Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-518-124/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-09-18
Bylos Nr.: 2A-518-124/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-01164-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: D. Y. B., A. K.
Atsakovas: VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“, Raseinių rajono savivaldybei

Kategorijos

11.9.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-518-124/2011

Teisėja A. Petkevičienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01164-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.6,121.15 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja),

teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Ignei Maslovienei,dalyvaujant ieškovėms D. Y. B. ir A. K.,atsakovo VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“atstovui adv. Jonui Butkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių Raseinių rajono savivaldybės ir VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ bei ieškovių D. Y. B. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-674/2012 pagal ieškovių D. Y. B. ir A. K. patikslintą ieškinį atsakovėms VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“, Raseinių rajono savivaldybei dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už visą pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės D. Y. B. ir A. K. kreipėsi į teisma su ieškiniu (1 t., 2–8 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (2 t., 77–82,150-157 b. l.), kuriais prašė pripažinti neteisėtu su ieškove D. Y. B. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. l d. 6 p., grąžinti D. Y. B. į darbą, t. y. į jos eitas pareigas VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ (toliau – ir Centras), ir solidariai iš abiejų atsakovių priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei neturtinę žalą 5000 Lt. Taip pat prašė pripažinti neteisėtu su ieškove A. K. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 str. l d. 6 p., grąžinti A. K. į darbą, t. y. į jos eitas pareigas VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“, ir priteisti solidariai iš abiejų atsakovių vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei neturinę žalą 5000 Lt. Taip pat prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė D. Y. B. nurodė, kad ji dirbo biudžetinėje įstaigoje „Raseinių socialinių paslaugų centras”, 2007 m. sausio 8 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią ji buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas. 2007 m. gegužės 4 d. darbo sutartis buvo pakeista į neterminuotą darbo sutartį. 2011 m. rugsėjo 13 d. ieškovei D. Y. B. buvo įteiktas įspėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie darbo sutarties nutraukimą dėl įstaigos likvidavimo, kuriame nurodoma, kad nuo 2012 m. sausio 13 d. bus nutraukta tarp jos ir Centro sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei kad laikotarpiu iki 2012 m. sausio 13 d. bus suteikiamas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms. 2011 m. spalio 18 d. buvo padaryti įrašai darbo sutartyje, nurodant, kad darbo sutartis nutraukta vadovaujantis Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Centro likvidatoriaus 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 19 d. D. Y. B. pateikė prašymą priimti ją į tas pačias pareigas po Centro pertvarkymo, bet jos niekas nepriėmė. Savo darbo vietoje rado dirbančią kitą darbuotoją. Mano, kad jos atžvilgiu darbdavys pasielgė neteisėtai, atleido iš darbo pažeisdamas įstatymus. Nurodė, kad po viešosios įstaigos įsteigimo liko dirbti didžioji dalis darbuotojų, kurie atlieka tas pačias funkcijas kaip ir anksčiau, mano, kad tikros likvidacijos nebuvo, o buvo tik reorganizacija. Visas buvusio centro teises ir pareigas perėmė naujoji VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“, todėl turėjo perimti ir su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus.

Ieškovė A. K. nurodė, kad dirbo biudžetinėje įstaigoje „Raseinių socialinių paslaugų centras“ nuo 2008 m. vasario 6 d. pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini) pareigose. 2011 m. rugsėjo 1 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog nuo 2011 m. gruodžio 31d. bus nutraukta jos bei Centro sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. dėl tolimesnio darbo niekas paaiškinti negalėjo, todėl ji nuvyko pas savivaldybės administracijos direktorę. Direktorė susisiekė su likvidatoriumi A. S. ir paaiškino, kad vietoj jos tom pačiom funkcijoms tęsti yra jau paskirtas kitas žmogus. Mano, kad jos atžvilgiu darbdavys pasielgė neteisėtai, atleido iš darbo pažeisdamas įstatymus.

Ieškovės nurodė, kad jos buvo nepagrįstai atleistos pagal DK 136 str. 1 d, nes buvusi darbovietė nebuvo likviduota, o buvo tik pertvarkyta, pakeičiant atsakovo teisinę formą. Be to buvo pažeistas DK 130 straipsnio 3 dalies reikalavimai., nes apie didelės grupės darbuotojų atleidimą, kas sudarė virš 30 procentų visų dirbančiųjų ,nebuvo pranešta apie atleidimą teritorinei darbo biržai.

Atsakovė Raseinių rajono savivaldybė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011-08-02 sprendimu Nr. (1.1 )TS-123 savivaldybės taryba nutarė likviduoti biudžetinę įstaigą „Raseinių socialinių paslaugų centras“ ir įkurti tuo pačiu pavadinimu viešąją įstaigą „Raseinių socialinių paslaugų centras“. Raseinių rajono savivaldybė likviduotos biudžetinės įstaigos pareigų dėl darbo teisinių santykių tęstinumo su buvusiais darbuotojais neperėmė pati ir neperdavė viešajai įtaigai. Pakitus darbo organizavimui ir darbdaviui atleidus darbuotojus dėl biudžetinės įstaigos likvidavimo, automatiškas visų darbuotojų perkėlimas į viešąją įstaigą nebuvo galimas. Viešoji įstaiga turėjo teisę rinktis naujus darbuotojus. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos likvidavimo priėmė Raseinių rajono savivaldybės taryba ir jį viešai paskelbė. Teritorinės darbo biržos pareiga vykdyti jai priskirtos teritorijos darbo rinkos stebėseną ir registruoti grupės darbuotojų atleidimus. Formalaus rašytinio pranešimo nebuvimas negali būti laikomas pagrindu taikyti DK 1301 str. ir šios normos pagrindu pripažinti neteisėtu darbo sutarčių nutraukimą. Prašė patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti visiškai.

Atsakovė VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ su patikslinto ieškinio reikalavimais taip pat nesutiko. Nurodė, kad kilus poreikiui pradėti naujas veiklos rūšis, siekiant lengviau pritraukti fondų lėšas socialinių paslaugų finansavimui, 2011-08-02 sprendimu Nr. (1.1)TS-123 savivaldybės taryba nutarė likviduoti biudžetinę įstaigą „Raseinių socialinių paslaugų centras“ ir įkurti tuo pačiu pavadinimu viešąją įstaigą „Raseinių socialinių paslaugų centras“. Biudžetinės įstaigos likvidavimas buvo realus ir pagal įstatymą būtinas, norint pakeisti teisinę formą. Taip pat buvo realus viešosios įstaigos įsteigimas, numatant skirtingas socialinio darbo veiklos rūšis, nei vykdė biudžetinė įstaiga. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Raseinių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tekino iš dalies.

Teismas nustatė, kad pagal VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ įstatus ir Raseinių socialinių paslaugų centro nuostatus, naujai įsteigta viešoji įstaiga perėmė iš esmės visas likviduotos biudžetinės įstaigos funkcijas ir uždavinius, be to jai pavesta keletas papildomų funkcijų. Likvidavus senąjį Centrą ir įsteigus naująjį, pasikeitė tik teisinė forma. Formaliai naujai įsteigtam subjektui buvo perduotos visos iki tol priskirtos biudžetinei įstaigai teisės ir pareigos bei turtas. Nors pagal dokumentus Raseinių socialinių paslaugų centras buvo likviduotas, tačiau realiai naujasis Centras perėmė visas ankstesnio centro teises ir pareigas bei turtą, toliau vykdo iš esmės tas pačias funkcijas. Naujai įsteigtas Centras perėmė visas buvusiojo centro civilines teises ir pareigas, taigi ir pareigas, kylančias iš darbo teisinių santykių.

Teismas konstatavo, kad biudžetinė įstaiga buvo ne likviduota, bet pertvarkyta pakeičiant jos teisinę veiklos formą, todėl ieškovių atleidimas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl darbdavio likvidavimo, buvo neteisėtas.

Taip pat teismas nurodė, kad biudžetinė įstaiga Raseinių socialinių paslaugų centras nepateikė Kauno teritorinei darbo biržai ar jos Raseinių skyriui informacijos apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą, todėl darbdavys pažeidė DK 130¹ str. reikalavimus.

Teismas nustatė, kad grąžinus į darbą ieškoves, joms būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl netenkino ieškovių prašymo dėl jų grąžinimo į darbą, taikė LR DK 297 str. 4 d., priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas nustatė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovės partyrė po 2000 Lt neturtinės žalos.

Teismas nusprendė, kad biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ su ieškove D. Y. B. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas pripažintinas neteisėtu pagal Darbo kodekso 136 str. l d. 6 p. Priteisė D. Y. B. solidariai iš atsakovių už priverstinės pravaikštos laiką 7849,66 Lt, toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos kasdien po 59,02 Lt, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir 1500 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas taip pat nusprendė, kad biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ su ieškove A. K. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas pripažintinas neteisėtu pagal Darbo kodekso 136 str. l d. 6 p. Priteisė A. K. rajono savivaldybės ir VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro už priverstinės pravaikštos laiką 9863,28 Lt, toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos kasdien po 74,16 Lt, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Ieškovės D. Y. B. ir A. K. apeliaciniu skundu (3 t.,11–16 b. l.) prašo panaikinti 2012 m. balandžio 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl darbo sutarties su ieškove D. Y. B. ir darbo sutarties su ieškove A. K. nutraukimo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir dalį dėl neturtinės žalos priteisimo bei dėl minėtų dalių priimti naują sprendimą – grąžinti D. Y. B. į darbą, t. y. į jos eitas pareigas VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“, ir solidariai iš abiejų atsakovių priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 5000 Lt neturinę žalą; grąžinti A. K. į darbą, t. y. į jos eitas pareigas VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“, ir priteisti solidariai iš abiejų atsakovių vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 5000 Lt neturinę žalą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovių prašymą dėl grąžinimo į prieš tai jų eitas pareigas bei nepagrįstai priėmė sprendimą laikyti, kad darbo sutartys nutrauktos teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Mano, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog kadangi atsakovai byloje bandė įrodinėti ieškovių darbo trūkumus, grąžinus į darbą ieškoves joms būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Atsakovai byloje nenurodė ir neįrodinėju, o pirmos instancijos teismas nenustatė ir iš bylos duomenų negalėjo nustatyti, jog egzistuoja objektyvios priežastys dėl kurių ieškovės negalėtų būti grąžintos į prieš tai jų eitas pareigas, kadangi tokių priežasčių nėra ir nebuvo.

2. Prašo teismo atkreipti dėmesį, kad teisės grįžti į darbą realizavimas abiem ieškovėms yra be galo svarbus. D. Y. B. augina du mažamečius vaikus, A. K. po vyro mirties viena auginanti du nepilnamečius vaikus. Abi ieškovės iki šiol niekur nedirba.

3. Teismas nepateikė jokių argumentų ir motyvų dėl kokių priežasčių teismas sumažino ieškovių prašomą priteisti atlyginti neturtinę žalą. Nurodo, kad abi ieškovės per visą darbo santykių laikotarpį neturėjo jokių drausminių nuobaudų, darbo funkcijas vykdė nepriekaištingai, tobulėjo gilindamos profesines žinias, keldavo savo kompetenciją ir dirbo ne tik iš materialinių paskatų, bet ir pašaukimo. Dėl neteisėto atleidimo ieškovės patyrė didelį stresą. Žinia apie atleidimą buvo tikrai netikėta ir nelaukta, abi ieškovės turi nepilnamečių vaikų, todėl yra priverstos išgyventi tik dar didesnes abejones dėl ateities galimybių bei gerovės sau ir savo šeimoms.

Atsakovės VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ ir Raseinių rajono savivaldybė taip pat pateikė apeliacinį skundą (3 t., 2–6 b. l.), kuriuo prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-04-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovių apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl DK 130¹ str. taikymo šioje byloje nurodo, kad kadangi biudžetinėje įstaigoje nebuvo profsąjungos, nebuvo galimybės apie būsimą darbo teisinių santykių pasibaigimą informuoti darbuotojų atstovus. Darbdavys šiuo atveju informavo kiekvieną darbuotoją. Gavus informaciją bet kuris darbuotojas, tame tarpe ir ieškovės, turėjo teisę ginčyti savivaldybės tarybos sprendimą dėl biudžetinės įstaigos likvidavimo. Po savivaldybės sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigą paskelbimo ir pačios biudžetinės įstaigos viešo pranešimo apie likvidavimą darbo birža žinojo apie visų biudžetinės įstaigos darbuotojų numatomą atleidimą. Formalaus rašytinio pranešimo nebuvimas negali būti laikomas pagrindu taikyti DK 130¹ str.

2. Biudžetinė įstaiga buvo likviduota realiai, nes pertvarkymo procedūra tarp biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos yra negalima. Biudžetinės įstaigos likvidavimas realus ir teisiškai įformintas galiojančiu norminiu aktu – Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2011‑08-02 Nr. (1.l)TS-l23. Viešosios įstaigos įsteigimas tai pat realus ir teisiškai įformintas galiojančiu norminius aktu – Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2011-09-27 Nr. (1.1)TS-196.

3. Byloje nėra duomenų, kad viešoji įstaiga perėmė biudžetinės įstaigos teises ir pareigas, susijusias su darbo teisiniais santykiais. Byloje esantys dokumentai rodo, kad buvo perimta tik dalis įsipareigojimų, susijusių su naujai vykdomomis funkcijomis ir įsipareigojimais Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad viešoji įstaiga perėmė visas buvusio socialinių paslaugų centro civilines teises ir pareigas, taigi ir pareigas, kylančias iš darbo teisinių santykių, nėra pagrįsta bylos medžiaga.

4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi bylomis, kuriose nagrinėtos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo šios bylos. Kai struktūrinius pertvarkymus vykdantis asmuo turi galimybę rinktis ar vykdyti pertvarkymą ar likvidavimą, teismas gali spręsti, kad asmuo be pagrindo taikė likvidavimo procedūrą ir taip siekė išvengti teisių ir pareigų perimamumo. Nagrinėjamoje byloje savivaldybė neturėjo galimybės pertvarkyti biudžetinę įstaigą į viešąją įstaigą. Ji privalėjo vykdyti likvidavimo procedūrą. Tokiu atveju turi kilti visos su likvidavimo procedūra susijusios teisinės pasekmės.

5. Savivaldybei priėmus sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą, likvidavimo procesas buvo teisėtas, darbuotojų atleidimas buvo teisėtas. Tai reiškia, kad nebuvo bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų ir savivaldybė negali būti nei solidariuoju atsakovu, nei kitokiu atsakovu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą(3t., 35 b.l.) atsakovė Raseinių rajono savivaldybė nurodė, kad iki biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų“ centras likvidavimo seniūnijoje dirbo 24 specialistai. Įsteigtoje viešojoje įstaigoje nuo 2011-10-19 liko tik 12 specialistų darbui seniūnijose. Sumažinus specialistų skaičių du kartus darbdavys turėjo teisę rinktis, kas iš specialistų labiau tinka eiti pareigas esant naujai organizacinei struktūrai. Šiuo atveju atleidimas Darbo kodekso 136 str. 1 d. 6 p. pagrindu yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti Darbo kodekso 135 str. 1 d. 2 p., nes A. K. neturėjo aukštesnės kvalifikacijos už darbuotojus, priimtus dirbti viešojoje įstaigoje nuo 2011-10-19.

Atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą(3t.25 b.l.)) atsakovė VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ nurodė, kad su ieškovių apeliaciniu skundu nesutinka ir palaiko atsakovės Raseinių rajono savivaldybės atsiliepime išdėstytus argumentus.

Atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą (3 t., 26–32 b. l.) ieškovės nurodė, kad teismas turėjo tenkinti ieškovių reikalavimą visiškai ir priteisti abiem ieškovėm minimalią reikalaujamą atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis .

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbuotojų, dirbusių socialinių paslaugų sferoje, kai jų buvęs darbdavys - biudžetinė įstaiga buvo likviduota ir jos vietoje sukurta kita įstaiga VŠĮ Socialinių paslaugų centras, kuris realiai vykdo tas pačias darbo ir veiklos funkcijas ir jos dar išsiplėtė, padidėjo. Dėl pasakyto, kolegija sprendžia, kad yra viešasis interesas, kurio pagrindu teisėtas yra apeliacinių skundų ribų peržengimas, kuris būtinas šiam teisiniam ginčui išspręsti ( LR CPK 320 str. 2d.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovo VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ apeliaciniame skunde ginčijama teismo sprendimo dalis dėl ieškovių atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, taip pat keliama solidarios atsakomybės taikymo problema. Dėl šio apeliacinio skundo ir pasisakoma pirmiausia, nes tai lems, ar bus analizuojami ieškovių apeliacinio skundo argumentai dėl darbo teisių gynimo būdo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2011-08-02 sprendimu Nr. (1.1 )TS-123 nutarė likviduoti biudžetinę įstaigą „Raseinių socialinių paslaugų centras“ ir įkurti tuo pačiu pavadinimu viešąją įstaigą „Raseinių socialinių paslaugų centras“ LR CK 2.106 straipsnio 1dalies pagrindu, gavus patvirtinimą, jog likviduotos įstaigos teises ir pareigas perdavus naujai įsteigtai VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“, nebus pareikalauta grąžinti iš Raseinių rajono savivaldybės biudžeto pagal 2009 06 30 d. pasirašytą finansavimo administravimo sutartį gautų lėšų, paskirtas likvidatorius(1t,24-25 b.l.).2011-09-27 savivaldybės taryba sprendimais Nr.(1.1)TS-196 ir 197 nutraukė biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“veiklą, ją likvidavus, įsteigė viešąją įstaigą „Raseinių socialinių paslaugų centras“, patvirtino šios įstaigos įstatus(1t.,26-7,28-30 b.l.) .2011 10 11 d. tarybos sprendimu naujai įsteigtai viešajai įstaigai Raseinių rajono savivaldybės administracija įpareigota perduoti patikėjimo teise likviduojamos biudžetinės įstaigos valdomą turtą (1t.,37-38b.l.), kurį perdavė 2011 1spalio 17 d.aktu(1t., 100-101,102-107 b.l.).2011-11-29 savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. (1.1) TS-264, kuriame nusprendė perimti Savivaldybės biudžetinės įstaigos Raseinių socialinių paslaugų centras teises ir pareigas pagal projekto „Raseinių socialinių paslaugų centro nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ įgyvendinimo metu sudarytas ir galiojančias sutartis.

2011 10 17 likvidatoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. K. ir D. Y. B. buvo atleistos iš (duomenys neskelbtini) pareigų(1t., 11,21b.l.) pagal LR DK 136 str. 1 d. 6 p., tai yra, kai darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo. Ieškovės atleistos iš darbo iš biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“, ši įstaiga likviduota Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, atlikta likvidavimo procedūra, likvidavimas yra įregistruotas Juridinių asmenų registre

Kolegija sutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo į viešąją įstaigą, ką patvirtina eilė įrodymų.

2011-08-02 Raseinių rajono tarybos sprendime Nr. (1.1 )TS-123 nurodoma, jog likviduotos įstaigos teisės ir pareigos iki biudžetinės įstaigos išregistravimo visos funkcijos bus perduotos viešajai įstaigai „ Raseinių socialinių paslaugų centras“( sprendimo 1d.,4d. 4.1.p.).

Abiejų įstaigų įstatai (nuostatai) patvirtina, kad naujai įsteigta viešoji įstaiga iš esmės perėmė visas likviduotos biudžetinės įstaigos Socialinių paslaugų centras funkcijas ir uždavinius, tik naujai įsteigtai įstaigai pavesta keletas papildomų funkcijų, taigi abiejų įstaigų veikla tapati, su nedideliais papildymais (2t., 4-13,1 t.,87-93 b.l.).Atsakovui VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ buvo perduota ne tik biudžetinės įstaigos vykdyta veikla, bet ir visas šiai veiklai vykdyti reikalingas patikėjimo teise valdytas ar įgytas turtas( tik kitu teisiniu statusu) ir ištekliai, priimta dirbti dalis perduodamos įstaigos darbuotojų .Pareigybės ir pareigybių skaičius tas pat ir net didesnis, naujai įsteigtoje darbovietėje išliko ir (duomenys neskelbtini) pareigybės. Iš abiejų įstaigų įstatų matyti, kad likviduotos įstaigos savininkė buvo Raseinių rajono savivaldybė ir ji yra naujai įsteigtos viešosios įstaigos steigėja, o įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija likviduotos įstaigos buvo Raseinių rajono savivaldybės taryba , įsteigtos naujai – Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius. Teisių perėmimą, nežiūrint į tai, kaip buvo įforminama, įrodo ir darbo santykiai su kitais darbuotojais – naujoje įstaigoje buvo įdarbinta 97 darbuotojai, beveik visi iš buvusios įstaigos. Todėl, šiuo atveju, esant likviduotos įstaigos teisių perėmėjui, nebuvo pagrindo pasibaigti darbo sutartims su ieškovėmis.

LR DK 138 str. numato, kad Įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Ši nuostata yra taikoma ne tik privačioms įmonėms , bet ir valstybės įmonėms, kurios verčiasi ūkine veikla, neatsižvelgiant , ar jos siekia pelno. Taip pat taikomos ir juridiniams asmenims, kurie yra įsteigti ir veikia pagal viešosios teisės normas. Šios normos tikslas apsaugoti užtikrinti, jog darbuotojų teisės būtų apsaugotos tuo atveju, kai keičiasi jų darbdavys , suteikiant jiems galimybę likti įdarbintais naujojo darbdavio tomis sąlygomis, kurios buvo suderėtos su pirmuoju darbdaviu. Perdavus ieškovių buvusio darbdavio vykdytas funkcijas, turėtą turtą ir įsipareigojimus atsakovui VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ į šią įstaigą turėjo būti perkelti ir įstaigos darbuotojai, tarp jų –ir ieškovės. To nepadarius, ieškovės buvo atleistos iš darbo pažeidžiant DK 138 straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį apribojimą-draudimą pertvarkymo atveju nutraukti darbo santykius. Reorganizacijos atveju, darbuotojų, dirbančių tame padalinyje, įmonėje, įstaigoje, kuris perduodamas iš reorganizuojamos naujai įsteigtai įmonei, reorganizavimo metu egzistuojantys darbo santykiai nenutrūksta, o iš jų kylančios teisės ir pareigos pereina naujajam darbdaviui nepriklausomai nuo to, yra ar nėra sudarytas darbdavių susitarimas dėl darbuotojų perkėlimo. Naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas. Jeigu įmonėje, perėmusioje reorganizuojamos įmonės kaip darbdavio teises ir pareigas, atliekami gamybiniai, struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių keičiasi vykdomos funkcijos ir dėl to reikia sumažinti darbuotojų skaičių arba atsiranda kitokio pobūdžio aplinkybių, sudarančių DK nustatytą pagrindą nutraukti darbo santykius, darbuotojų atleidimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamomis DK normomis, pvz., DK 129 straipsniu, laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti perimti darbuotojus, perdavimo metu dirbusius perduodamame reorganizuojamos bendrovės padalinyje (DK 138 straipsnis).Šiuo atveju darbuotojai, kurių darbo sutartis ar darbo santykiai buvo nutraukti iki perdavimo dienos pažeidžiant DK 138 straipsnio reikalavimus, turi būti laikomi toliau dirbančiais įmonėje jos perdavimo dieną, o darbdavio pareigos jų atžvilgiu savaime pereina iš perdavėjo perėmėjui .

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl teisių perėmimo. Kadangi yra nustatyta I instancijos teismo sprendimu, jog naujasis juridinis asmuo perėmė senojo juridinio asmens teises ir pareigas, perėmė senojo turtą, tai pagal minėtą tarybos sprendimą jam perėjo ir tų pačių darbo prievolių vykdymo pareiga, nes naujo subjekto veikla apėmė tas pačias funkcijas - teikti socialines paslaugas Raseinių rajono gyventojams ir tik dar išplėsta veiklos sritis – organizuoti ir teikti prevencinę ir kitą veiklą vaikams ( VŠĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ Įstatų 8.6.p.). Taigi, socialinių paslaugų teikimo funkcija pilnutinai išliko, todėl kolegija sprendžia, jog yra pilnutinai išlikusi ir ieškovių darbo sfera, jų darbo apimtis ir tas pats socialinių paslaugų teikimo darbas, kurį jos dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2011-10-17 dienos .Dėl teisių perėmimo buvo pasisakyta ir 2012 gegužės 29 Šiaulių apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-308-194/2012, todėl teismas yra saistomas savo priimtais sprendimais analogiškose bylose.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad neginčijus ir nepanaikinus Raseinių tarybos priimtų sprendimų dėl įstaigų likvidavimo, įsteigimo, teismas turėjo jais vadovautis . Šios bylos ginčo objektu yra darbo teisiniai santykiai ir jų tęstinumas po biudžetinės įstaigos likvidavimo. Ginčo objektu nėra Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimų dėl likvidacijos ir naujos įstaigos sukūrimo teisėtumas. Ginčą nagrinėjantis teismas pagal byloje išaiškintas ir ištirtas faktines aplinkybes sprendė, ar išliko darbo prievolės perėjimo klausimas po senojo darbdavio likvidavimo pagal LR Darbo kodekso 136 str. 1d.6p., 138 str. nuostatas. Kai ginčas persikėlė spręsti teismui, yra sprendžiama pagal byloje išaiškintas ir ištirtas faktines aplinkybes ir nėra reikalo panaikinti minėtą tarybos sprendimą dėl senosios įstaigos likvidavimo. Šiuo atveju, kolegija sprendžia, jog I instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad po įstaigos likvidavimo, naujai sukurta įstaiga perėmė senosios teises, pareigas, turtą ir pagal naujai sukurtos įstaigos įstatus, naujoji įstaiga vykdo tas pačias funkcijas, tą pačią ir dar išplėstą veiklą, todėl jai perėjo ir darbo prievolės tęstinumas. Ankstesnėje nutartyje teismas konstatavo, kad įvyko faktinis biudžetinės įstaigos pertvarkymas, pavadintas likvidavimu.

Konstatavus biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ teisių ir pareigų, turto, veiklos perdavimo atsakovui VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ faktą, kartu – pripažinus ieškovių atleidimą iš darbo dėl biudžetinės įstaigos likvidavimo neteisėtu, jų kaip darbuotojų teisės teismo pagrįstai buvo apgintos pagal DK 138 straipsnį.

Taip pat sutiktina su teismo sprendime nurodytu motyvu , kad atleidžiant ieškoves iš darbo buvo pažeista ir atleidimo tvarka, numatyta DK 130¹ straipsnyje, nes nebuvo pranešta teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Nepašalina šio pažeidimo ir tai, kad sprendimas apie įstaigos likvidavimą buvo skelbiamas viešai, nes DK 130¹ str.3 d. , Lietuvos Vyriausybės 2008 10 14 Nr.1032 nutarimu yra nustatyta šio pranešimo raštu forma, pateikimo tvarka.

Remiantis išdėstytais motyvais yra netenkintinas apelianto skundas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo. Sutiktina su apelianto skundu dalyje dėl solidariosios atsakomybės netinkamo taikymo. Ieškovės reiškė reikalavimą pripažinti neteisėtą darbo sutarčių nutraukimą, taikyti DK 297 straipsnio 3 dalyje numatytą jų teisių gynimo būdą ir grąžinti jas į darbą ,priteisti vidutinį uždarbį už priverstinę pravaikštą bei atlyginti neturtinę žalą.

Nagrinėjamoje byloje, nustačius funkcijų, turto perdavimo faktą ir pripažinus ieškovių darbo sutarčių nutraukimą neteisėtu, taikomas jų darbo santykių savaiminio tęstinumo principas, t. y. teisių ir pareigų, kylančių iš ieškovių ir biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ darbo santykių, perėjimas viešajai įstaigai „Raseinių socialinių paslaugų centras“. Būtent šiuo faktu, t. y. aplinkybe dėl pareigų perdavimo naujai sukurtai įstaigai iš esmės ir buvo grindžiami ieškinio reikalavimai t. y. darbo sutarčių nutraukimą ieškovės prašė pripažinti neteisėtu būtent dėl to, kad jos darbo sutartis turėjo būti ne nutraukta, bet pereiti VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“.Nustačius funkcijų perdavimo faktą, reorganizaciją, yra taikytinos DK 138 straipsnio nuostatos ir konstatuotinas savaiminis buvusio darbdavio biudžetinės įstaigos „Raseinių socialinių paslaugų centras“ teisių perėjimas viešajai įstaigai „Raseinių socialinių paslaugų centras“.Tuo pačiu ir darbo santykių srityje. Konstatavus, kad ieškovių darbo santykiai turėjo tęstis ir tęsėsi pas naująjį darbdavį, t. y. VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ , todėl su darbo santykiais susijusios išmokos bei neturtinė žala yra priteistinos ne solidariai, bet iš darbdavio teises perėmusio asmens, t.y. iš VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“.Taigi apelianto skundas yra tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad teismas nepagrįstai priteisė išmokas solidariai iš abiejų atsakovų.

Dėl ieškovių apeliacinio skundo

Ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovių atleidimo iš darbo atleidimo tvarkos pažeidimo, nepagrįstumo ir plačiau teismo išvadų šiuo klausimu nebekartoja. Pripažinus ieškovių atleidimą iš darbą neteisėtu, ieškovės prašė taikyti LR DK 297 straipsnio 3 dalyje numatytą teisių gynimo būdą ir jas grąžinti į anksčiau užimamas pareigas. Tuo tarpu teismas taikė alternatyvų teisių gynimo būdą, su kuo ieškovės nesutinka. Taikydamas alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (DK 297 straipsnio 4 dalis, CPK 418 straipsnis), teismas faktiškai pablogino neteisėtai atleisto iš darbo asmens padėtį ir toks teismo sprendimas labiau naudingas pažeidimą padariusiam subjektui. Pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė, kad ieškovėms būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tačiau pačios ieškovės neįžvelgia konfliktinės situacijos. Šios išvados negalima daryti ir iš atsakovo VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“pozicijos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo atsižvelgti į ieškovių prašomą jos teisių gynimo būdą ir netaikyti alternatyvaus darbuotojo teisių gynimo būdo. Kaip patvirtina bylos medžiaga ,VšĮ „ Raseinių socialinių paslaugų centras“ vykdo tą pačią veiklą ir ieškovių darbo pobūdis, funkcijos naujojoje įstaigoje išliko, viešojoje įstaigoje yra socialinio darbuotojo pareigos. Abi ieškovės turi tam darbui reikalingą išsilavinimą , yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą bei kvalifikaciją, kuri yra pakankama tokių išlikusių ir vykdomų darbo funkcijų tęstinumui, todėl nėra kliūčių spręsti ieškovių reikalavimą dėl darbo santykių tęstinumo. Ieškovės siekia tęsti darbo santykius, be to atsižvelgtina į jų apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl darbo santykių tęstinumo svarbos, nes abi augina po du vaikus, t.y. D.Y. B. augina 2 mažamečius vaikus, A. K. po vyro mirties viena augina du vaikus, iš kurių atleidimo dieną abu buvo nepilnamečiai, iki šiol išlaiko abu vaikus. Abi ieškovės niekur nedirba, abi ieškovės turi darbo patirtį šioje srityje, darbą (duomenys neskelbtini) tęsia savanoriaudamos. Ieškovės turi pakankamą darbo stažą šioje srityje, nes D. Y. B. buvusioje darbovietėje dirbo beveik 5 metus, o A. K.-beveik 4 metus. Šiuo metu ieškovės yra bedarbės, dėl šalies rinkos recesijos ir socialinio darbo specifikos neturi galimybių įsidarbinti. Atsižvelgiantį ieškovių argumentus bei į tai, kad esant santykių tęstinumui , pirmiausia turi būti taikomas darbuotojo teisų gynimo būdas, numatytas LR DK 297 straipsnio 3 dalyje, kolegija šioje dalyje keičia teismo sprendimą , priimdama sprendimą grąžinti ieškoves į darbą. Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą visų pirma reiškia, kad teismas, nustatęs darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą, pašalina šį pažeidimą ir atkuria darbdavio neteisėtai nutrauktus iki tol tarp šalių egzistavusius darbo teisinius santykius. Kadangi šalių darbo teisinių santykių pagrindas yra darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis (DK 93 straipsnis), tai, teismui nustačius darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą (atleidimą iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką), teismo sprendimo pagrindu tarp darbuotojo ir darbdavio vėl ima galioti anksčiau jų sudaryta ir darbdavio neteisėtai nutraukta darbo sutartis. Tik taip gali būti suprantama ir aiškinama įstatymo formuluotė „teismas grąžina jį į pirmesnį darbą“. Taigi, teismui grąžinant darbuotoją į darbą, teismo sprendimu negali būti modifikuojama, keičiama šalių sudaryta darbo sutartis, juolab nėra teisinio pagrindo grąžinti darbuotoją į darbą (pareigas), dėl kurio (kurių) šalys apskritai nebuvo sudariusios darbo sutarties. Įgyvendinant aptariamą įstatymo nuostatą teisiškai nereikšminga, ar ginčo nagrinėjimo teisme metu darbdavio įstaigoje pagal jos vidinį struktūrinį sutvarkymą egzistuoja atitinkamas etatas ar net darbo funkcijos, ar vietoje atleisto iš darbo darbuotojo yra įdarbintas kitas asmuo.

Taigi grąžinant į darbą šiuo atveju yra pripažįstamas darbo santykių tęstinumas tose pačiose pareigose.

Atkuriant darbuotojo pažeistą teisę dirbti, taip pat yra sprendžiama dėl laiko už priverstinę pravaikštą apmokėjimo. Taip darbuotojui yra kompensuojami turtiniai nuostoliai, padaryti dėl jo darbo teisių pažeidimo. Priverstinė pravaikšta – tai laikas, kai darbo sutartimi sutartas darbas faktiškai egzistuoja, tačiau darbuotojas negali jo dirbti, nes darbdavio iniciatyva yra atleistas iš darbo. Atlyginimas už priverstinę pravaikštą yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jei konkretaus darbdavio neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu darbo santykių nutraukimu, nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis pagal kasacinio teismo praktiką yra, pirma, atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį ir, antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Kaip kompensacija, ši išmoka darbuotojui atlygina tai, ką jis būtų uždirbęs tęsdamas darbo santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra apmokėjimas už darbui skirtą laiką, per kurį darbuotojas iš tikrųjų šio darbdavio naudai nedirbo. Pripažinus neteisėtą atleidimą, ieškovėms yra priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinę pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos(DK 297 straipsnio 3 dalis).Į ieškovėms priteisiamą vidutinį darbo užmokestį teisėjų kolegija įskaičiuoja ieškovėms išmokėtą išeitinę išmoką,.t.y. A. K. priskaičiuotą 3 mėnesių išeitinę išmoką 4694,13 Lt , D. Y. B. -4 mėnesių išeitinę išmoką 4981,03 Lt.Tokios praktikos laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo c.b. kolegijos 2005 m. gegužės 26 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-290/2005 ir kt.). Toks DK 297 straipsnio 3 dalies aiškinimas grindžiamas tuo, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Jų dydžio nustatymas ir priteisimas neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui (ieškovui) jau išmokėtas lėšas neatitiktų DK 297 straipsnio 3 dalies, kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas (ieškovas) būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Šioje dalyje yra keistinas teismo sprendimas. Kadangi nuo atleidimo iš darbo dienos , t.y. nuo 2011 10 18 d.iki nutarties apeliacinėje instancijoje priėmimo dienos(2012 09 18 d. įskaitytinai) praėjo 233 darbo dienos, todėl ieškovei A. K. priteistina už priverstinės pravaikštos laiką 17279,28 Lt (74,16x233d.d.), iš šios sumos išskaičiuotina gauta 4694,13 Lt. išeitinė kompensacija ir priteistina 12585,15Lt toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos po 74,16 Lt už kiekvieną darbo dieną ,neatskaičius mokesčių .Ieškovei D. Y. B. , atitinkamai priteistina už 233 darbo dienas vidutinis darbo užmokestis 13751,66 Lt (233x59,02), iš kurio išskaičiuotina išeitinė išmoka 4981,03 Lt bei kompensacija už atostogas 486,89 Lt(8283,74), nes atostogos turi būti realiai suteikiamos, o ne atlyginama pinigine kompensacija .Priteistina 8283,74 Lt,toliau skaičiuojant po 59,02 Lt už kiekvieną darbo dieną. Šios sumos priteistinos iš perėmėjo –VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“kaip teisių perėmėjo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Apeliantės nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo ją padidinti nuo 2000 Lt.iki 5 000Lt.Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo, yra išaiškinęs, jog, konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs , kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Taigi teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

Ieškovės kaip neturtinę žalą nurodo aplinkybes, kad atleidus jas iš darbo, patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jų sveikata, jos buvo pažemintos, nes dalis darbuotojų buvo priimti dirbti naujoje įstaigoje. Teisėjų kolegija sutinka, kad darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovėms dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovių patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Įrodžius, jog žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo kaltė preziumuojama, t. y. atsakovas privalo atsakyti už žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės žalą patyrė ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, jog žala atsirado dėl atsakovo kaltės.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodytos visos neturtinės atsakovo atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad jų dydį nustato teismas. Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Žalos įvertinimas pinigais dar nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo ir kitų nepatogumų kaina. Nustatant neturtinės žalos dydį, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 3 str.), turi būti atsižvelgiama į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.

Atsakovai neginčijo priteistos neturtinės žalos dydžio. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant pagrindą priteisti neturtinę žalą ir pagrįstai nusprendė sumažinti prašomą priteisti žalos dydį. Priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teisminėje praktikoje priteisiamą dydį, apeliantės neįrodė, kad patyrė didesnę neturtinę žalą, nei priteista žala. Priteisiant neturtinę žalą buvo atsižvelgta į jų dirbtą laiką buvusioje darbovietėje, dydis atitinka teisingumo sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad ieškovių pažeista teisė yra apginta kitu būdu , atkuriant darbo santykius, todėl sprendžia, kad žala ieškovėms yra atlyginta .

Pakeitus sprendimą, yra perskirstomos tarp šalių ir bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 str.5d.).Pirmosios instancijos teisme abi ieškovės turėjo po 2437,50 Lt atstovavimo išlaidų, kurios priteistinos joms proporcingai patenkintų reikalavimų daliai(CPK 93 str. 2 d., 98 str.).Ieškovės pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą, kuris buvo patenkintas. Taip pat buvo reiškiami reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo , kuris irgi patenkintas. Ieškovių reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinti 40 proc. Tokiu būdu pripažinus, kad ieškovių reikalavimai bendrai patenkinti 79,20 proc. dalimi, todėl joms priteistina po 1930,50 Lt atstovavimo išlaidų.

Apeliacinėje instancijoje ieškovės turėjo po 1650 Lt atstovavimo išlaidų dėl procesinių dokumentų ruošimo .Ieškovių reikalavimai patenkinti iš dalies, t.y. 50 procentų ,taip pat iš dalies patenkintas ir atsakovo apeliacinis skundas, todėl joms iš atsakovo priteistina po 700 Lt turėtų atstovavimo išlaidų.

Taip pat pirmosios instancijos teismas , priimdamas VšĮ „Raseinių socialinių paslaugų centras“ apeliacinį skundą , nepareikalavo sumokėti žyminio mokesčio, todėl priimant nutartį jis yra priteistinas iš atsakovo (CPK 80 str.1 d.1p,5 p.).Kadangi apeliantas ginčija ir atleidimo iš darbo pagrįstumą, t.y. neturtinis reikalavimas, bei turtinius reikalavimus 21712,94 Lt sumai, turėjo sumokėti 794,39 Lt žyminį mokestį, kuris yra priteistinas iš apelianto valstybei , nes ieškovės atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo(CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 dalies 3punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 metų balandžio 26 dienos sprendimą pakeisti.

Pakeistą sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti darbo sutarties su papildymais ir pakeitimais nutraukimą pagal likvidatoriaus 2011-10-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-10-18 pagal LR Darbo kodekso 136 str. 1d. 6p. tarp ieškovių D. Y. B. bei A. K. ir biudžetinės įstaigos „ Raseinių socialinių paslaugų centras“ neteisėtu. Pripažinti, jog likvidavus darbdavį – biudžetinę įstaigą „ Raseinių socialinių paslaugų centras“, D. Y. B. bei A. K. darbo santykiai tęsiasi naujoje įstaigoje VšĮ „ Raseinių socialinių paslaugų centras“ nuo 2011-10-19 (duomenys neskelbtini) pareigose. Įpareigoti atsakovą Raseinių rajono VšĮ „ Raseinių socialinių paslaugų centras“ įforminti su ieškovėmis D. Y. B. bei A. K. darbo santykių tęstinumą .

Priteisti D. Y. B. iš VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro ,atlikus įskaitymus, 8283,74 Lt (aštuonis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris litus 74 ct.) už priverstinės pravaikštos laiką iki nutarties apeliacinėje instancijoje priėmimo iki 2012 09 18 d. įskaitytinai ir toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos kasdien po 59,02 Lt (penkiasdešimt devynis litus 02 ct.), neatskaičius mokesčių, 2000,00 Lt .( du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, 1930,50 Lt ( vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt litų 50 ct.) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti A. K. iš atsakovo VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro ,atlikus įskaitymus, už priverstinės pravaikštos laiką 12585,15 Lt(dvylika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 15 ct.) ir toliau skaičiuojant iki sprendimo įvykdymo dienos kasdien po 74,16 Lt .(septyniasdešimt keturis litus ir 16 cnt.) , neatskaičius mokesčių, 2000,00 Lt( du tūkstančius litų.) neturtinės žalos atlyginimo ir 1930,50 Lt ( vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt litų 50 ct.) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro 889,07 Lt žyminį mokestį ir 23,81 procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei,viso 912,88 Lt(devynis šimtus dvylika litų 88ct.).“

Priteisti iš atsakovo VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centras“ ieškovėms D. Y. B., A. K. po 700 Lt (septynis šimtus litų) apeliacinėje instancijoje turėtų atstovavimo išlaidų

Priteisti iš atsakovo VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centro 794,39 Lt(septynis šimtus devyniasdešimt keturis litus 39 ct.) žyminį mokestį už apeliacinį skundą valstybei.

Kolegijos pirmininkė teisėja Laisvė AleknavičienėTeisėjai Rasa BartašienėDanutė Matiukienė