Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1916-908/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
1-1916-908/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00558-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
M. S.
Advokatai
Silvija Mardosaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1916-908/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00558-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Neringai Dargytei, Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei, Marinai Orlovai,kaltinamajam M. S., jo gynėjai advokatei Silvijai Mardosaitei,civilinio ieškovo atstovui E. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas:(duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą(duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, anksčiau teistas:

1) 2013-06-10 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 2 metams, nuosprendis pakeistas 2015-07-21 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto, bausmę atliko nuo 2015-09-15 Lukiškių TI-K, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-02-28 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 val. per mėnesį visuomenės labui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. K., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiesiogine tyčia su tikslu apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, J. K. sukurstytas, kreipėsi į(duomenys neskelbtini) įm. kodas(duomenys neskelbtini), reg. registruotą adresu(duomenys neskelbtini), dėl automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. T(duomenys neskelbtini), įsigijimo, po to, 2017 m. sausio 3 d. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Ateities g. 10, Vilniuje, apžiūrėjo minėtą automobilį ir pasirašė automobilio nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 16 d., pagal kurią jam buvo perduotas automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 2500 Eurų vertės, po to, kartu su J. K. 2017 metų sausio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pardavė minėtą automobilį, taip kartu su J. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB(duomenys neskelbtini) priklausantį 2500 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis M. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su J. K. susipažino per draugus. Sužinojo, kad šis verčiasi automobilių prekyba. Paprašė jo automobilio, kurio vertė būtų iki 3 000 eurų, skirto taksi veiklai. J. paskambino ir pasakė, kad yra automobilis „Toyota Avensis“ už 2 000, tačiau jis tokių pinigų neturėjo. J. jam davė automobilio savininko telefoną, kuriuo M. S. paskambino, susitiko su automobilio savininko(duomenys neskelbtini)atstovu. Automobilis buvo paimtas jo (M. S.) vardu. Jis tuo metu neturėjo nei įnašo, nei pinigų automobiliui. J. pasiūlė pinigų įsigyti tą mašiną. Už tą mašiną J. davė pradinį įnašą apie 300 eurų. Jis galvojo mokėti tuos pinigus. J. be jo leidimo pardavė tą automobilį. Jo (M. S.) kaltė yra tame, kad paėmė tą automobilį, susidėjo su tokiu žmogumi, kaip J. K.. Iki sutarties sudarymo nežinojo, kad bus nesąžininga. Tuo metu įmonė(duomenys neskelbtini)neturėjo išperkamosios nuomos sutarties, todėl pasirašė paprastą nuomos sutartį. Nepamena, ar sutartyje buvo parašyta, kas moka avansą. Sudarant sutartį dalyvavo(duomenys neskelbtini) atstovai, iš pradžių du, vėliau vienas. Viskas vyko automobilių aikštelėje. Jis pasirašė nuomos sutartį, suprato, kad tą automobilį nuomojasi savaitei. Po savaitės automobilio neturėjo, nes jį perdavė J. K.. Tarp jo ir K. buvo susitarimas, kad J. padės jam įsigyti automobilį. Jis (M. S.) turėjo nuomos sutartį. Paskambino J. dėl remonto. Automobilį pirko netvarkingą, nes kaina buvo gera. Pirmiausiai už automobilį su(duomenys neskelbtini) firma buvo sutarta 2 000 eurų. Jam automobilį perdavė sausio 16 d. Skambino J. ir klausė, kur mašina. Sakė, kad ji servise. Jis įmonei(duomenys neskelbtini) pasakė, kad mašina remontuojama kažkokiame servise. Dėl automobilio į policiją nesikreipė, nes J. žadėjo atiduoti automobilį arba atsiskaityti už jį. Jis (M. S.) žadėjo atsiskaityti už automobilį, nes turėjo gauti pinigų už žemę. Kol kas žalos nėra atlyginęs, nes nežinojo UAB(duomenys neskelbtini)kontaktų. Supranta savo kaltę, apmokės žalą šią savaitę. Kvito iš įmonės(duomenys neskelbtini), kad sumokėjo 300 eurų, negavo. Jis užsiima taksi veikla. Su Iš UAB(duomenys neskelbtini) pirktu automobiliu nedirbo, nes jis nebuvo techniškai tvarkingas, reikėjo remontuoti. Automobilis važiavo, tačiau reikėjo remonto: pakeisti stabdžių kaladėles, rankinį, šviesas sutvarkyti. Su J. buvo sutarta, kad tą mašiną sutvarkys per savaitę. Su(duomenys neskelbtini) buvo tartasi sudaryti išperkamąją nuomos sutartį, tačiau įmonė tuo metu tokios sutarties neturėjo, todėl pasirašė paprastą nuomos sutartį. Negali atsakyti, kodėl nelaukė išperkamosios nuomos sutarties, nepamena. J. K. važiavo kartu su juo, tačiau į pokalbį su(duomenys neskelbtini) atstovais nėjo, važiavo atskirais automobiliais. Kodėl jis važiavo iš paskos, nežino. J. K. sutarties, turbūt, nematė. Sutartis gulėjo mašinoje, todėl vėliau jis galėjo matyti. Pasibaigus nuomos sutarčiai, t. y. sausio 16 d., skambino J. šiaip sau, klausė, ar dar remontuojama mašina. J. nieko jam nesakė, o jis nieko nedarė dvi savaites. Vėliau J. paskambino, jie susitiko PC „Akropolis“. Perdavė pinigus, kad sumokėtų(duomenys neskelbtini) įmonei, tačiau jis (M. S.) išleido tuos pinigus kazino.(duomenys neskelbtini) pirmą kartą gavo pinigų 200 eurų. Jis iš J. K. dar gavo 300 eurų. Jis su J. K. organizuota grupe neveikė. Prašė J. pagalbos. J. jo nekurstė kreiptis į(duomenys neskelbtini). Automobilį pardavė be jo. Automobilis turėjo būti taisomas Šiaurės miestelyje. Jis kartu su(duomenys neskelbtini) firma nuvažiavo ir paliko automobilį, o raktus pasiėmė. Ten turėjo apžiūrėti automobilį ir sutaisyti gedimus.(duomenys neskelbtini) firmos atstovas nuvežė automobilį, o jis (M. S.) su savo mašina važiavo kartu. Iš J. K. gavo 500 eurų, iš kurių 300 eurų išleido savo reikmėms. J. K. apgavo, nes pardavė be jo leidimo automobilį. Pirkimą-pardavimą pasirašė J. K.. Iki šio įvykio buvo teistas. Likus 2 savaitėm iki vykdymo atidėjimo pabaigos, jo nerado namuose, todėl 3 mėnesius atlikinėjo bausmę. Apie J. K. kriminalinę praeitį negirdėjo. J. skambino, sakė, kad jį kviečia į policiją, tada jiedu susitiko ir jam patarė, ką sakyti pareigūnams, kad jam nebūtų problemų. Vėliau nusprendė sakyti pareigūnams tiesą. J. klausė iš baimės, nes jo nepažinojo. Su J. susipažino per A. P., pas kurį dirbo papildomus statybos darbus. Kai automobilis buvo servise, juo domėjosi ir skambino J., kuris sakė, kad automobilis tvarkomas, o jis toliau laukė. J. K. su juo į autoservisą nevažiavo. Ten važiavo jis pats su UAB(duomenys neskelbtini) atstovu. Apie automobilio remontą teiravosi J., nes jis buvo pasiūlęs tą servisą. Viską darė per J., nes neturėjo pinigų, J. pasitikėjo. Prašė J. autoserviso numerio, tačiau jis sakė, kad didelės eilės ir pan. Jis kaltas dėl to, kad pasiėmė automobilį ir perdavė jį J.. Perduodamas nesuprato, kad elgiasi neteisėtai. Tuo metu neturėjo pradinio įnašo, laukė pinigų. Pateiks žemės dokumentus, žalą padengs. Buvo su J. sutarę, kad kai J. grąžins pinigus, jis grąžins automobilį. Po dviejų savaičių jis (M. S.) paskambino J. K. ir pasakė, kad nesurinks pinigų, tačiau nurodė, kad žino kam galima parduoti šį automobilį brangiau. Praėjus dar savaitei, paskambino, kad yra pirkėjas, tačiau J. nurodė, kad automobilio jau nebėra. Jis norėjo pasiskolinti pinigų iš pažįstamo, tačiau jam neskolino be užstato. Jis pasakė, kad turi automobilį, kurį reikia išpirkti. Pinigus būtų davęs(duomenys neskelbtini) įmonei, tačiau to automobilio jau nebebuvo ir nebegalėjo pasiskolinti pinigų iš pažįstamų. Nors automobilis buvo išnuomotas, tačiau jis su UAB(duomenys neskelbtini) atstovais buvo sutaręs šį automobilį išsipirkti. Būtų sudaręs išperkamosios nuomos sutartį. Automobilio vertė buvo 2 000 eurų. Jis su(duomenys neskelbtini) atstovu tarėsi dėl automobilio išperkamosios nuomos. Norėjo išsipirkti automobilį išperkamąja nuoma su J. pagalba, tačiau pasirašė paprastos nuomos sutartį, nes UAB(duomenys neskelbtini) neturėjo išperkamuosius nuomos tuo metu. J. turėjo padėti įsigyti tą automobilį, nes tuo metu jis pinigų neturėjo, o J. turėjo. Į savaitę turėjo įnešti po 140 eurų, tačiau tuo metu žaidė kazino ir pralaimėjo, todėl tų 300 eurų ir neperdavė(duomenys neskelbtini). J. tada pradėjo sakyti, kad automobilio jau nebėra ir pan. Jo pažįstamas būtų automobilį nupirkęs iš UAB(duomenys neskelbtini). Pradžioje pasirašė nuomos sutartį, nes nebuvo tinkamo blanko tuo metu. Išperkamosios nuomos sutartį su(duomenys neskelbtini) planavo sudaryti vienerių metų laikotarpiui. 2016 m. sausio 16 d. nenuėjo, nes neturėjo nei mašinos, nei pinigų. Su(duomenys neskelbtini) atstovu važiavo į autoservisą, o kodėl J. ten nevažiavo, nežino. J. dėl sutarties pasirašymo atvažiavo ten, nes jis netoli buvo, ten prie PC „Mandarino“. Gailisi, kad taip įvyko (T. 1, b. l. 72-75)

Teismo posėdžio metu 2018-06-12 M. S. papildomai paaiškino, kad sužinojo apie O. S. per J.. Kokia veikla O. užsiima, sužinojo iš A. P.. Jam J., pardavęs mašiną, nieko nedavė. J. K. jam įnašui davė iš karto apie 200-300 eurų. Po savaitės ar dviejų, kai iš(duomenys neskelbtini) jam (M. S.) paskambino dėl jau kitos įmokos, t. y. kad reikia sumokėti kitą užstato sumą jai, J. jam davė dar apie 300 eurų (b. l. 66-68).

Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis J. K. paaiškino, kad po Naujųjų metų jam paskambino M. S. ir paprašė automobilio, kurį būtų galimą įsigyti lizingo būdu. M. žinojo, kad jis užsiiminėja automobiliais. M. nusipirko automobilį „Toyota Avensis“, kurio savininkas – UAB(duomenys neskelbtini). Jis šio automobilio įsigijimui M. paskolino pinigų apie 500-600 Eur. Po kurio laiko jam paskambino M. ir pasakė, kad nebeturi pinigų ir nori tą automobilį parduoti. Jis pardavė tą automobilį O. S.. Tada M. jam pasakė, jog nori automobilį parduoti brangiau. Jis pralaikė automobilį 10 dienų. M. jam sakė, kad rado žmogų, kuriam galima parduoti automobilį brangiau. Tuo metu M. S. dirbo pas A. P. pagalbiniu darbuotoju. Jis (J. K.) A. P. pažinojo iš seniau, tačiau vasario mėnesį su A. P. susipyko. A. P. jam buvo garantas dėl M. skolos atidavimo. Jei M. nebūtų gražinęs jam pinigų, būtų kreipęsis į A. P. ir tas būtų skolą išskaičiavęs iš M. algos. M. S. į jį (J. K.) kreipėsi todėl, kad žinojo, jog jis užsiima automobiliais. M. S. norėjo, kad jam pasiūlytų automobilį išsimokėtinai. Jis M. pasiūlė įmonę(duomenys neskelbtini). M. vėliau kreipėsi į(duomenys neskelbtini), nuvažiavo ten. Jis (J. K.) M. paskolino pinigų. Jis (J. K.) galvojo, kad M. su įmone(duomenys neskelbtini) pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teisme paaiškėjo, jog jie pasirašė nuomos sutartį. M. pirko automobilį, naudodamas apgaulę, nes yra prasilošęs. M. jo prašė automobilio, norėdamas apgauti pardavėją (jis su M. buvo tai aptarę). M. S. viską žinojo, t. y. jo prašė padėti nusipirkti automobilį savo vardu, o paskui tą automobilį parduoti ir apgauti. Pardavus automobilį, pusę sumos buvo jo (J. K.), o kitą pusė – M.. Tokiu būdu jis iš M. S. atgavo skolą. A. P. apie tai nieko nežinojo. Su M. susipažino per A. P.. M. posėdžio metu melavo, kad jis neturėjo apgaulės ir nieko nežinojo apie visa tai. Jis M. neapgavo. Kaip galėjo jį apgauti, jei pats M. skambino O. ir pasakė, kad rado pirkėją, kuris nupirks automobilį brangiau. M. nėra išsilavinęs, bet tikrai viską suprato. Jis jau prašydamas automobilio, suformulavo, kad jam reikia automobilio, kad, apgaudamas kaip ir jis, nusipirktų automobilį. M. apie jo veiklą sužinojo, turbūt, per gandus. Jis pats M. apie tokią savo veiklą iki jo kreipimosi į jį nesakė (T. 1, b. l. 76-77).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas E. Š. atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad kaltinamasis M. S. pas juos atvažiavo su klausimu – kaip įsigyti automobilį, taip pat dėl sutarties sudarymo ir sąlygų. Jis buvo vienas. Neatrodė, kad jis būtų buvęs siųstas kito asmens. Domėjosi dėl automobilio techninės būklės. Sudarė sutartį, automobilį jam perdavė kitą dieną. Automobilio išsimokėjimo klausimas buvo aptartas tik žodžiu, raštiškai pasirašyta nieko nebuvo. Tiesiog susitarė, kad pasiimta automobilį ir įsivertintina pats to automobilio esamą būklę. Tos dienos, kai buvo paimtas automobilis, pradžioje, buvo apiforminta, kaip nuoma, įnašo suma – 200 eurų. Nesklandumai paaiškėjo po poros dienų, kai susitarimas buvo arba automobilį grąžinti, arba sudaryti naują sutartį. Servisą M. nurodė pats. Įtarimai dėl automobilio prasidėjo tuomet, kai M. pradėjo nebeatsiliepinėti. Į servisą jie nuvažiavo po dviejų dienų, tačiau automobilio ten jau neberado. M. buvo palikęs 150 eurų užstatą, kuris buvo užskaitytas. Jis sakė, kad automobilis yra servise, servisas tuo metu nedirbo, vėliau buvo sakoma jau kažkas kita. Prasidėjo išsisukinėjimas, kilo įtarimai, nes ir J. K. įvykis buvo visai nesenai. Jie nesiejo M. su J. K.. Į servisą važiavo dėl techninės būklės, su M. susitarė, kad techninei apžiūrai jam automobilį duos dviem dienom. Patys automobilio techninės būklės nebuvo įvertinę. M. jiems nepaaiškino, kodėl automobilį persivarė į kitą servisą. 4-5 dienas su jo pažadėjimais taip laukė, manė, kad atgaus automobilį. Jis nieko neaiškino, kad jis pats yra apgautas. Automobilio vertė 2 500 eurų, sumokėti pinigai užskaičiuoti kaip automobilio nuoma. Civilinio ieškinio sumą pareiškė ir ją palaiko, sumokėti 250 eurų buvo užskaityti kaip už tų dienų nuomą. Tokios aplinkybės, kad būtų skambinęs J. ir nurodęs M. vardą, nepamena. Būtų atpažinęs balsą, kadangi kaltinamųjų kalbos maniera skiriasi. Dėl skirtingų numerių, tai negali atsakyt ar buvo taip. Gali būti, kad M. skambino iš dviejų skirtingų numerių (b. l. 66-68).

Teismo posėdžio metu liudytojas O. S. paaiškino, kad užsiiminėja automobilių prekyba, kartais paskolina pinigų su užstatu. Šiuo atveju jam paskambino J. ir pasakė, kad reikia pažįstamam pagalbos. Susitiko su J. ir mašinos „Toyota Avensis“ pardavėju. M. paprašė pinigų. Jį matė pirmą kartą, tačiau po kurio laiko sutiko jam terminuotai paskolint. M. pasakė, kad kaip užstatas, jei nesumokės, bus automobilis. Tai buvo taksi automobilis, jis atrodė tragiškai. Automobiliui reikėjo remonto. Apie kainą kalbėjo su M.. J. tik paskambino ir paprašė pagalbos. Susitikimo metu J. taip pat tik stovėjo, pokalbis buvo M.. O. S. atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad automobilio pardavėjas buvo M., nes jis ėmė pinigus, tik nepamena pinigų sumos. Viską derino su M.. Automobilio dokumentų nepatikrino, nes pasitikėjo žmogumi. Prašė automobilio dokumentų, tačiau M. pasakė, kad jis juos atveš vakare. Anksčiau J. tokių pagalbų prašydavo ir viskas būdavo gerai. J. šiuo atveju tik suvedė su M.. Skolino pinigus, nes turėjo jų gražinti daugiau, t. y. gal 100 eurų daugiau nei paskolino. Pinigų gražinimo terminas buvo nustatytas. Pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ant balto lapo buvo surašyta, kad M. perdavė automobilį jam, tas lapas buvo pateiktas policijai. Tai pasirašė, davė pinigėlius, pasiėmė mašinos raktą sau. Išvažiavo savo mašina, o ta mašina liko ten kaip jam. Paskambino J. ir jis pasakė, kad M. pradingo. M. vėliau paskambino ir paklausė, kur yra jo mašina, tuomet jis vėl dingo. Mašiną jis (O. S.) įdėjo į skelbimą ir ją pardavė. Asmuo, nupirkęs automobilį, nupirko jį detalėms. Automobilio pirkėjui nurodė visas šias aplinkybes. Pardavė automobilį detalėms nepažįstamam asmeniui. Apie tai, kad automobilis buvo ne M., sužinojo policijoje. M. jam to nesakė. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 b. t. 8, b. l. 111, 112) O. S. nurodė, kad juos tvirtina. Paaiškino, kad 50 eurų sumokėjo už tarpininkavimą. Tarpininkavimas – pinigai už žmogaus suradimą. Nemanė, kad tai buvo J. K. automobilis, nes tai jo nedomino. K.dėl savęs pats kalbėdavo, tačiau šiuo atveju kalbėjo pats M.. Šiuo automobiliu nebuvo susidomėjęs. Sutartis dėl automobilio buvo žodinė. Vėliau M. skambino dėl pirkėjų. M. tikslas buvo parduoti automobilį. Per „Regitrą“ pažiūrėjo, kad automobilis nepaieškomas. Parduodant automobilį jį pardavė savo vardu. Ten buvo taksi automobilis, kuruo būklė buvo tragiška. Kaina buvo uždėta didesnė, tačiau niekas jo nepirko. Sumokėjo už šį automobilį, todėl nesuvokė, kad automobilis oficialiai priklauso ne jam. „Regitra“ puslapyje galima patikrinti tik tai, ar automobilis paieškomas, ar ne. Automobilio savininko negalima sužinoti. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 b. t. 8, b. l. 117, 118) O. S. nurodė, kad tvirtina šiuos parodymus (b. l. 86-88).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį M. S. ir J. K.. Kaltinamasis M. S. yra jo darbuotojas. Apie automobilį žino tiek kiek jam jie pasakojo: pakišo O. S.. Pardavė mašiną už kapeikas. Reikėjo pinigų, todėl mašiną pardavė. Kaltinamasis dirbo su taksi automobiliu „Toyota Avensis“. Sakė, kad įsigijo iš O. S.. A. P. atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad nežino kaip iš O. automobilis atsirado pas M. S.. J. K. paėmęs pinigų, nes jam trūkdavo. M. daugiau pasakojo apie O..

Ikiteisminio tyrimo metu M. S., apklausiamas 2017 m. gruodžio 5 d., kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad būtent J. K. nurodė jam kreiptis į UAB(duomenys neskelbtini) ir iš jos įsigyti automobilį. Automobilis jam buvo reikalingas taksi veiklai vykdyti, todėl jis kreipėsi į minėtą bendrovę, be to, su jos atstovais dar prieš tai bendravo pats J. K.. Su UAB(duomenys neskelbtini) jis asmeniškai pasirašė nuomos sutartį dėl automobilio TOYOTA AVENSIS, su geltonais taksi numeriais (DUOMENYS NESKELBTINI). Būtent J. K. davė jam pinigus pradiniam įnašui, o vėliau dar davė pinigų vienai įmokai už minėtą automobilį, todėl bendrai iš J. K. jis buvo gavęs apie 650 Eur. J. K. pažadėjo pasirūpinti minėto automobilio remontu, todėl jo nurodymu automobilį nuvežė į servisą ir daugiau jo nebematė. Iš J. K. žodžių žino, kad automobilis buvo utilizuotas. Supranta, kad jis asmeniškai gavo iš UAB(duomenys neskelbtini) minėtą automobilį, todėl jį grąžinti arba mokėti už jį turėjo jis pats. Pirminėje apklausoje davė ne visai teisingus parodymus, nes taip sakyti privertė J. K.. O. S. yra matęs su J. K., tačiau su juo asmeniškai reikalų neturėjo, pinigus dėl šio automobilio gavo iš J. K.. Dėl padaryto labai gailisi, žada atsiskaityti su UAB(duomenys neskelbtini) dėl padaryto nuostolio. (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 13, b. l. 41-42).

Apklausiamas 2017 m. sausio 26 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. M. S. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. J. K. pažįsta maždaug mėnesį laiko, susipažino per bendrą pažįstamą A. P.. Manė, kad J. K. turi nemažai pinigų. Jis pats buvo įsigijęs verslo liudijimą, dirba taksi vairuotoju, automobilio savo neturi, norėjo įsigyti automobilį darbui savo reikmėms. Jis 2016 m. gruodžio mėnesį surado skelbimą, kad išperkamąja nuoma yra parduodamas automobilis Toyota Avensis, sidabrinės spalvos, už 2500 Eur. Kadangi tuo metu neturėjo pinigų, todėl skambino J. K. ir sakė, kad rado skelbimą apie parduodamą automobilį, kurio kaina yra gera, todėl paprašė paskolinti pinigų automobilio pirkimui. J. K. pasakė, kad žino, iš kur gauti pinigų ir jam perskambins. Netrukus perskambino J. K. ir pasakė, jog paskolins pinigų ir reikia susitikti. Susitiko, J. K. atvažiavo su juodos spalvos Mercedes Benz automobiliu, naujesnio modelio. Taip pat atvažiavo vaikinas juodos spalvos Mercedes Benz, kaip vėliau sužinojo, vardu O. S.. J. K. O. S. padavė 900 Eur, kuriuos J. K. padavė jam. Tuomet visi išsiskyrė. Jis nuvažiavo apžiūrėti perkamo automobilio į Ateities g. 10, Vilniuje, automobilis jam tiko, todėl nusprendė įsigyti išsimokėtinai. Pardavėjas sakė, kad reikės mokėti į savaitę laiko po 100 Eur, pradžioje įmokėti 300 Eur. Taip pat pardavėjas sakė, kad neturi dokumentų, reikalingų išperkamajai nuomai, todėl pasirašė nuomos sutartį. Paprašė pardavėjo leisti sumokėti ne 300 Eur, o 200 Eur, pardavėjas sutiko. Sumokėjo 200 Eur ir pasirašė automobilio Toyota Avensis, v. n.(duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sutarė, kad kiekvieną savaitę turės pardavėjams mokėti po 100 Eur. Automobilio perdavimo metu buvo perduoti du automobilio užvedimo rakteliai, registracijos liudijimas, techninė apžiūra nebuvo atlikta, automobilis nedraustas. Kadangi norėjo automobilį patikrinti autoservise Šiaurės miestelyje, Lukšio gatvėje, todėl paprašė pardavėjo nuvaryti automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, šalia autoserviso Lukšio gatvėje. Pastatę automobilį užrakino. Automobilio registracijos liudijimas buvo paliktas automobilių daiktų dėtuvėje. Po to paskambino J. K. ir su juo susitiko šalia degalinės „Statoil”, esančioje Ukmergės g., Vilniuje, kur J. K. perdavė abu automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius. Planavo automobilį iš J. K. išsipirkti ir juo dirbti taksi vairuotoju, planavo išsimokėti už automobilį jo pardavėjams. Likusius pinigus, gautus iš J. K., pralošė kazino. Po kelių dienų pravažiuodamas pro vietą, kur paliko automobilį, pamatė, kad jo nėra. Skambino O. S., klausdamas, kur automobilis. Šis atsakė, kad pervarė automobilį į savo aikštelę (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 13, b. l. 10-11, 15-16, 20).

Apklausiamas 2017 m. rugsėjo 21 d. M. S. parodė, kad kaltės nepripažįsta, ankstesnius parodymus davė įtakotas J. K. grasinimų ir nurodymų, ką sakyti (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 13, b. l. 24-27). Analogiškus parodymus M. S. davė 2017 m. spalio 9 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 13, b. l. 31-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Š. paaiškino, kad dirba UAB(duomenys neskelbtini) teisininku. UAB(duomenys neskelbtini) užsiima automobilių nuoma bei prekyba. 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje įmonei paskambino vaikinas, kuris domėjosi automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimu, klausinėjo apie jo būklę. 2017-01-02 vėl besidomėdamas automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pardavimu, paskambino vaikinas, kuris norėjo apžiūrėti automobilį. Jis vaikinui pasakė, kad automobilis stovi nesaugomoje aikštelėje Ateities g. 10, Vilniuje. Apžiūrėjęs automobilį vaikinas nusprendė jį pirkti, tačiau prieš tai norėjo pasitikrinti jo būklę. Jie susitarė, kad vaikinas išsinuomos automobilį 2-3 dienoms, pavažinės, patikrins, ir, jei automobilis tiks, nusipirks automobilį už 2500 Eur. Jiedu sutarė, kad susitiks sekančią dieną ir pasirašys automobilio nuomos sutartį. Kitą dieną jiems susitikus, jis atsivežė užpildytą automobilio nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini)/7-1-3, kurią buvo pasirašęs UAB(duomenys neskelbtini)direktorius D. Š.. Tada paprašė pirkėjo parodyti asmens dokumentą, kuriame patikrino jo asmens duomenis, bei pamatė, kad nuomos sutartyje, kaip automobilio nuomotojas pasirašė M. S., t. y. nurodė tikrus duomenis. M. S. sumokėjo 200 eurų. Pagal šią sutartį M. S. galėjo automobiliu naudotis iki 2017-01-16, 11.30 val., tačiau žodžiu jiedu buvo sutarę, kad M. S. po kelių dienų atvažiuos ir apsispręs dėl automobilio pirkimo. Negrąžinus išnuomoto automobilio sutartyje numatytu laiku, jis ne kartą skambino M. S., telefonu kurį jis buvo nurodęs nuomos sutartyje. M. S. vis žadėjo atvažiuoti, atvaryti automobilį, tačiau neatvažiavo. Paskutinį kartą, prieš parašydamas pareiškimą policijoje, jis su M. S. bendravo 2017-01-17, o pastarais paaiškino, kad su automobiliu yra viskas gerai, tačiau negali automobilio atvaryti, nes paliko jį pas draugą autoservise, kad servisas užrakintas, o draugas išvykęs. Vėliau asmuo į skambučius neatsiliepė. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), nebuvo grąžintas, žalą patyrė UAB(duomenys neskelbtini)(baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 8, b. l. 73-75, 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. S. paaiškino, kad jis užsiima automobilių pirkimu-pardavimu ir yra įsigijęs verslo liudijimą. J. K. jis pažįsta maždaug 2 m. 2017 m. sausio mėnesį laikotarpiu nuo 5 ar 10 d., jam paskambino J. K. ir pasiūlė pirkti automobilį „Toyota Avensis“, 2 litrų dyzelis, 2004 m. gamybos, buvęs taksi, už 900 eurų. J. K. sakė, kad už šį automobilį J. K. reiks sumokėti 50 eurų. Tokio automobilio rinkos vertės yra maždaug 1500 eurų, todėl O. S. šis automobilis sudomino. J. K. pasakė, kad galima automobilį apžiūrėti Šiaurės miestelyje Lukšio gatvėje. O. S. atvyko į sutartą vietą ir ten pamatė stovintį automobilį "Toyota Avensis", sidabrinės spalvos, geltonais taxi valstybiniais numeriais. Netrukus atvažiavo ir J. K. su iš matymo pažįstamu vaikinu M.. M. pasakė, kad yra šio automobilio savininkas. M. pasakė, kad šio automobilio registracijos liudijimas yra namuose, vakare arba rytoj jį atveš. Jis, nieko blogo neįtaręs, sutiko pirkti minėtą automobilį už 900 eurų, kuriuos grynaisiais padavė tiesiai M. į rankas, o J. K. padavė 50 eurų. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties jie nepasirašė, nes neturėjo tuščio blanko. Maždaug po savaitės jam paskambino M. ir pasakė, kad automobiliui „Toyota Avensis“ turi pirkėją, kuris gali perpirkti šį automobilį už 1100 eurų. Jis sutiko ir nurodė kur reikia atvykti apžiūrėti minėtą automobilį, tačiau niekas taip ir neatvažiavo. M. paskambino tik maždaug 2017-01-19 ir klausė, kur automobilis. Jis jam pasakė, kad pardavė. M. buvo dėl to nepatenkintas. Apie tai, kad automobilį ruošiasi parduoti, minėjo ir J. K.. Nupirkęs iš M. automobilį "Toyota Avensis", jis patikrino VĮ „Regitra“ internetiniame portale įvesdamas jo kėbulo numerį, kur sistema parodė, kad automobilis nėra ieškomas. Minėtą automobilį jis pardavė įkėlęs skelbimą apie automobilio pardavimą į Internetinį skelbimų portalą. Atvykęs ir apžiūrėjęs minėtą automobilį, jam nepažįstamas pirkėjai automobilį sutiko nupirkti ir be jo registracijos dokumentų (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t.8, b.l. 111-115).

Iš automobilio nuomos sutarties matyti, kad 2017-01-03 tarp Nuomotojo UAB(duomenys neskelbtini) įm. kodas . (duomenys neskelbtini), reg. . (duomenys neskelbtini)., bei Nuomininko M. S. buvo sudaryta automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 2004 metų gamybos, 3500 eurų vertės, nuomos sutartis laikotarpiui nuo 2017-01-03 iki 2017-01-16 d. M. S. sumokėjus 200 Eurų nuomos mokestį, jam pagal 2017-01-03 pasirašytą automobilio pirkimo perdavimo aktą buvo perduotas automobilis iki 2017-01-16, 11.30 val. Automobilio nuomos sutarties terminas 2017-01-24 pratęstas iki 2017-01-20. (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 8, b.l.80-83).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB(duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t.8, b.l. 68).

Automobilio paieška paskelbta 207-01-18 (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 8, b.l. 67, 69)

Ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2017-01-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus M. S. išnuomoto automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), paieškos veiksmus buvo gauta duomenų, kad automobilis parduotas nenustatytam asmeniu (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t.8, b.l. 109).

Ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2017-09-21 tarnybiniame pranešime užfiksuota 2016-12-01 iki 2017-03-01 įtariamųjų J. K., M. S., liudytojo O. S. telefonų skambučių analizė, M. S. skambučių analizę UAB(duomenys neskelbtini) atstovui (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 8, b.l.101-102).

UAB(duomenys neskelbtini) pareiškė 2500 eurų civilinį ieškinį (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 8, b.l. 84-89 ). UAB(duomenys neskelbtini) savo reikalavimus grindžia tuo, kad tarp UAB(duomenys neskelbtini) ir M. S. buvo sudaryta automobilio „Toyota Avensis“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią automobilio vertė – 3500 Eur. Šios sutarties pagrindu 2017 m. sausio 3 d. minėta transporto priemonė buvo perduota M. S., kuris pagal sutartį buvo sumokėjęs 200 Eur pradinę įmoką. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis sumokėjo UAB(duomenys neskelbtini) dar 50 Eur, tačiau vėliau pastarasis pagal sudarytos sutarties sąlygas įmokų už automobilio nuomą nemokėjo ir automobilio bendrovei negrąžino. Civilinis ieškovas prašo priteisti UAB(duomenys neskelbtini) naudai 2500 Eur dydžio nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kurią sudaro automobilio vertė nusikaltimo padarymo dieną.

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

M. S. pozicija dėl jo kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą keitėsi proceso eigoje. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nurodė, kad savo kaltę dėl pareikštų įtarimų pripažįsta, vėliau parodymus pakeitė, teisme jis kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad iki sutarties su UAB(duomenys neskelbtini) sudarymo, nežinojo, kad tai bus nesąžininga. J. K. be jo (M. S.) leidimo pardavė automobilį. Jo (M. S.) kaltė yra tame, kad paėmė tą automobilį iš UAB(duomenys neskelbtini) ir susidėjo su tokiu žmogumi, kaip J. K.. Paaiškino, kad su J. K. susipažino per draugus. Sužinojo, kad šis verčiasi automobilių prekyba. Paprašė jo automobilio iki 3 000 eurų taksi veiklai. J. paskambino ir pasakė, kad yra automobilis „Toyota Avensis“ už 2 000, tačiau tokių pinigų jis neturėjo. J. jam davė automobilio savininko telefoną, kuriuo jis (M. S.) paskambino, susitiko su automobilio savininko(duomenys neskelbtini) atstovu. Automobilis buvo paimtas jo (M. S.) vardu. Jis tuo metu neturėjo nei įnašo, nei pinigų automobiliui. J. pasiūlė pinigų įsigyti tą mašiną. Už tą mašiną J. jam davė pinigų pradiniam įnašui sumokėti. Davė 300 eurų, o vėliau dar. Galvojo mokėti tuos pinigus, tačiau J. be jo leidimo pardavė tą automobilį (T. 1, b.l. 72-75).

Minėti kaltinamojo parodymai vertinami visos byloje surinktos ir teismo ištirtos bylos įrodomosios medžiagos kontekste. Teismas remiasi tais M. S. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. J. K., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir kuris visiškai prisipažino sukčiavęs UAB(duomenys neskelbtini) atžvilgiu, veikdamas bendrai su M. S., nurodė, kad būtent jis pasiūlė M. S. kreiptis į UAB(duomenys neskelbtini) dėl automobilio įsigijimo išsimokėtinai, kadangi į šią bendrovę pats ankščiau kreipėsi tuo pačiu klausimu. J. K. paaiškino teismui, kaip jiedu su M. S. šio vardu iš UAB(duomenys neskelbtini) paimtą automobilį pardavė. Teigė, kad jis automobilio įsigijimui M. paskolino pinigų apie 500-600 Eur. Po kurio laiko jam paskambino M. ir pasakė, kad nebeturi pinigų ir nori tą automobilį parduoti (pats M. S. patvirtino, kad jis UAB(duomenys neskelbtini) už automobilio nuomą perdavė tik 200 Eur įnašą, o likusią J. K. jam duotos pinigų sumos dalį pralošė kazino). J. K. teisme nurodė, kad iš UAB(duomenys neskelbtini) išnuomotą automobilį pardavė O. S.. Tada M. jam pasakė, jog nori automobilį parduoti brangiau. Jis pralaikė automobilį 10 dienų. M. jam sakė, kad rado žmogų, kuriam galima parduoti automobilį brangiau. J. K. teigimu, M. jo prašė automobilio, norėdamas apgauti pardavėją ir jie su M. buvo tai aptarę. M. S. viską žinojo, t. y. jo prašė padėti nusipirkti automobilį savo vardu, o paskui tą automobilį parduoti. Pardavus automobilį, pusę sumos buvo J. K., o kita pusė – M.. Tokiu būdu jis iš M. S. atgavo skolą. Kaip galėjo M. S. apgauti, jei pats M. skambino O. ir pasakė, kad rado pirkėją, kuris nupirks automobilį brangiau (T. 1, b. l. 76-77).

M. S., apklausiamas teisme bei ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog būtent J. K. nurodė jam kreiptis į UAB(duomenys neskelbtini) ir iš jos įsigyti automobilį, kuris jam buvo reikalingas taksi veiklai vykdyti. M. S. teigimu, būtent J. K. jam davė pinigų pradiniam įnašui sumokėti, o vėliau dar davė pinigų vienai įmokai už automobilį. M. S. nurodė, kad jis kreipėsi į minėtą bendrovę, su UAB(duomenys neskelbtini) asmeniškai pasirašė nuomos sutartį dėl automobilio „Toyota Avensis“ su geltonais taksi numeriais (duomenys neskelbtini), nurodė suprantantis, kad jis asmeniškai gavo iš UAB(duomenys neskelbtini) minėtą automobilį, todėl jį grąžinti arba mokėti už jį turėjo pats, tačiau J. K. minėtą automobilį, priklausantį UAB(duomenys neskelbtini), pardavė. M. S. nurodė, kad ir pats ieškojo ir buvo radęs pirkėją, kuriam automobilį būtų pardavęs brangiau, tačiau automobilį J. K. jau buvo pardavęs O. S..

Liudytojas O. S. patvirtino J. K. nurodytas aplinkybes, teigdamas, kad jam paskambino J. ir pasakė, kad reikia pažįstamam pagalbos. Susitiko su J. ir mašinos „Toyota Avensis“ pardavėju. M. paprašė pinigų, kuriuos jam sutiko duoti, o kaip užstatą pasiėmė automobilį, jei šis nesumokės, tai jam bus automobilis. Dėl automobilio kainos kalbėjo su M. S.. Susitikimo metu buvo ir J., tačiau pokalbis dėl automobilio vyko su M.. Liudytojo įsitikinimu, automobilio „Toyota Avensis“ pardavėjas buvo M., nes jis ėmė pinigus. Viską derino su M.. Automobilio nuosavybės dokumentų nepatikrino, nes pasitikėjo žmogumi. Prašė automobilio dokumentų, tačiau M. S. pasakė, kad jis juos atveš vakare. J. jį suvedė su M.. Pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ant balto lapo buvo surašyta, kad M. perdavė automobilį jam, tas lapas buvo pateiktas policijai. Kai pasirašė, davė pinigėlius, pasiėmė mašinos raktą sau. Išvažiavo savo mašina, o ta mašina liko ten pat. Paskambino J. ir jis pasakė, kad M. pradingo. M. vėliau paskambino ir paklausė, kur yra jo mašina, tuomet jis vėl dingo. Mašiną jis (O. S.) įdėjo į skelbimą ir ją pardavė. Asmuo, nupirkęs automobilį, nupirko jį detalėms. Apie tai, kad automobilis buvo ne M., sužinojo policijoje. M. jam to nesakė. Vėliau M. dar skambino dėl pirkėjų. Liudytojo teigimu, M. tikslas buvo parduoti automobilį (T. 1, b. l. 92-94).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašias aplinkybes iš pradžių apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats M. S., vėliau jo parodymai kito, atsirado prieštaravimų tarp jų ir kitos bylos įrodomosios medžiagos bei tarp paties M. S. skirtingu laiku duotų parodymų. M. S., keldamas versiją, kad buvo J. K. apgautas, nurodo, kad būtent pastarasis disponavo iš UAB(duomenys neskelbtini) išsinuomota mašina. M. S. teigimu, jis vis klausė J. K. apie automobilio reikalus servise, o vėliau sužinojo, kad J. K. šį automobilį pardavė be jo leidimo. Gi iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad būtent M. S. kreipėsi į UAB(duomenys neskelbtini) su klausimu, kaip įsigyti automobilį, taip pat dėl sutarties sudarymo ir sąlygų. Jis atvyko vienas, liudytojui neatrodė, kad būtų buvęs siųstas kito asmens, domėjosi automobilio technine būkle. UAB(duomenys neskelbtini) sudarė sutartį su M. S., automobilį jam perdavė kitą dieną. Automobilio išsimokėjimo klausimas buvo aptartas tik žodžiu, raštiškai pasirašyta nieko nebuvo. Tiesiog susitarė, kad pasiima automobilį ir įsivertina pats to automobilio esamą būklę. Tos dienos, kai buvo paimtas automobilis, pradžioje, sandoris buvo apiformintas, kaip nuoma, įnašo suma – 200 eurų. M. S. aktyvų dalyvavimą sandoryje patvirtina ir jo paties parodymai, kad jam pavyko išsiderėti, kad įnašo suma būtų sumažinta nuo 300 Eur iki 200 Eur. Nors M. S. aiškina, kad jis nedisponavo išsinuomotu automobiliu, kurį pats atidavė patikrinti į servisą, tačiau iš jo paties parodymų, kurie sutampa su liudytojo E. Š. parodymai, matyti, kad būtent jis kartu su UAB(duomenys neskelbtini) atstovu pristatė automobilį į servisą, automobilį paliko. M. S. nurodo, kad UAB(duomenys neskelbtini) atstovas jam davė automobilio raktelius. Kaltinamojo teigimu, automobiliui išsipirkti iš J. K. jis gavo 500 Eur, iš kurių 200 sumokėjo UAB(duomenys neskelbtini), o kitus pralošė kazino. Kaltinamais teigia, kad J. K. jį apgavo, nes pardavė automobilį be jo leidimo, tačiau iš jo parodymų matyti, kad paties M. S. tikslas buvo būtent parduoti automobilį, nors ir žinojo, kad nėra jo savininkas, o tik jį savo vardu išsinuomojo kelioms dienoms, o praėjus nuomos terminui, turėjo grąžinti savininkui. Kad M. S. pats intensyviai ieškojo pirkėjo išsinuomotam automobiliui paruodti, patvirtina ne tik jo paties parodymai, tačiau ir J. K. bei liudytojo O. S. parodymai, kurie teigia, kad parduodant automobilį O. S. dalyvavo M. S.. Liudytojas O. S. teigia būtent su juo, kaip pardavėju, derinęs pardavimo klausimus. Abu tvirtina, kad vėliau M. S. jiems skambino ir teigė suradęs asmenį, kuriam automobilį galėtų parduoti brangiau. M. S. teisme taip pat nurodė, kad kažkur po dviejų savaičių jis skambino J. K. ir sakė, kad žino, kam galima automobilį parduoti brangiau, tačiau J. jam pasakė, kad automobilis jau parduotas.

Kaltinamojo teigimu, jo tikslas buvo įsigyti automobilį taksi veiklai, būtent todėl jis susisiekė su UAB(duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Toyota Avensis“ įsigijimo, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats nurodo, jog tokių pinigų neturėjo, teigia, kad pradiniam įnašui gavo pakankamai pinigų iš J. K., tačiau, nepaisant to, jis derėjosi su UAB(duomenys neskelbtini) atstovu, kad pradinis įnašas būtų sumažintas, dalį iš J. K. gautų, automobilio išsipirkimui skirtų pinigų išleido lošdamas kazino. Nors, kaltinamojo teigimu, jis su „Toyota Avensis“ ketino vykdyti taksi veiklą, tačiau, jo dar neįsigijęs ir netapęs savininku, ieškojo automobilio pirkėjo, siekė jį parduoti kuo brangiau. Nors aiškina, kad neradęs automobilio servise, suprato, kad yra apgautas, tačiau apie tai neinformuoja automobilio savininko, priešingai, pradžioje apie situaciją meluoja UAB(duomenys neskelbtini) atstovams, vėliau vengia bendravimo su nuomotoju, nesikreipia dėl dingusio automobilio į policiją, tai patvirtina, kad kaltinamais suprato ir norėjo, veikdamas kartu su bendrininku, panaudojant apgaulę, įgyti svetimą turtą.

Minėtais byloje surinktais, teismo įvertintais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. S., veikdamas bendrai kartu su J. K., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, siekė apgaule įgyti svetimą turtą. J. K. sukurstytas, kreipėsi į UAB(duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), įsigijimo, po to, 2017 m. sausio 3 d. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Ateities g. 10, Vilniuje, apžiūrėjo minėtą automobilį ir pasirašė automobilio nuomos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini, laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. sausio 16 d., pagal kurią jam buvo perduotas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 2500 Eur vertės, po to, kartu su J. K. 2017 metų sausio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pardavė minėtą automobilį, taip veikdami bendrai apgaule savo naudai įgydamas svetimą UAB(duomenys neskelbtini) priklausantį 2500 eurų vertės turtą. M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas M. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad M. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo buvo padaryta turtinė žala, žalos neatlygino, bet teisme su civiliniu ieškiniu sutiko ir žadėjo jį atlyginti. Teismas vertina ir M. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Skiriant bausmę svarbūs ir asmenybę apibūdinantys duomenys – kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, dirba pagal verslo liudijimą, jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta.

Siekdamas BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į M. S. asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme (veikė J. K. sukurstytas), mano, kad jam skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, skiriant jam BK 48 str. 6 d. 3 p. numatytą įpareigojimą, bausmės dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-25, 13.35 val., paleistas 2017-01-26, 14 val. 21 min. (dvi paros) (baudžiamosios bylos 1-581-908/2018 t. 13, b. l. 17).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-02-28 baudžiamuoju įsakymu M. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 val. per mėnesį visuomenės labui. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl minėtu nuosprendžiu M. S. skirtų viešųjų darbų bausmės pakeitimo į areštą, šiuo metu teismas minėtos bausmės nebendrina su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme.

M. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

UAB(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį padarytai 2500 eurų dydžio turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro automobilio vertė nusikaltimo padarymo dieną. Šis ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad turtinė žala padaryta nuteistojo J. K. ir kaltinamojo M. S. bendra nusikalstama veika. Šio civilinio ieškinio dydžio kaltinamasis neginčija. Ieškinio dydis įrodytas kaltinamojo, civilinio ieškovo atstovo parodymais. M. S. sutiko, kad savo nusikalstamais veiksmais padarė UAB(duomenys neskelbtini) žalos bei pareikšto ieškinio sumos neginčijo.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, nustatančios, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens, o vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu iš bendrininko J. K. už automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) priteista 2500 Eur turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgus į tai, iš M. S. UAB (duomenys neskelbtini) priteistina 2500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į M. S. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2017-01-25, 13.35 val., paleistas 2017-01-26, 14 val. 21 min. (dvi paras), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti ir iš M. S. solidariai su J. K., kurio atžvilgiu turtinė žala priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, priteisti UAB(duomenys neskelbtini) 2 500 eurų turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti M. S., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam M. S. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė