Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, (duomenys neskelbtini), teistas 16 kartų, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. 15.43 val. iki 2021 m. rugsėjo 8 d. 14.50 val. (viena diena) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 18 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje,

K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu. Jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir iki 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), prie savęs, striukės kišenėje, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos lenktinį turistinį peilį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 5-IN-1, yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiems nešaunamiesiems ginklams, kurį prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė V. P..

V. P. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu. Jis, 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 19 val., eidamas kartu su K. L. link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš pastarojo paėmęs, tokiu būdu neteisėtai įgijęs, nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos lenktinį turistinį peilį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir 2020 m. spalio 19 d. Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti sprendimą Nr. 5-IN-1, yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiems nešaunamiesiems ginklams, kurį nešėsi savo kelnių kišenėje iki tol, kol 2021 m. rugsėjo 7 d., apie 01.20 val., baro terasoje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sulaikymo metu iš jo paėmė minėtą nešaunamąjį ginklą.

Be to, V. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jis, 2021 m. rugsėjo 7 d., apie 00.38 val., viešoje vietoje, baro terasoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių girtumas), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant pašaliniams asmenims, žodinio konflikto su D. S. metu, dūrė peiliu vieną kartą D. S. į kairę koją, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės šlaunies žaizda (specialisto išvada Nr. G2588/2020(01)), tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. rugsėjo 7 d., 00.38 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog prie PC „IKI“ esančio baro, adresu (duomenys neskelbtini), peiliu į koją padurta moteris, kas padūrė, neaišku. Pranešėja lauks prie „IKI“. Papildomuose duomenyse apie įvykį užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) RVUL slaugytoja B. informavo, jog 2021 m. rugsėjo 7 d., 01.24 val. GMP pristatė D. S., kuriai diagnozuota kairės šlaunies žaizda, moteris paleista gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog apie nusikalstamos veikos padarymą pranešė moteris, kuri neprisistatė, skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Siekiant patikslinti 2021 m. rugsėjo 7 d. įvykio aplinkybes su pranešėja buvo susisiekta telefonu. Pokalbio metu moteris pranešė, kad apie įvykusį įvykį nieko nežino, aplinkybių nematė, todėl jokios informacijos tyrimui suteikti negali. Patikslino, kad prie jos priėjo moteris, ar ji buvo sužalota nepastebėjo, paprašė iškvieti pagalbą, ką ji ir padarė. Prie jos priėjusią moterį matė pirmą kartą, jos duomenų nežino (t. 1, b. l. 21).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) matomi vykstantys remonto darbai, t. y. iškasta gatvės važiuojamoji dalis. Ties (duomenys neskelbtini) yra įrengti barai ir jų pastogės, šalia pastatytos kėdės ir stalai. Aplink (duomenys neskelbtini) yra plytelėmis išklotas šaligatvis, kelio darbai vykstantys (duomenys neskelbtini) atitverti raudonais ir baltais kelio bortais. Baro pastogėje, ant stalų yra alkoholinių gėrimų, matosi girtavimo pėdsakai. Šalia baro guli ant žolės nuverstas medinis suolas. Šalia ant plytelių yra baro prieiga, šalia kurios yra suolai, bei stalai. Baro teritorija aptverta medine tvora, kuri yra medinės pastogės dalis. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 7-14).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. rugsėjo 7 d. Body kamerų įrašų apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą – į barą, esantį (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, bendrauja su vyru, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra V. P.. Baro terasoje yra kitų, ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytų asmenų. Pareigūnai liepia V. P. parodyti, kur yra peilis ir pastarasis padeda jį ant staliuko. V. P. pareigūnams rodydamas į savo veidą, kuris yra akivaizdžiai sužalotas, paaiškina, kad tai nukentėjusioji pirma jį puolė, o jis tik gynėsi. Šalia pareigūnų stovinti moteris, kuri sprendžiant iš balso yra neblaivi (asmenybė nenustatyta), reikalauja pareigūnų leisti jai pasisakyti, tačiau pareigūnai jai liepia netrukdyti ir eiti į šoną. Ji vis kartoja, kad tai ji viską darė, pareigūnams patikslinus, ką būtent jį darė, moteris atsakė, kad tai ji žudė. V. P. yra uždedami antrankiai ir jis išvedamas iš baro. Pareigūnas nuėjęs prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, bendrauja su jame gulinčia moterimi, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra D. S.. Ji su pareigūnu bendrauja noriai, linksmai nusiteikusi, juokauja. Paklausta, ar ją sužalojusiam vyrui ji turi pretenzijų, moteris atsakė, kad neturi. Greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė moterį į ligoninę (t. 1, b. l. 15-17).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad policijos pareigūnas S. S. ikiteisminio tyrimo tyrėjai pateikė peilį (t. 1, b. l. 66).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos lenktinis turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę. Šis turistinis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 5-IN-1 5 punkto 5.5 papunkčiu, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (t. 1, b. l. 74-76).

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. rugsėjo 7 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. apžiūrėjus nukentėjusiąją D. S. jai nustatyta diagnozė – kitų ir nepatikslintų dubens lanko dalių žaizda, kairės šlaunies žaizda. Iki atvykimo į ligoninę nukentėjusiajai buvo suteikta pagalbą – uždėtas tvarstis. Skubios pagalbos skyriuje suteikta pagalba – pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Rekomenduotas tausojantis režimas, adekvatus nuskausminimas, šaltis lokaliai, perrišimai poliklinikoje kiekvieną dieną, siūlus numatyta pašalinti po 10-12 dienų, tęsti gydymą poliklinikoje. Pacientė išleista gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 44). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2021 m. rugsėjo 7 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lape (t. 1, b. l. 45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2588/2021(01) nurodyta, kad D. S. nustatyta kairės šlaunies žaizda, labiausiai tikėtina padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, neilgai trukus iki apžiūros VšĮ RVUL, 2021 m. rugsėjo 7 d., galimai užduotyje nurodytu įvykio metu, t. y. 2021 m. rugsėjo 7 d., ir būdu – peiliu. Paprastai žaizdos sugyja jungiamojo audinio randu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrukdymu, nes nėra duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (t. 1, b. l. 51).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 7 d., 01.37 val. kaltinamajam V. P. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 1).

Dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalį civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm; 2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio; 3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių.

Kaltinamasis K. L. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat patvirtina kito kaltinamojo V. P. parodymai ir specialisto išvada. Minėtais įrodymais nustatyta, kad K. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir iki 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 19 val., prie savęs, striukės kišenėje, nešiojo pramoninės gamybos lenktinį turistinį peilį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalį bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 5-IN-1 yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiems nešaunamiesiems ginklams, tai konstatuota ir byloje pateiktoje specialisto išvadoje, todėl K. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad turėtą peilį, prisikariamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiems nešaunamiesiems ginklams, K. L., 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 19 val., perdavė kitam kaltinamajam V. P., ką teisme patvirtino ir pastarasis, nurodydamas, kad perduotą peilį įsidėjo į kelnių kišenę ir turėjo prie savęs tol, kol 2021 m. rugsėjo 7 d., apie 01.20 val., sulaikymo metu atidavė pareigūnams, todėl V. P. veiksmai taip pat kvalifikuotini pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kaip neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu.

Teismas tikslina V. P. pateiktą kaltinimą, papildant teisės aktais, pagal kuriuos jo turėtas peilis laikytinas nešaunamuoju ginklu. Toks kaltinimo tikslinimas V. P. veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-164-976/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Būtinuoju šio nusikaltimo sudėties požymiu yra padariniai, t. y. visais atvejais būtina nustatyti, kad BK 284 straipsnyje nurodytais būdais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-371-696/2015, 2K-54-22/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys Nr. 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai, neneigė vieną kartą dūręs peiliu nukentėjusiajai D. S. į koją. Šias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo K. L., kuris matė nukentėjusiajai padarytą sužalojimą bei suteikė pirmąją pagalbą, parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, nukentėjusiosios medicininių dokumentų išrašai, specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog D. S. padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors iš kaltinamojo bei nukentėjusios parodymų nustatyta, kad D. S. pirma sudavė ir spyrė kaltinamajam V. P., dėl ko jis galėjo pasijusti įžeistas, tačiau tai nesudarė būtinosios ginties situacijos, kadangi kaltinamojo veiksmai – dūris peiliu, aiškiai neatitiko nukentėjusios veiksmų pavojingumo. Be to, peilį prieš nukentėjusiąją jis panaudojo pasibaigus pastarosios smurtiniams veiksmams, nusisukus ir jau nueinant, taigi nesant akivaizdaus ir realaus kėsinimosi. Šioje situacijoje, net ir netinkamas pačios nukentėjusios elgesys, kaltinamojo smurtinių veiksmų, panaudojant nešaunamąjį ginklą, nepateisina. Smūgio peiliu sudavimas kitam asmeniui yra nepriimtinas moralės požiūriu, neatitinkantis visuomenėje galiojančių elgesio normų veiksmas, rodantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl laikytinas įžūliu.

V. P. smurtą prieš nukentusiąją pavartojo viešoje vietoje – baro terasoje. Iš kaltinamųjų V. P. ir K. L., taip pat nukentėjusiosios D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad baro terasoje buvo lankytojų. Kaip parodė K. L., į įvykį sureagavo kažkas iš aplinkinių, iškvietė medikus, kažkas surado tvarstį, kurį jis laikė prispaudęs prie nukentėjusios žaizdos, bandydamas sustabdyti kraujavimą. K. L. teigė buvęs išsigandęs, jam drebėjo rankos. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės ir pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad apie įvykį pranešė neprisistatęs asmuo. Iš čia seka, kad dėl kaltinamojo V. P. veiksmų aplinkiniai buvo šokiruoti, buvo sutrikdytas baro lankytojų poilsis. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai ir policijos pareigūnai. Nors pats V. P. teigė, kad jo smūgio peiliu nukentėjusiajai niekas nematė ir nei jam, nei nukentėjusiajai niekas nieko nesakė, tačiau visų aplinkybių ir aplinkinių reakcijos jis galėjo neprisiminti dėl girtumo. Be to, kaip pats pripažino, iš karto po įvykio jis pasišalino, todėl nematė savo veiksmais sukeltų padarinių ir kitų asmenų reakcijos. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. V. P. neabejotinai suvokė, kad veikia viešoje vietoje ir žinojo, kad baro terasoje yra kitų žmonių, tačiau tai nesustabdė jo nuo tyčinio smurtinio veiksmo nukentėjusiosios atžvilgiu, kas patvirtina tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl K. L. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, yra susijusi su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad K. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – K. L. teistas vieną kartą, tačiau nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, nagrinėjama veika padaryta jam būnant neteistam, taip pat teistas užsienyje (t. 1, b. l. 116-119), baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, kita vertus, padaryti nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais, skirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 113-115), jauno amžiaus, iš kaltinamojo žodžių dirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 112), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir K. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl V. P. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai ir vienas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjo vienas asmuo, kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino, davė nuoseklius parodymus, dėl savo veiksmų gailėjosi, todėl teismas pripažįsta tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 284 straipsnyje numatytos veikos atveju atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pripažintinas provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nukentėjusioji D. S. pati pirma pavartojo smurtinius veiksmus prieš V. P., kas ir iššaukė tokią agresyvią jo reakciją, dėl ko jis dūrė jai peiliu. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę taip pat sunkina tai, jog tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinama ir kaltinamojo asmenybė – V. P. 16 kartų teistas, įskaitant smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 67-82), nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos praėjus mažiau nei 5 mėnesiams po priešpaskutiniu, t. y. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ikiteisminio tyrimo metu buvo paieškomas (t. 2, b. l. 27, 51-56), baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, skirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 59-66), šiuo metu atlieka paskutiniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 57), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Anksčiau V. P. buvo skiriamos ir švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, ir pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, taip pat taikytas amnestijos įstatymas, tačiau akivaizdu, jog skiriamos bausmės savo tikslų nepasiekė, kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 258 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytas griežčiausias bausmių rūšis – areštą ir laisvės atėmimą, kurių dydžiai nustatytini šiek tiek mažesni už šių bausmių rūšių vidurkius (BK 49 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 2 dalis).

Viena V. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, o kita – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Padarytomis nusikalstamomis veikomis pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – viešoji tvarka ir disponavimo nešaunamaisiais ginklais tvarka. Taigi įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, darytina išvada, kad V. P. įvykdytas nesunkus nusikaltimas labai skiriasi pagal pavojingumą nuo baudžiamojo nusižengimo, susijusio su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, ir jie priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, bausmės, paskirtos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bendrintinos bausmių apėmimo būdu (kasacinė nutartis Nr. 2K-162-719/2020).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. P. skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad visos nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos anksčiau nei priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendis, šiuo nuosprendžiu V. P. skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas bei juo įskaityti laikotarpiai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d. 01.20 val. iki 2021 m. rugsėjo 7 d. 15.35 val., t. y. vieną dieną (t. 2, b. l. 5, 16), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į galutinę subendrintą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 18-19) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji D. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo V. P. priteisti 500 EUR turtinę žalą. Patirtą turtinę žalą grindė tuo, kad jai buvo sužalota kairė koja, gydymas tęsiamas iki šiol (t. 1, b. l. 34).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-84-648/2019). Byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo V. P. veiksmų nukentėjusioji D. S. patyrė žalą, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjusioji lankėsi gydymo įstaigoje, jai nustatyta diagnozė – kitų ir nepatikslintų dubens lanko dalių žaizda, kairės šlaunies žaizda. Po apžiūros ir pagalbos suteikimo, buvo paleista gydytis ambulatoriškai, rekomenduotas tausojantis režimas, adekvatus nuskausminimas, šaltis lokaliai, perrišimai poliklinikoje kiekvieną dieną, siūlus numatyta pašalinti po 10-12 dienų, nurodyta tęsti gydymą poliklinikoje. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių nukentėjusiosios nurodytą turtinę žalą (pavyzdžiui, nepateikta pirktų vaistų ar kitų gydymui būtinų priemonių pirkimo kvitų, gydymo paslaugų apmokėjimo kvitų ir pan.). Kviečiama į teismo posėdį nukentėjusioji neatvyko, nuotoliniu būdu pagal jai siųstą „Zoom“ nuorodą neprisijungė ir plačiau prašomos priteisti turtinės žalos nekomentavo. Turtinė žala negali būti preziumuojama, todėl nesant ją pagrindžiančių įrodymų, civilinis ieškinys dėl 500 EUR turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 1) peilis, pagal kvitą B serija BBB Nr. OVS005364, perduotas saugojimui į VPK OVS (t. 1, b. l. 78, 80) – sunaikintinas; 2) kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, saugoma voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (t. 1, b. l. 18) – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 MGL (900 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. L. paskirti galutinę 12 MGL (600 EUR) dydžio baudą.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 parų arešto bausmę.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir V. P. nustatyti subendrintą – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. P. nustatyti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką bei šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 7 d., 01.20 val., iki 2021 m. rugsėjo 7 d., 15.35 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią V. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusios D. S. civilinio ieškinio dėl 500 EUR turtinės žalos iš kaltinamojo V. P. priteisimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 1) peilį, pagal kvitą B serija BBB Nr. OVS005364, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių – sunaikinti; 2) kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos medžiagos – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.