K. auginamos dukters tėvas. Kaltinime nurodytu laiku jis su R. K. ir jos dukra autobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur gyveno nukentėjusysis. Iš anksto buvo sutarta, kad D. V. grąžins dukters daiktus. Jam nuvykus prie D. V. namo, kartu su juo atvykusi R. K. ir jos dukra nenorėdamos bendrauti su buvusiu draugu pasiliko stovėti už namo kampo. D. V. su savo sutuoktine J. V. į lauką išnešė į maišus sudėtus daiktus. Lauke tarp jo ir D. V. įvyko aštrus pokalbis. Jis pareiškė D. V. pretenzijas, kad šis savo dukrai nemoka alimentų ir ja nesirūpina. D. V. į tai atsakė, kad reikalaus DNR tyrimų, patvirtinančių, kad jis tikrai yra vaiko tėvas. Jiems apsižodžiavus D. V. kažkur pasišalino, o jo sutuoktinė J. V. pagrasino, kad iškvies policijos pareigūnus. Jis pagalvojo, kad J. V. tyčia jį gąsdina, todėl konflikto vietoje ilgiau nepasiliko ir susirinkęs D. ir J. V. išneštus vaiko daiktus nuėjo prie laukiančios R. K. ir išvažiavo namo. D. V. smūgių į veidą ranka nesudavė ir jo nespardė. Iš kur ant nukentėjusiojo kūno atsirado specialisto užfiksuoti sužalojimai, nežino ir jų atsiradimo paaiškinti negali. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir D. V. pateiktus ieškinius prašė atmesti.

Analogiškus parodymus kaltinamasis E. N. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu. Jis nepripažino jam pateiktų įtarimų. Nurodė, kad įtarimuose nurodytu laiku buvo prie nukentėjusiojo namų pasiimti jo draugės vaiko daiktų. Kartu su juo buvo atvykusi ir jo draugė R. K. su dukra, tačiau jos pasiliko laukti nuošaliau ir su D. V. ir jo sutuoktine J. V. nebendravo. Šiuose parodymuose E. N. neneigė, kad reiškė priekaištus D. V. dėl nemokamų alimentų, kad tarp jų įvyko barnis, tačiau tvirtino, kad fizinio smurto D. V. atžvilgiu jis nevartojo ir jo nemušė (b.l. 85-88, 94-96).

Apklaustas teisme liudytoju nukentėjusysis D. V. parodė, kad anksčiau jis palaikė artimus santykius ir gyveno kartu su dabartine kaltinamojo mergina R. K., kuri pagimdė ir augina dukrą. Po jų išsiskyrimo jis sukūrė kitą šeimą ir stengiasi nebendrauti su R. K., kuri jam reiškia pretenzijas, kad jis materialiai neprisideda prie dukters išlaikymo. 2021 m. sausio 5 d. vakare jam būnant namuose, iš mamos gavo žinutę, kad 19.00 val. pas juos atvažiuos pasiimti daiktų. Nenorėdamas matytis su R. K. ar jos dabartiniu draugu kartu su sutuoktine J. V. sudėjo prašomus grąžinti daiktus į maišus ir išnešė į kiemą. Jo sutuoktinei likus saugoti išneštų daiktų jis sugrįžo į butą pasiimti likusio maišo. Paėmęs maišą ir leisdamasis laiptais sutiko kaltinamąjį, kuris iš karto jam pasiūlė eiti pasikalbėti. Supratęs, kad iš to gero nieko nebus nuėjo prie lauke stovėjusios sutuoktinės. Ten atėjo ir kaltinamasis E. N., kuris pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis neskiria lėšų savo dukters išlaikymui. Kaltinamasis jį gąsdino dideliu įsiskolinimu, sakė, kad pinigų išieškojimas jau perduotas vykdyti antstoliams. Tai išgirdęs jis rankos pirštais parodė E. N. „O“ ženklą ir pasakė, kad jis nieko nemokės, kol nebus atitinkamas teismo sprendimas. Tai išgirdęs kaltinamasis du kartus jam smogė kumščiu į veidą ir pradėjo jį spardyti. Į jo šlaunis buvo suduoti trys smūgiai. Paslydęs ant šlapios kelio dangos jis nugriuvo. Kaltinamasis dar norėjo spirti gulinčiam, tačiau kažką pametė iš kišenės ir ėmė ieškoti pamesto daikto. Pasinaudojęs tuo momentu jis atsikėlė ir pabėgo. Jam suduotus smūgius matė jo sutuoktinė J. V., kuri nubėgo į laiptinę ir telefonu apie tai pranešė policijai. Netrukus atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Dėl sužalojimų jis buvo nugabentas į gydymo įstaigą. Prašė tenkinti jo pareikštus civilinius ieškinius.

2021 m. sausio 5 d. apklaustas nukentėjusysis D. V. parodė, kad, 2020 metų gegužės mėnesį išsiskyrė su savo mergina R. K.. Jie turi bendrą vaiką. Kurį laiką po skyrybų jis mokėjo vaikui alimentus. Vėliau R. K. pradėjo reikalauti, kad jis mokėtų daugiau pinigų, nes ji ir vaikas patiria daugiau išlaidų. R. K. pradėjo vis dažniau vaiką palikinėti pas savo tėvus arba pas jį, todėl jis suabejojo, kad vaikui skirtus pinigus ji išleidžia tinkamai ir nustojo mokėti. 2021 m. sausio 4 d. buvusi draugė R. K. paprašė, kad jis sudėtų vaiko daiktus, kuriuos ji nori iš jo pasiimti. Kadangi jis visiškai nepalaiko jokių ryšių su R. K., todėl daiktus gražinti ji prašė per jo motiną. Mama jam pasakė, kad R. K. atvyks pasiimti daiktų 2021 m. sausio 5 d. apie 19.00 val. pas jį į namus. Sutartą dieną apie 18.30 val. jis išėjo į lauką, išnešė visus vaiko daiktus. Kartu su juo į lauką išėjo jo žmona J. V.. Tai padarius jis vienas sugrįžo į butą paimti dar vieno maišo su vaiko daiktais. Lauke saugoti išneštų daiktų liko jo žmona. Leisdamasis laiptinės laiptais žemyn, laiptinėje pamatė vyrą. Vyras jam sušuko ,,O! einam į lauką pasikalbėsim“ . Jis atpažino, kad tai buvusios draugės R. K. vaikinas, kurio asmeniškai nepažįsta ir yra matęs gal 3 kartus. Žino, kad jo pavardė N.. Jie kartu nusileido į lauką, prie laiptinės, adresu (duomenys neskelbtini), (vidurinė laiptinė). Jiems išėjus į lauką, minėtas vaikinas paklausė, kodėl jis atsisakė vaiko, nemoka vaiko pinigų ir nepasiima vaiko pas save. Reikalavo, kad jis iki 2021 m. sausio 10 d. pervestų vaikui pinigus. E. N. jį gąsdino, kad jau yra paduotas antstoliams. Jis pasakė E. N., kad pinigų nemokės, kol nebus teismo ir nebus teisėtai paskirta suma, kurią turi mokėti vaiko išlaikymui. Tai išgirdęs E. N. susierzino, suagresyvėjo ir pradėjo jį pulti. E. N. iš karto sudavė jam du smūgius kumščiu į veido sritį bei spyrė du kartus į šlaunis, sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis parkrito ir atsistojęs nuo E. N. pabėgo. Jo žmona J. V. nubėgo į namo laiptinę ir telefonu apie įvykį pranešė policijai. E. N. susirinko į maišus sudėtus vaiko daiktus ir su jais pasišalino link pėsčiųjų tilto. E. N. jis nesudavė nei vieno smūgio. Po įvykio parėjo namo. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Jis papasakojo jiems visą situaciją ir greitosios pagalbos medikai jį apžiūrėję išvežė į Žalgirio ligoninę. Jam labai skaudėjo kairįjį skruostikaulį ir medikai įtarė, kad gali būti lūžis. Po apžiūros Žalgirio ligoninėje jam buvo diagnozuotas akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Lūžių nebuvo nustatyta (b.l.1).

2021 m. vasario 18 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis D. V. pateikė analogiškus parodymus kaip ir 2021 m. sausio 5 d. apklausoje. Jis patvirtino, kad E. N. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į kairįjį skruostą. Jam traukiantis E. N. koja trenkė jam du ar tris kartus į dešinį sėdmenį. Jo žmona visą tai pamačiusi pradėjo skambinti policijai. Tuo tarpu E. N. prie jo priėjęs dar vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į kairįjį skruostą (pataikė lygiai ten pat, kur ir buvo pirmas smūgis). Eidamas atbulas nuo E. N. jis bandė išvengti smūgių ir užsikabino už savo kojos, nukrito ant nugaros. Pastebėjo, kad E. N. kažkas iškrito iš kišenės ir jis sustojo pakelti tą daiktą. Pasinaudojęs proga jis atsistojo ir nubėgo link šalia esančio miškelio. E. N. pasiėmė maišus su vaiko daiktais ir išėjo. Ant jo veido matėsi patinęs skruostas. Buvo pristatytas į Žalgirio kliniką, kur jam diagnozavo sumušimą. Dėl E. N. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nurodo, kad jam kreipiantis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ekspertui nurodė, kad jam buvo trenkta ir į sėdmenis, tačiau jokių matomų žymių tuo metu jau nebuvo. Sumušimo dieną buvo tik paraudimas, po to jokių mėlynių nei kraujosruvų nebuvo (b.l. 25-28).

2021 m. kovo 3 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis D. V. parodė, kad dėl 2021 m. sausio 5 d. įvykio, kurio metu jį sumušė vyriškis su pavarde N., jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po padarytų sužalojimų patyrė stiprų fizinį skausmą, kuris tęsėsi apie savaitę laiko. Jautė skausmą skruosto srityje bei žandikaulyje. Ypač skausmas jautėsi valgant. Ant skruosto matėsi mėlynė. Kadangi dirba kurjeriu bei pastoviai bendrauja su žmonėmis, negalėjo normaliai dirbti. Ant jo veido matėsi mėlynė net dėvint medicininę kaukę. Skausmus jautė ir sėdmenyje. Patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę. Dėl anksčiau nurodytos nusikalstamos veikos patyrė 1 400 eurų dydžio neturtinę žalą, bei 100 eurų turtinę žalą, susijusią su striukės plyšimu bei pusę dienos neišėjimu į darbą. Iš viso dėl įvykio jam padaryta 1 500 eurų žala (b.l. 36-38).

2021 m. sausio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, nukentėjusysis D. V. pateikė medicinos dokumentų išrašo kopiją (b.l. 18-19). VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2021 m. sausio 5 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje nurodyta, kad 2021 m. sausio 5 d. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), atvežtas GMP dėl įtariamo skruostikaulio lūžio. Diagnozė: akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Šiuo metu chirurginis gydymas neindikuotinas (b.l. 20).

Specialisto išvadoje G 68/2021(01) nurodyta, kad D. V. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste padaryta vienu trauminiu poveikiu. D. V. nustatyta viena poodinė kraujosruva. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinė kraujosruva kairiame skruoste padaryta vienu traumuojančiu objektu. Nustatyta poodinė kraujosruva atitinka 2-7 parų laikotarpį. D. V. dėl padaryto sužalojimo galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų pateikė 32,12 eurų civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu ( b.l. 65-66). Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat prašė priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Apklausta teisme liudytoja J. V. parodė, kad 2021 m. kovo 5 d. vakare kartu su sutuoktiniu į kiemą išnešė į maišus sukrautus R. K. dukters daiktus, kurių turėjo atvažiuoti kažkas pasiimti. Jai būnant kieme prie jos sutuoktinis atėjo kartu su kaltinamuoju E. N.. Ji dar paklausė E. N., kodėl pati R. K. neatvyko pasiimti daiktų, tačiau kaltinamasis atsakė, kad ji liko namuose su dukra. E. N. pradėjo reikšti jos vyrui pretenzijas, kad šis nežiūri savo dukters, nemoka alimentų. Kai jos sutuoktinis atsakė, kad nemokės alimentų, kol jų nepriteis teismas, E. N. ranka trenkė jos vyrui į veidą ir spyrė į šoną. Tai pamačiusi ji ėmė prašyti E. N., kad šis nemuštų jos vyro ir nubėgo į laiptinę skambinti policijai ir kviesti medikus. Tai padarius vėl išėjo į kiemą, tačiau E. N. jau niekur nebuvo. Ant jos vyro veido matėsi mėlynė ir patinimas.

2021 m. sausio 5 d. apklausta liudytoja J. V. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su D. V., o. (duomenys neskelbtini) jie susituokė. Žinojo, kad jos vyras anksčiau turėjo draugę R. K., su kuria turi bendrą vaiką. Kiek ji žino, jos vyras ir R. K. buvo žodžiu sutarę, kad jos vyras jai mokės kas mėnesį vaiko išlaikymui 150 eurų. Pastaruoju metu jos vyras apie porą mėnesių nesimato su savo vaiku, kuris būna pas R. K. arba jos tėvus. Tuo laikotarpiu jis nustojo mokėti alimentus, nes abejojo, ar R. K. iš jo gaunamus pinigus išleidžia vaiko priežiūrai. Jos vyras per savo motiną sužinojo, kad R. K. nori iš jų paimti dukters daiktus. Jie susitarė, kad pas juos atvažiuos paimti daiktų 2021 m. sausio 5 d. apie 19.00 val. Tos dienos vakare, apie 18.30 val. kartu su sutuoktiniu pradėjo išnešinėti vaiko daiktus į namo, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą. Jos vyrui nuėjus atgal į namus paimti dar vieno maišo su vaiko daiktais, ji liko lauke saugoti daiktų. Po kurio laiko pamatė, kad užsidegė prie laiptinės esanti šviesa, o iš namo laiptinės išeina jos vyras D. V. kartu su dar vienu vyru. Jie sustojo prie namo laiptinės ir ji girdėjo, kaip tas vyras prašė jos sutuoktinio iki 2021 m. sausio 10 d. dienos sumokėti vaiko alimentus. Ji suprato, kad tai yra jos vyro buvusios draugės R. K. vaikinas. Ji su vyru pasakė, kad pinigų nemokės. Tada minėtas vyras pradėjo mušti jos sutuoktinį. Ji matė, kaip minėtas vyras jos sutuoktiniui smūgiavo į veidą, spardė jį kojomis. Jos sutuoktinis atgal nesmūgiavo ir bandė nuo to vyro pabėgti. Ji nubėgo į namus ir pranešė policijai apie įvykį. Po kurio sugrįžęs jos sutuoktinis paprašė iškviesti greitosios medicinos pagalbą, nes jam skaudėjo šonus, o ant veido matėsi mėlynė. Ji dar kartą paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė, kad atsiųstų greitosios medicinos pagalbą. Atvykus policijos pareigūnams, ji papasakojo, kas nutiko. Po kurio laiko atvykę medikai apžiūrėjo jos sutuoktinį ir nusprendė vežti jį į Žalgirio ligoninę (b.l. 45-47).

Apklaustas teisme liudytojas policijos pareigūnas D. L. nurodė, kad 2021 m. sausio 5 dienos vakare gavus pranešimą, kad sumuštas pranešėjos vyras nuvyko jiems nurodytu adresu. Juos pasitiko pranešėja ir jos sutuoktinis, ant kuriuo veido matėsi patinimas ir sumušimo žymės. Teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymus. Šiuose parodymuose D. L. nurodė, kad 2021 m. sausio 5 d. apie 18.38 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyrą užpuolė vyro buvusios draugės draugas. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko D. V., kuris paaiškino, kad kieme tarp jo ir jo buvusios sugyventinės R. K. draugo įvyko konfliktas dėl to, kad jis nemoka alimentų savo ir R. K. vaikui. D. V. nurodė, kad konflikto metu minėtas vyras sudavė jam su kumščiu į veido sritį, spyrė į nugaros sritį, ir pasišalino. Dėl įvykio jis patyrė stiprų fizinį skausmą. Kiek pamena, skundėsi stipriu skausmu žandikaulio bei nugaros srityse. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie D. V. išvežė į ligoninę, įtarus žandikaulio lūžį. Visą konfliktą matė D. V. žmona, J. V.. Ant D. V. veido kairėje pusėje matėsi paraudimas. Daugiau matomų sužalojimų nepastebėjo (b.l. 60-61).

Apklausta teisme liudytoja R. K. nurodė, kad kaltinamasis E. N. yra jos draugas. Jie gyvena kartu. Nukentėjusysis D. V. yra jos buvęs draugas. Jie kartu gyveno daugiau kaip keturis metus. Ji pagimdė dukterį, kurios tėvas yra D. V.. Teismo nagrinėjamo įvykio dieną sugrįžusi iš darbo ji parašė D. V. motinai žinutę ir pasakė, kad nori atvažiuoti pas buvusį draugą pasiimti ten likusių dukters daiktų. Prie D. V. namų ji atvažiavo kartu su E. N. ir dukrele. Jos su dukrele, kuriai keturi metai, pasiliko prie namo kampo, o E. N. nuėjo paimti daiktų. Vienas maišas buvo padėtas prie namo laiptinės. Toliau prie garažo stovėjo D. V. sutuoktinė J. su kitais daiktais. E. N. paėmęs prie laiptinės paliktą maišą kartu su D. V. nuėjo prie stovinčios J.. Prie jų priėjęs E. N. paklausė D. V., kodėl šis nenori bendrauti su savo vaiku ir jam mokėti alimentų. D. V. pakeltu tonu atsakė, kad su vaiku jis nenori matytis ir tegul ji dėl alimentų kreipiasi į teismą. E. N. paklausė D. V., kodėl šis rėkia. J. pareiškė, kad jis (E. N.) kišasi ne į savo reikalus ir pagrasino iškviesti policiją. Tada D. V. kažkur nubėgo, o E. N. paėmęs išneštus daiktus atėjo iki jos ir jie išvažiavo į namus. Su dukrele ji stovėjo už namo kampo, apie 30 m. atstumu nuo E. N., D. V. ir jo sutuoktinės. Ji puikiai matė, kad niekas nieko nemušė. Jos buvusiam draugui D. V. nustatytus sužalojimus jis galėjo tyčia pasidaryti pats.

2021 m. sausio 11 d. apklausta liudytoja R. K. parodė, kad 2021 m. sausio 5 d. apie 18.33 val. nuvažiavo pasiimti savo dukters A. V., gim. (duomenys neskelbtini), daiktų iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), kur jos gyveno kartu su dukters vaiko tėvu D. V.. Su juo išsiskyrė maždaug prieš 9 mėnesius. Per tą laiką jis susituokė ir gyvena su kita moterimi. Kadangi viena negalėtų panešti visų daiktų, o automobilio neturi, paprašė pagalbos savo pažįstamo E. N.. Jis yra tik draugas. Artimų santykių su juo neturi. Nuvykus minėtu adresu ji su vaiku pasiliko už namo kampo siekiant išvengti konfliktų su D. V.. Matė, kaip D. išėjo iš namo su vaiko daiktais. Šalia buvo D. dabartinė žmona J. V.. Girdėjo, kaip E. N. ramiu tonu paklausė D. V., kodėl jis nemoka vaiko išlaikymui alimentų ir nebendrauja su vaiku. D. susinervino, pradėjo šūkauti, kad nieko neduos, nes skaito, jog čia ne jo vaikas. Ji girdėjo, kaip J. pasakė E., kad jis nesikištų ne į savo reikalus, nes iškvies policiją. E. atsakė, kad jis nieko blogo nedaro, tik paklausė. Ji matė, kaip D. nubėgo link garažų. Girdėjo, kaip E. šūkavo: „palauk, pasikalbam, kodėl vengi vaiko“. E. tikrai D. netrenkė nei į veidą, nei kur kitur. Jokių muštynių ar apsistumdymo išvis nebuvo. D. nuėjus, E. paėmė vaiko daiktus, atėjo prie jų ir jie išvažiavo. D. nematė jos su dukrele stovinčių už namo kampo. Ji per daug gerai pažįsta D. ir mano, kad susižaloti jis galėjo pats specialiai siekdamas iš keršto apkaltinti E. (b.l. 49-51).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 5 d. 18.38 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kieme pranešėjos (V.) vyrą užpuolė vyro buvusios draugės draugas, GMP D. V. išvežė į ligoninę. Įtariamas žandikaulio lūžis (b.l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ įrašai ir jų duomenys užfiksuoti kitų objektų apžiūros protokole. Vaizdo įraše 2021_0105_185459_017 užfiksuota, kaip policijos pareigūnas ir GMP darbuotojai atvykę pagal iškvietimą bendrauja su moterimi (prisistatė J. V.) ir vyru (prisistačiusiu V.), kurie paaiškina, kad buvusios draugės R. K. vyras N. jį užpuolė (b.l. 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) garso įrašas, kurio duomenys užfiksuoti 2021 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokole. Garso įraše užfiksuota, kaip į BPC paskambinus pranešėja, prisistačiusi J. V., paaiškina, kad prie jos namų, (duomenys neskelbtini), kieme, ką tik užpuolė jos vyrą. Jie norėjo draugiškai atiduoti daiktus, o juos užpuolė vyro buvusios draugės draugas (b.l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka bent vieno iš jų.

Kaltinamasis E. N. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad 2021 m. sausio 5 d. buvo atvykęs prie nukentėjusiojo D. V. namų ir su juo bendravo. Kaltinamasis pripažino, kad jie susiginčijo, nes jis reiškė D. priekaištus, kad šis neskiria piniginių lėšų savo mažametės dukters išlaikymui. Kaltinamasis pripažino, kad jų barnį matė ir girdėjo šalia buvusi D. V. sutuoktinė J. V., o iš toliau jų žodinį konfliktą stebėjo kartu su juo prie nukentėjusiojo namų atvykusi jo draugė R. K., kuri anksčiau gyveno kartu su D. V.. Tyrimo metu ir teismo posėdyje kaltinamasis kategoriškai nepripažino, kad D. V. atžvilgiu vartojo fizinę jėgą ir jį sumušė.

Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas teigia, kad E. N. kaltę patvirtina nukentėjusiojo D. V., jo sutuoktinės J. V., į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno D. L. parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai: specialisto išvada, kurioje užfiksuoti D. V. padaryti kūno sužalojimai, įvykio registracijos ataskaita, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų bei BPC pateiktų įrašų duomenys.

Teismas įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad E. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykusio konflikto metu tyčia ranka ir koja sudavė smūgius D. V., ko pasėkoje jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymais. Neginčijami nustatyta, kad sužalojęs D. V. kaltinamasis E. N. iš įvykio vietos nedelsiant pasišalino, o D. V. sutuoktinė J. V. matydama, kad mušamas jos sutuoktinis, iš karto telefonu apie tai pranešė BPC. Netrukus į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, vienas iš kurių buvo D. L., teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis nurodė, kad bendraujant su D. V. šis pasakė, kad ką tik jį sumušė jo buvusios draugės vaikinas, kuris jam sudavė kumščiu į veidą bei spyrė į nugarą. Ant D. V. veido matėsi paraudimas. Atvykę medikai įtarus žandikaulio lūžį išsivežė D. V. į gydymo įstaigą. Šie parodymai paneigia kaltinamojo pasirinktą gynybos poziciją, jo kaltės nepripažinimą, kad D. V. jis nemušė ir tai gali patvirtinti kartu su juo buvusi dabartinė jo draugė R. K.. Teismas pirmiausias pažymi, kad įvykio vietoje buvę D. V. ir jo sutuoktinė J. V. kategoriškai teigia, kad R. jie niekur nematė. Negalima kategoriškai atmesti R. K. ir kaltinamojo parodymų, kad atvykusi prie D. V. namų R. nenorėjo afišuotis ir su dukrele pasitraukė už namo kampo, tačiau jos parodymus, kad dabartinis jos artimas draugas E. N. jos buvusio draugo – D. V. nemušė, paneigia jau anksčiau teismo paminėti objektyvūs ir nešališki įrodymai, tai policijos pareigūno D. L. parodymai, nukentėjusiojo pateiktas medicininio dokumento išrašas bei specialisto išvada dėl jam padarytų kūno sužalojimų, vaizdo ir garso įrašų duomenys. Tokiu būdu konstatuotina, kad E. N. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos nutrikdymas.

Skirdamas E. N. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54, 55 ir 61 straipsniais ir įvertina, kad jis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. N. asmenybę: dirbantis, baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas. Kaltinamojo ankstesnis teistumas yra išnykęs, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog E. N. jau buvo teismo pripažintas kaltu už nusikaltimą žmogaus sveikatai ir atliko teismo jam skirtą bausmę. Tai leidžia teigti, kad konfliktinėse situacijose E. N. linkęs nesusivaldyti ir iškilusius nesutarimus spręsti naudojant fizinį smurtą. Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad E. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parinktinas artimas nustatytam šios bausmės vidurkiui. Kartu su bausme teismas kaltinamajam paskiria kelis, BK 48 straipsnio 6 dalyje nurodytus įpareigojimus. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas kaltinamajam palieka jam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo D. V. gydymo išlaidų – 38,12 Eur (b.l.65-66) pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo E. N. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 38,12 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. V. pateikė 1 500 Eur civilinį ieškinį, kurį sudaro 100 eurų turtinė žala, patirta dėl įvykio metu jam suplėšytos ir netinkamos naudoti striukės bei 1 400 eurų už jam padarytos neturtinės – moralinės žalos atlyginimą (b.l.62-63). Nukentėjusiojo D. V. pateiktą reikalavimą dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo teismas atmeta.

2021 m. kovo 3 d. pateiktame civiliniame ieškinyje D. V. nenurodė, iš ko susideda jam padaryta 100 eurų turtinė žala. 2021 m. kovo 3 d. apklaustas papildomai D. V. nurodė, kad 100 eurų turtinė žala yra susijusi, kad E. N. užpuolimo metu jam buvo įplėšta striukė bei tai, kad pusę dienos jis negalėjo dirbti. Teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad negali teismui pateikti duomenų, patvirtinančių jam padarytos turtinės žalos dydį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nepateikė duomenų apie jo galimai negautas darbines pajamas, o jo galimai įplyšusi striukė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėta. Įvertinęs šiuos duomenis D. V. pateiktas reikalavimas iš E. N. jam priteisti 100 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi teismui nepateikti šią žalą pagrindžiantys įrodymai.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas D. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Jis jautė diskomfortą ir nepatogumus, nes tuo metu vertėsi kurjerio individualia veikla ir su juo bendraujantys klientai ant jo veido matė kraujosruvą. Kaltinamasis sukėlė D. V. fizinį skausmą, padarė jam nežymų sveikatos sužalojimą, bet ir moralinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo reikalavimas iš E. N. jam priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 1 400 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 500 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad D. V. patirta trauma sukėlė ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dvi CD laikmenos paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1282-369/2021

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti E. N. jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje toliau tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti užimtumo centre ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš E. N. 38,12 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš E. N. jam priteisti 500 eurų.

Išaiškinti E. N., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

CD diskus (2) su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.